Šiuo metu VMI deklaracijose jau įrašo turimus duomenis apie žmogaus pajamas. Tačiau gyventojas, kuriam privalu deklaruoti pajamas, dar turi pats juos patikrinti, prireikus papildyti ar ištaisyti ir deklaraciją pateikti.
Kam VMI pati pateiktų pajamų deklaracijas?
VMI deklaraciją galėtų pateikti tik turėdama visus gyventojų pajamų mokesčiui (GPM) apskaičiuoti reikalingus duomenis. Taip tv3.lt aiškina inspekcijos vadovas Martynas Endrijaitis. Dabar apie 70 proc. gyventojų VMI parengtas deklaracijas pateikia nieko jose nekeisdami.
„Pagal svarstomą modelį gyventojas būtų informuojamas apie VMI pateiktą deklaraciją ir joje apskaičiuotą mokėtiną arba grąžintiną GPM. Informacija būtų siunčiama elektroniniu paštu, o jo neturintiems gyventojams – paštu.
Jeigu deklaracijoje pateikti duomenys būtų teisingi ir išsamūs, gyventojui papildomai deklaracijos tvirtinti ar pateikti nereikėtų. Jam reikėtų tik sumokėti apskaičiuotą mokestį, jei toks susidarytų, o susidariusi GPM permoka būtų grąžinama į gyventojo sąskaitą“, – paaiškina jis.
Permoka susidaro, kai žmogus sumoka daugiau pajamų mokesčio, nei turėjo sumokėti.
Nesutinkant su duomenimis ar turint papildomos informacijos, deklaraciją būtų galima pataisyti. Tačiau VMI kol kas neįvardija nei taisymo termino, nei tvarkos įsigaliojimo datos. Pirmiausia reikėtų pakeisti įstatymus.
Na, o ar žmogui nieko neatsakius būtų laikoma, kad jis su deklaracija sutinka?
„Tokiu atveju nebūtinai reikėtų gyventojo tylėjimą prilyginti sutikimui – teisės aktuose galėtų būti tiesiogiai nustatyta, kada deklaracija laikoma pateikta“, – komentuoja advokatų kontoros WIDEN advokatas Arūnas Šidlauskas.
Kam pajamų deklaraciją reikėtų pateikti patiems?
VMI nurodo, kad patiems pateikti deklaraciją reikėtų tuomet, kai inspekcija neturėtų visų reikalingų duomenų arba juos gautų per vėlai. Tai galėtų būti aktualu gavusiems pajamų užsienyje ar iš kitų gyventojų, vykdantiems individualią veiklą arba dirbantiems su verslo liudijimu.
„Pavyzdžiui, gavus pajamų užsienyje, gali reikėti papildomai pateikti informaciją apie jų pobūdį, užsienyje sumokėtus mokesčius ir tai patvirtinančius dokumentus“, – vardija A. Šidlauskas.
Individualios veiklos pajamų mokestis skaičiuojamas nuo sumos, likusios iš pajamų atėmus veiklos išlaidas.
„Individualios veiklos atveju gyventojas gali pasirinkti atskaityti faktines, dokumentais pagrįstas veiklos išlaidas arba 30 proc. pajamų sumą. Kadangi VMI ne visada žino faktines gyventojo išlaidas ar jo pasirinkimą, šią informaciją turi pateikti pats gyventojas“, – neslepia A. Šidlauskas.
Kas atsakytų už pajamų deklaracijos klaidas?
Dabar už deklaruotų duomenų teisingumą pirmiausia atsako pats gyventojas.
„Jeigu ateityje deklaracijos būtų pateikiamos be gyventojo patvirtinimo, atsakomybės paskirstymas priklausytų nuo naujosios tvarkos. Kol ji nėra patvirtinta, nėra pagrindo teigti, kad gyventojo atsakomybė būtų mažesnė arba visai išnyktų“, – tvirtina A. Šidlauskas.
Pagal dabartinę tvarką sumokėjus per mažai mokesčio trūkstamą sumą reikėtų primokėti. Delspinigiai ir bauda vertinami atskirai.
„Delspinigiai paprastai skaičiuojami už pavėluotai sumokėtą mokestį, tačiau nuo jų galima atleisti, jeigu gyventojas įrodo, kad nėra kaltas dėl pažeidimo. Todėl svarbu nustatyti, dėl ko atsirado klaida, ar gyventojas galėjo ją pastebėti“, – tikina advokatas.
Jo vertinimu, neteisingi VMI duomenys savaime dar neatleidžia nuo delspinigių.
„Atskirai numatyta, kad delspinigiai neskaičiuojami, jeigu dėl pačios VMI klaidos gyventojui buvo nepagrįstai grąžinta ar įskaityta per didelė mokesčio permoka“, – įvardija jis.
Jeigu permoka įskaitoma, ji panaudojama žmogaus mokėtiniems mokesčiams padengti.
Per mokestinį patikrinimą nustačius neteisėtai sumažintą mokėtiną mokestį, gali būti skiriama 20–100 proc. trūkstamos sumos bauda. Anot A. Šidlausko, gyventojas gali būti nuo jos atleistas, jei įrodo, kad dėl pažeidimo nėra kaltas.
Kada VMI siūlo neskaičiuoti delspinigių?
Jeigu žmogus laiku nepateiktų duomenų, kuriuos privalėjo deklaruoti pats, vėliau galėtų tekti primokėti mokesčio. Pasak M. Endrijaičio, nuo šios sumos delspinigiai būtų skaičiuojami pagal dabartines taisykles. Kitokia situacija susidarytų, pavyzdžiui, darbdaviui vėliau patikslinus informaciją apie darbuotojo pajamas.
„Kitaip būtų vertinami atvejai, kai mokėtina suma pasikeistų ne dėl gyventojo veiksmų, o todėl, kad tretieji asmenys vėliau pateiktų naujus arba patikslintus duomenis.
Siekiant, kad gyventojas dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių nepatirtų papildomų išlaidų, svarstoma numatyti papildomą terminą papildomai apskaičiuotam mokesčiui sumokėti, per kurį delspinigiai nebūtų skaičiuojami“, – pasakoja VMI vadovas.
Kiek toks papildomas terminas truktų, dar nenurodoma. Kas atsakytų už pačios VMI klaidą, inspekcija taip pat nepatikslina – nurodo, kad konkrečios taisyklės paaiškės priėmus įstatymų pakeitimus.
Per kiek laiko galima patikslinti pajamų deklaraciją?
Šiuo metu klaidą pajamų deklaracijoje galima ištaisyti per VMI elektroninio deklaravimo sistemą (EDS). Reikia pasirinkti jau pateiktą deklaraciją, pataisyti duomenis ir pateikti ją iš naujo.
„Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) deklaracijoms paprastai taikomas ilgesnis – einamųjų ir penkerių praėjusių metų – laikotarpis. Tačiau GPM nuo individualios veiklos pajamų daliai taikomas bendrasis trejų praėjusių metų terminas“, – sako A. Šidlauskas.
VMI savo svetainėje nurodo, kad pačiam ištaisius klaidą mokestinė bauda neskiriama. Tačiau teisingą deklaraciją reikia pateikti iki dienos, kurią VMI išrašo pavedimą atlikti mokestinį patikrinimą. Jeigu pataisius deklaraciją paaiškėtų, kad žmogus sumokėjo per daug GPM, susidariusią permoką būtų galima susigrąžinti.
„Laiku pateikus teisingą metinę deklaraciją, permoka paprastai grąžinama iki liepos 31 dienos, o deklaraciją pateikus ar patikslinus pasibaigus deklaravimo terminui – ne vėliau kaip per 90 dienų nuo teisingos deklaracijos pateikimo ar patikslinimo“, – vardija advokatas.
Nesutinkant su VMI sprendimu dėl papildomai apskaičiuoto mokesčio galima pateikti skundą.
„Mokestinio ginčo atveju tai paprastai reikia padaryti per 20 dienų nuo sprendimo įteikimo“, – pabrėžia A. Šidlauskas.
Pateikus skundą dėl mokestinio ginčo, ginčijamos sumos priverstinis išieškojimas paprastai sustabdomas. Tačiau VMI tvirtina, kad atmetus skundą ar jo dalį delspinigiai skaičiuojami ir už ginčo nagrinėjimo laiką.
Nekilnojamojo turto (NT) mokestis – kas pateiks deklaraciją?
NT mokesčiui tokia tvarka jau numatyta įstatyme. Už 2026 metus gyventojams mokestį apskaičiuos, deklaraciją užpildys ir pateiks pati inspekcija. Tai ji turės padaryti iki 2027 metų kovo 1 dienos, o gyventojams mokestį reikės sumokėti iki kovo 15 dienos.
Įmonės deklaracijas ir toliau pateiks pačios, o VMI joms numato parengti preliminarias deklaracijas.
Gyventojas, nesutinkantis su VMI apskaičiuotu NT mokesčiu, galės pateikti papildomą informaciją ir ją pagrindžiančius dokumentus per VMI savitarną, elektroniniu ar paprastu paštu arba atvykęs į aptarnavimo skyrių. Inspekcija duomenis patikrins ir prireikus mokestį perskaičiuos.
Jeigu po perskaičiavimo mokėtina suma padidėtų, anot VMI, ją reikėtų sumokėti per 10 kalendorinių dienų nuo deklaracijos perskaičiavimo dienos.
„Jei paskutinė diena yra savaitgalis ar šventinė diena, mokėjimo terminas perkeliamas į pirmą darbo dieną. Nesumokėjus mokesčio per nurodytą laikotarpį, pradedami skaičiuoti delspinigiai“, – paaiškina inspekcija.
Gyventojas gali nesutikti ir su pačia turto verte, pagal kurią apskaičiuotas mokestis.
„NT mokesčiui apskaičiuoti naudojami Registrų centro nustatytos mokestinės vertės duomenys. Jeigu gyventojas nesutinka su nustatyta mokestine verte, jis gali kreiptis į Registrų centrą dėl jos peržiūros, o nustatytais atvejais – prašyti taikyti individualiu vertinimu nustatytą vertę“, – apibendrina A. Šidlauskas.
