Europa

Briuselis siūlymus nebesukinėti laikrodžio pateikė dar 2018 m., tačiau, praėjus septyneriems metams, mes vis dar du kartus per metus persukame laiką.

Bulgarija leis Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino lėktuvui skristi per savo oro erdvę, kad palengvintų planuojamą Rusijos lyderio ir Donaldo Trumpo susitikimą Budapešte, rašo „Euractiv“. Apie tai pranešė šalies užsienio reikalų ministras. Bulgarijos pasiūlymas Putinui „Kai dedamos pastangos siekiant taikos, jei tam reikalingas toks susitikimas, logiškiausia, kad toks susitikimas būtų organizuojamas [visais] įmanomais būdais“, – cituojamas Georgas Georgievas.

Lenkijos vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwinskis pirmadienį pareiškė, kad Lenkija civilinei saugai per ateinančius dvejus metus skirs 8 mlrd. eurų.  „Per ateinančius dvejus metus iš viso bus išleista beveik 34 mlrd. zlotų, siekiant sustiprinti visos Lenkijos gyventojų atsparumą sunkiausiems įvykiams“, – spaudos konferencijoje sakė M. Kierwinskis.

Pirmadienio vakarą Lenkijoje, Poznanėje, greitkelyje, keleivinis autobusas susidūrė su amerikiečių kariniu transportu, praneša vietos tarnybos Skelbiama, kad keturi amerikiečių kariai ir autobuso vairuotojas buvo sužeisti. Kariai skubiai išgabenti į ligoninę. Į įvykio vietą atvyko septynios ugniagesių komandos. Kol kas nežinoma, kiek transporto priemonių buvo amerikiečių karinėje kolonoje.

Vokietijos federalinė civilinės saugos ir nelaimių valdymo tarnyba (BBK) savo naujausioje ataskaitoje įspėja, kad karas Europoje nebėra toks mažai tikėtinas kaip prieš kelerius metus, ir rekomenduoja gyventojams sukaupti iki dešimties dienų maisto atsargas, rašo „Euronews“. Apie galimą karo grėsmę ši tarnyba įspėja pirmą kartą per 35 metus. Ataskaitoje pabrėžiama, kad Vokietija yra viena iš saugiausių ES šalių, tačiau pataria, kaip elgtis krizės atveju.

Ispanija sieks, kad Europos Sąjungoje (ES) būtų atsisakyta laikrodžių sukiojimo.  „Atvirai šnekant, nebematau tame prasmės“, – sakė vyriausybės vadovas Pedro Sanchezas vaizdo įraše, kuris paskelbtas tinkle „X“. Jis pažymėjo, kad dauguma europiečių apklausose pasisakė prieš laiko skirstymą į vasaros ir žiemos. Taip esą ne taupoma energija, o du kartus per metus sutrikdomas biologinis žmonių ritmas. Todėl Ispanija, anot P. Sanchezo, sieks, kad nuo 2026 m. būtų atsisakyta laiko sukiojimo.

Pasaulio žvilgsnis, ypač Ukrainos, šiuo metu nukreiptas į galimą Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimą. Apie tai, ar šis susitikimas iš tiesų įvyks, kokie jo tikslai ir kodėl pasirinkta Budapešto vieta kelia abejonių, „Unian“ pasakojo Ukrainos parlamento narys, Oleksandras Merežka. Anot O. Merežkos, tikimybė, kad D. Trumpo ir V. Putino susitikimas Budapešte įvyks, šiuo metu siekia tik apie 50 procentų.

Privati ​​Izraelio žvalgybos įmonė pirmadienį pranešė, kad Prancūzijos Luvro muziejus paprašė jos pagalbos ieškant brangenybių, pavogtų sekmadienį per įžūlų apiplėšimą muziejaus darbo metu. Visgi Luvro muziejus suskubo tai neigti. „Luvro muziejus išimties tvarka paprašė mūsų atskleisti vagystėje dalyvavusių asmenų tapatybes ir susigrąžinti pavogtus artefaktus“, – naujienų agentūrai AFP sakė „CGI Group“ generalinis direktorius Zvika Naveh.

Europos Sąjungos (ES) narė Bulgarija signalizuoja, kad leis Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui skristi per savo oro erdvę, jei jis vyks į Budapeštą susitikti su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.  „Jei dedamos pastangos taikai pasiekti, jei yra sąlygos susitikimui, tai logiškiausia tokį susitikimą įmanomu būdu įgalinti“, – Liuksemburge vykusio ES užsienio reikalų  ministrų susitikimo kuluaruose sakė Bulgarijos diplomatijos vadovas Georgas Georgiewas.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį pažadėjo kovoti su kylančia kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) prieš kitais metais vyksiančius penkių žemių rinkimus, sparčiai augant šios partijos populiarumui.  AfD vasarį įvykusiuose visuotiniuose rinkimuose surinko rekordinius 20,8 proc. balsų ir jos reitingai kyla toliau – daugelio apklausų duomenimis, šiuo metu ji yra populiariausia partija.

 Popiežius Leonas XIV pirmadienį surengė pirmąjį susitikimą su aukų, patyrusių kunigų lytinę prievartą, grupe. Vienas iš dalyvių apibūdino susitikimą kaip „laisvą“ diskusiją apie tai, ką Bažnyčia turėtų daryti.  Susitikimas, kuriame dalyvavo dvasininkų prievartos aukoms iš daugiau nei 30 šalių atstovaujantys gynėjai, buvo suplanuotas 20 minučių trukmės, bet truko valandą, sakė Timas Law, JAV įsikūrusios organizacijos „Ending Clergy Abuse“ (ECA) vienas iš įkūrėjų.

Europos Sąjunga (ES) ragina JAV prezidentą Donaldą Trumpą prieš planuojamą susitikimą Budapešte išlaikyti spaudimą Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. „Mes visi remiame prezidento D. Trumpo pastangas nutraukti karą – tačiau V. Putinas rimtai derėsis tik tada, jei manys, kad pralaimi“, – po konsultacijų su ES užsienio reikalų ministrais Liuksemburge sakė ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas.

Buvęs Jugoslavijos armijos vadas Neboiša Pavkovičius, kurį Jungtinės Tautos (JT) nuteisė už karo nusikaltimus, pirmadienį mirė, pranešė Serbijos prezidentūra.  N. Pavkovičius praėjusį mėnesį buvo anksčiau laiko paleistas iš kalėjimo. Hagos teismas 2009 metais M. Pavkovičiui skyrė 22 metų laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimus prieš etninius albanus per Kosovo karą, kilusį 10-e praėjusio amžiaus dešimtmetyje.  Nuosprendis buvo patvirtintas 2014 metais.

Buvęs Prancūzijos lyderis Nicolas Sarkozy praėjusią savaitę aplankė prezidentą Emmanuelį Macroną Eliziejaus rūmuose, likus vos kelioms dienoms iki laisvės atėmimo bausmės pradžios, pirmadienį pranešė šaltinis vyriausybėje.  „Jis buvo priimtas penktadienį“, – sakė šaltinis, bet išsamesnės informacijos nepateikė.

Savaitgalį iš viso 105 asmenys mėgino neteisėtai patekti į Latviją iš Baltarusijos, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba.  Šiais metais Latvijos pasieniečiai užkirto kelią 10 931 asmens mėginimams neteisėtai patekti į Latviją iš Baltarusijos, humanitariniais sumetimais į šalį buvo įleisti 26 asmenys.  Vyriausybė pratęsė sustiprintą Latvijos ir Baltarusijos sienos stebėjimo režimą iki šių metų gruodžio 31 dienos.

Iš Latvijos deportuota 75 metų rusė, poetė Liudmila Mežinš. Pranešama, kad moteris sėkmingai išlaikė valstybinės kalbos egzaminą, tačiau neišlaikė saugumo patikrinimo. Kaip skelbia „Telegram“ kanalas „Nexta“, per apklausą ji pareiškė nepritariančiai vertinanti sprendimą nugriauti sovietų karių paminklą Rygoje. Į klausimą, ar sutinka, kad šis žingsnis buvo pateisinamas, L. Mežinš atsakė neigiamai.

Rumunijos politikė ir Europos Parlamento narė Diana Iovanovici-Șoșoacă pareiškė laikanti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį „savo tautos priešu“ ir grasino „sulaužyti jam kojas“, jei jis mėgintų kalbėti jos šalies parlamente, pranešė portalas „Euromaidan Press“. Kraštutinių dešiniųjų Rumunijos partijos „S.O.S. Romania“ lyderė apie tai parašė feisbuke po vizito Maskvoje.

Čekijos sostinėje Prahoje nuo kitų metų neliks nuomojamų elektrinių paspirtukų. Tokį sprendimą pirmadienį priėmė miesto taryba, pranešė naujienų agentūra ČTK. Sprendimas argumentuotas daugybe gyventojų nusiskundimų dėl netinkamai statomų ir vaikščioti trukdančių elektrinių paspirtukų. Be to, padaugėjo nelaimių su šiomis transporto priemonėmis, neišvengta ir žūčių.  Tokių tiekėjų, kaip „Bolt“ ar „Lime“ paspirtukus galima išsinuomoti mobiliąja programėle. Paspirtukai ypač mėgstami turistų.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad niekas neturėtų daryti spaudimo Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui atsisakyti dalies Rusijos užgrobtos Ukrainos teritorijos. „Niekas iš mūsų neturėtų daryti spaudimo Zelenskiui, kai kalbama apie teritorines nuolaidas“, – sekmadienį socialiniame tinkle „X“ parašė D. Tuskas. Rusija siekia pasilikti dalį užgrobtos Ukrainos teritorijos „Visi turėtume daryti spaudimą Rusijai, kad ji nutrauktų savo agresiją.

Italijos opozicijos politikai reikalauja, kad premjerė Giorgia Meloni paaiškintų savo vyriausybės ketinimus, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pakartojus žinutę socialiniame tinkle, kad Italija atsiskirs nuo likusios Europos Sąjungos (ES) ir derėsis dėl prekybos sandorio su JAV bei sumažins paramą Kyjivui.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha, po ES ministrų tarybos posėdžio Liuksemburge, paragino Europą ir toliau daryti spaudimą Rusijai. Jis pristatė Ukrainos ir JAV prezidentų Volodymyro Zelenskio bei Donaldo Trumpo susitikimo rezultatus ir pabrėžė, kad tik nuoseklus ir vieningas spaudimas gali priversti Maskvą siekti taikos. „Rusijos karo prieš Ukrainą pabaigą pasiekti įmanoma. Tačiau tam reikia spaudimo, spaudimo ir dar kartą spaudimo.

Europos Sąjunga (ES) siekia, kad jos valstybės narės turėtų daugiau galimybių tikrinti senstančių Rusijos naftos tanklaivių „šešėlinį laivyną“, pirmadienį pranešė bloko pareigūnai. Prancūzija, kuri neseniai trumpam sulaikė vieną šių laivų, paragino imtis griežtesnių veiksmų, kad būtų apribotas šis pagrindinis Maskvos pajamų šaltinis karui Ukrainoje finansuoti.

Lenkijoje sunkvežimis rėžėsi į vairavimo mokyklos automobilį, skelbia „Onet“. Žuvo bent vienas žmogus. Avarija įvyko Lenkijos Vakarų Pamario vaivadijoje. „TVP3“ praneša, kad avarija įvyko prieš 9 val. ryto. „RMF FM“ neoficialiai praneša, kad vairavimo mokyklos automobiliu važiavo trys žmonės. Anot pareigūnų, sunkvežimis rėžėsi į automobilį. Automobilis nulėkė į griovį.

ES šalys pirmadienį susitarė iki 2027 m. pabaigos palaipsniui nutraukti dar likusį dujų importą iš Rusijos ir taip nusimesti priklausomybę, kurios blokui iki šiol nesisekė panaikinti, nepaisant Maskvos vykdomo karo Ukrainoje. Liuksemburge susirinkę energetikos ministrai patvirtino Europos Komisijos planą palaipsniui nutraukti tiek vamzdynais tiekiamų, tiek suskystintų gamtinių dujų (SGD) importą iš Rusijos, jei tam pritars Europos Parlamentas.

Gynybos sekretorius Johnas Healey ketina paskelbti, kad kariuomenei bus suteikti nauji įgaliojimai numušinėti netoli Jungtinės Karalystės karinių bazių skraidančius nepilotuojamuosius orlaivius. Pastaruoju metu dronų buvo pastebėta tiek Jungtinėje Karalystėje netoli karinių bazių, įskaitant tas, kuriomis naudojasi JAV pajėgos, tiek kitose Europos šalyse, kur jie sukėlė įvairių trikdžių, o jiems pasirodžius imta spėlioti, kad už kai kuriuos iš tokių incidentų gali būti atsakinga Rusija.

Varšuvos policija po sužlugdytos Molotovo kokteilio atakos prieš Lenkijos pagrindinės valdančiosios partijos „Pilietinė koalicija“ būstinę sulaikė vieną vyrą, informuoja portalas „TVP World“. Šis 44-erių vyras, kurį policija įvardijo tik kaip Krzysztofą B., įtariamas dalyvavęs penktadienį įvykusiame incidente, kurio metu du vyrai bandė mesti Molotovo kokteilį į pagrindinį partijos biurą, esantį vos už 100 metrų nuo Lenkijos parlamento pastato.

Buvęs Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda susirado naują darbą, skelbia „Fakt“. Jis pradėjo naują karjeros etapą ir pasirinko netikėtą kryptį. A. Duda savo kadenciją baigė 2025 m. rugpjūčio mėnesį. Buvęs Lenkijos prezidentas Duda susirado naują darbą Jis žengė žingsnį link verslo. Jis prisijungė prie finansinių technologijų įmonės „ZEN.com“. Bendrovės būstinė įsikūrusi Vilniuje.

Lenkijoje atlyginimų augimas per metus rugsėjį spartėjo iki 7,5 proc. nuo 7,1 proc. rugpjūtį, rodo nacionalinės statistikos tarnybos (GUS) pirmadienį paskelbti duomenys. Vidutinis paskaičiuotas mėnesio atlyginimas Lenkijos verslo sektoriuje praėjusį mėnesį buvo 8750 zlotų (2061 euras pagal dabartinį oficialų zloto kursą). Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių sumažėjo 0,8 procento.

Luvro muziejus pirmadienį bus uždarytas antrą dieną iš eilės, AFP sakė muziejaus vadovai po to, kai diena anksčiau vagys pavogė karališkąsias brangenybes. Muziejuje kabantis užrašas lankytojams skelbia, kad muziejus lieka uždarytas dėl „išskirtinių aplinkybių“ ir kad visiems lankytojams, turintiems bilietus šiai dienai, bus grąžinti pinigai.

Lenkijos saugumas priklauso nuo Ukrainos tolesnių pastangų priešinantis Rusijos agresijai, pareiškė gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas. Jis taip pat sakė, kad antiukrainietiškos nuotaikos kenkia Lenkijos nacionaliniams interesams. Sekmadienį lankydamasis Kujavijos Breste, centrinėje Lenkijoje, A. Kosiniakas-Kamyszas sakė, jog verta pabrėžti, kad šalies saugumas apima ir Rusijos karo prieš Ukrainą fronto liniją.

Šeštadienį vienoje iš judriausių Varšuvos gatvių vertėsi Rusijos ambasadai Lenkijoje priklausantis automobilis „Dacia“, skelbia „TVP World“. Vairuotojas prarado kontrolę, automobilis atsitrenkė į saugos barjerus ir apsivertė. Lenkijoje į avariją papuolė rusų ambasados automobilis Automobilis važiavo link miesto centro. Avarija įvyko ant viaduko. Automobilis rėžėsi į barjerus, pažiro jo nuolaužos.   Į vietą atskubėjo gaisrininkai, policija ir greitoji medicinos pagalba.

Įvyko didelis interneto gedimas, dėl kurio pasaulyje sutriko dalies interneto svetainių veikla, skelbia „Sky news“. Sutriko tokių svetainių ir programėlių kaip „Amazon“, „Snapchat“, „Vodafone“, „Canva“ ir kt. veikla. Pranešama, kad neveikia ir kai kurių bankų interneto svetainės. Interneto problemos Problemos prasidėjo pirmadienio rytą. Atrodo, kad problemos yra susijusios su „Amazon Web Services“ gedimu.

Europos Sąjungos (ES) pastangos uždrausti dujų ir naftos importą iš Rusijos pirmadienį turėtų pereiti į kitą etapą, nes šiam žingsniui turėtų pritarti energetikos ministrai. Ministrai Liuksemburge rengiamame susitikime siekia susitarti dėl bendros pozicijos dėl importo sustabdymo prieš užbaigiant įstatymo projektą per derybas su Europos Parlamentu (EP). ES įstatymų leidėjai praėjusią savaitę balsavimu jau pritarė šiam pasiūlymui, o tai leidžia jiems pradėti derybas su sostinėmis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pasmerkė įspūdingą papuošalų vagystę iš Paryžiuje įsikūrusio Luvro muziejaus kaip išpuolį prieš Prancūzijos kultūros istoriją. Skelbiama, kokios brangenybės buvo pavogtos. „Vagystė iš Luvro yra išpuolis prieš kultūros vertybę, kurią mes vertiname, nes ji yra mūsų istorijos dalis“, – pareiškė E. Macronas. „Mes susigrąžinsime dirbinius ir patrauksime kaltininkus atsakomybėn.

Izraelio vyriausybė sekmadienį vienbalsiai pritarė sprendimui lapkričio mėnesį atidaryti ambasadą Estijos sostinėje. Estų dienraštis „Postimees“ pranešė, kad vyriausybė taip pat palaikė Izraelio užsienio reikalų ministro Gideono Saaro pasiūlymą paskirti Amitą Gil-Beizą  žydų valstybės ambasadoriumi Estijoje. G. Saaro teigimu, Estija yra draugiška Izraeliui valstybė, kurioje, jo nuomone, jau seniai turėjo būti atidaryta ambasada.

Europos Sąjungoje (ES) skamba pasiūlymas pakeisti narystės ES taisykles, rašo „Politico“. Pasiūlymas yra ankstyvojoje stadijoje, sako trys leidinio šaltiniai. Manoma, kad ši idėja padėtų atblokuoti ES plėtrą. Tokios šalys kaip Ukraina galėtų būti priimtos į ES dar prieš tai, kai ES pertvarkys savo veiklos principus. Naujos šalys galėtų prisijungti prie ES be visų balsavimo teisių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pažadėjo, kad vagys, sekmadienio rytą įsiveržę į Luvro muziejų Paryžiuje, bus sugauti, o pavogti juvelyriniai dirbiniai – atgauti. „Paryžiaus prokuratūrai vadovaujant visur daroma viskas, kad tai (juvelyrinius dirbinius) pasiektume“, – socialiniuose tinkluose išplatintame pranešime nurodė E. Macronas.

Stanfordo mokslininkai nustatė, kad nuolatinis standartinis laikas žmonių sveikatai būtų naudingesnis nei nuolatinis vasaros laikas, rašo „The Washington Post“ ​​​​​​. Gyventojai du kartus per metus piktinasi dėl nepatogumų ir miego trikdymo, kurį sukelia sezoninis laiko persukimas, tačiau nepasitenkinimas „šokinėjimu pirmyn atgal“ turi ir rimtesnių priežasčių.

Kraupus nusikaltimas rytų Londone – vyras įtariamas savo žmonos nužudymu, praneša BBC. Anot leidinio, abu jie – lietuviai. Vyras buvo apkaltintas savo žmonos nužudymu jų namuose rytų Londone. Policija ir greitosios pagalbos medikai buvo iškviesti į Cranham Road gatvę Hornchurch rajone, apie 1 val. nakties šeštadienį. Atvykę medikai ir pareigūnai rado 40-metę moterį su durtinėmis žaizdomis. Metropoliteno policija pranešė, kad moteriai įvykio vietoje konstatuota mirtis.

Prancūzijos kultūros ministerija pranešė, kad per sekmadienį įvykusį apiplėšimą iš Luvro muziejaus buvo pavogti aštuoni juvelyriniai dirbiniai, tarp jų – smaragdų ir deimantų vėrinys, kurį Napoleonas padovanojo savo žmonai imperatorienei Marijai Luizai. „Nusitaikyta į dvi griežtai saugomas vitrinas, pavogti aštuoni neįkainojami kultūros paveldo objektai“, – sakoma ministerijos pareiškime.

Įsilaužėliai, su savimi turėję elektrinius įrankius, sekmadienį ištraukiamomis kopėčiomis užlipo į vieną viršutinių Luvro muziejaus aukštų ir pagrobė neįkainojamus juvelyrinius dirbinius – šiam įžūliam apiplėšimui šviesiu paros metu užteko vos septynių minučių, pranešė šaltiniai ir pareigūnai. Pareigūnų teigimu, nusikaltėliai buvo patyrę, per įspūdingą vagystę nieko nesužeidė, jų kol kas tebeieškoma.

Prancūzijos vidaus reikalų ministras Laurent'as Nunezas pareiškė, kad sekmadienį iš Paryžiaus Luvro muziejaus pavogti juvelyriniai dirbiniai yra neįkainojami. Ministras Prancūzijos naujienų kanalams „France Inter“, „France Info“ ir „Le Monde“ sakė, kad „trys ar keturi“ vagys sutelkė dėmesį į du eksponatus parodos salėje „Gallerie d'Apollon“ („Apolono galerija“) ir vos per septynias minutes įvykdė apiplėšimą vidury baltos dienos.

Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy antradienį bus įkalintas dėl plano gauti Libijos lėšų savo 2007 m. prezidento rinkimų kampanijai ir taps pirmuoju buvusiu ES šalies vadovu, kuris turės atlikti bausmę už grotų. Prancūzijos dešiniojo sparno lyderis N. Sarkozy, buvęs prezidentu 2007-2012 m., rugsėjo pabaigoje buvo nuteistas už nusikalstamą sąmokslą dėl plano, pagal kurį tuometinis Libijos diktatorius Moameras Kadhafis turėjo finansuoti jo rinkimų kampaniją.

Prancūzijos kultūros ministrė Rachida Dati sekmadienį pranešė apie vagystę iš Paryžiaus Luvro muziejaus.  Tuo metu visame pasaulyje žinomas muziejus paskelbė, kad dienai užsidarys.  „Šįryt per Luvro muziejaus atidarymą įvyko apiplėšimas“, – socialiniame tinkle „X“ parašė ministrė.  Luvro muziejus pranešė, kad „dėl išskirtinių priežasčių“ dienai užveriantis duris, tačiau daugiau informacijos apie pavogtus daiktus nepateikė.

Dauguma vokiečių nepritaria idėjai pagal planuojamą naują įstatymą loterijos principu spręsti, kam teks atlikti karinę tarnybą, rodo apklausa. Kanclerio Frydricho Merzo vyriausybė ketina sugrąžinti 2011 m. panaikintą karinę prievolę, kad būtų galima reaguoti į didėjančią Rusijos grėsmę ir sustiprinti Vokietijos kariuomenę (Bundesverą), atsižvelgiant į naujus NATO gynybos tikslus. Laikraščio „Bild“ sekmadienio leidinyje paskelbta INSA instituto atlikta apklausa rodo, kad 60 proc.

Estijoje sekmadienį vyksta vietos rinkimai, kuriuose pirmą kartą nebeturi teisės balsuoti beveik 72 tūkst. asmenų – daugiausia rusakalbių ne ES piliečių, pranešė transliuotojas DW.  Kovo mėnesį Estijos parlamentas priėmė konstitucijos pataisą ir uždraudė ES nepriklausančių šalių gyventojams balsuoti savivaldybių rinkimuose, o tai daugiausia palietė žmones, kurie vis dar turi Rusijos pasus.

ES politikai mano, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimas Budapešte aptarti taikos Ukrainoje yra nepagarba Europai, pranešė Ispanijos laikraštis „El Pais“. Dėl būsimo susitikimo ES ir NATO vadovai atsiduria keblioje ir nepatogioje padėtyje, nes V. Putinas ir D. Trumpas planuoja aptarti Rusijos ir Ukrainos karą ES teritorijoje, nedalyvaujant pačiam blokui.

Europos Sąjunga (ES) ir NATO, siekdamos atremti „autoritarinių valstybių“ grėsmes, bendradarbiauja kuriant „gynybinį kosminį skydą“, skirtą apsaugoti palydovus nuo galimų Rusijos ar Kinijos atakų, praneša „The Times“. Projektas, kuris bus pradėtas kitais metais, yra atsakas į Rusijos vykdomą Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir kitų karinių palydovų sekimą bei Kinijos kosminės karybos plėtrą, kuri, manoma, yra labiau pažengusi nei Vakarų.

Lenkijos vidaus reikalų ministras Marcinas Kierwińskis tinkle „X“ pranešė, kad Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje aptiktas tunelis. „Lenkijos pasienio apsaugos pareigūnai po barjeru Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje aptiko tunelį. Tunelis prasidėjo Baltarusijos pusėje ir baigėsi maždaug už 20 metrų nuo sienos Lenkijos pusėje. Pažangių barjero elektroninių sistemų dėka Lenkijos ir Baltarusijos pasienis efektyviai apsaugotas“, – rašė ministras.