„Mes nekalbame ir neturime jokių iliuzijų, kad sugrįš senasis bankininkystės modelis, kuris buvo tada, kada dar ten nebuvo nei kompiuterių, nei interneto, ir viskas vyko fizine forma. Ne, to nesugrąžinsi“, – LRT radijui penktadienį sakė G. Šimkus.
„Finansinių paslaugų transformacija yra milžiniška ir didžioji dalis bankų paslaugų yra persikėlę į skaitmeninę erdvę, ir dar toliau – dabar kalbama apie tokenizacijas (turto vienetų suskaitmeninimą – BNS) ir kitus panašius dalykus“, – pridūrė jis.
Tačiau, pasak LB vadovo, nepaisant to, kiekvienas žmogus turi patogiai gauti banko paslaugas: „Mes neturime turėti tokių atvejų, kad iš vieno Lietuvos galo reikia važiuoti į kitą Lietuvos galą susitvarkyti kažkokį tik gyvai sutvarkomą dalyką.“
Anot G. Šimkaus, patogios, saugios ir prieinamos finansinės paslaugos yra LB mokėjimų strategijos kryptis: „Finansinė paslauga yra būtinybė žmogui.“
Jo teigimu, bankų paslaugos mažesniuose miestuose bus teikiamos pagal realų gyventojų poreikį – bankui veikiant nuolat arba atvykstant mobiliosioms komandoms pagal iš anksto nustatytą grafiką.
„Nekalbame apie skyrius, kuriuos, kaip įprasta, kad atėjai ar devintą, ar ketvirtą (valandą – BNS), ar trečiadienį, ar pirmadienį, visada randi veikiantį banką ir nuobodžiaujantį banko darbuotoją“, – tikino G. Šimkus.
Be to, pasak LB vadovo, siekiama, kad mažesnėse vietovėse atsirastų dar 50 bankomatų: „Dirbame tokiu būdu, kad penkių kilometrų atstumu asmuo galėtų rasti bankomatą, kuriame galėtų patogiai išsiimti savo pensiją, atlyginimą ar kitaip.“ .
Kaip rašė BNS, kitąmet sausį–kovą nauji kintamo darbo laiko konsultacijų skyriai turėtų atsirasti Prienų, Pakruojo, Zarasų, Ignalinos, Šakių, Pagėgių, Rietavo, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybėse, o dar šiemet – Trakuose.
Šiuo metu Lietuvoje veikia 155 bankų skyriai ir jų alternatyvos 46 savivaldybėse.
Įvertinus ir žiedines savivaldybes fizinis bankų paslaugų prieinamumas laikomas užtikrintu 50 iš 60 savivaldybių.
