Aktualijos

Žinoma Lietuvos sinoptikė Elvyra Latvėnaitė socialiniuose tinkluose pasidalijo naujausia orų prognoze. Anot jos, virš Šiaurės Europos įsitvirtinusi ciklonų sistema lėtai plėsis, o tai turės įtakos ir Lietuvos orams. Sinoptikė nurodo, kad artimiausiomis dienomis lietaus neišvengsime, kai kur jis bus trankesnis, su perkūnija ir net nedideliais ledėkais. „Virš Šiaurės Europos įsitvirtinusi ciklonų sistema lėtai plėsis tolyn link beveik visos Europos.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys ketvirtadienį sveikino Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus dėl karių Lenkijoje dislokavimo ateities. „Kuo daugiau ryšių regione, kuo daugiau tų sąjungininkų saitų patvirtinimų mes turim čia, regione, tuo yra geriau“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė K. Budrys. Lenkijos naująjį prezidentą Karolį Nawrockį Baltuosiuose rūmuose priėmęs D. Trumpas užsiminė galintis Lenkijoje dislokuoti daugiau karių, nei ten yra dabar.

Migracijos departamentas šiemet nustatė, kad dalis atvykstančiųjų studijuoti į Lietuvos universitetus ir kolegijas užsieniečių studijas Lietuvoje naudoja kaip priedangą. Pasak departamento, iš tiesų dalis jų siekia apgaule patekti į Šengeno erdvę ir čia dirbti.

Darbą Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovo pareigose baigiantis Ignas Hofmanas teigia, kad nesvarstytų tapti viceministru, jei gautų tokį pasiūlymą. Į viešą ginčą su jį delegavusios „Nemuno aušros“ frakcijos lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu įsivėlęs politikas aiškina, kad aplinka, kurioje jis dirba, šiuo metu yra pernelyg toksiška. „Net jei hipotetiškai nagrinėtume galimybę tapti viceministru, ta aplinka yra per daug toksiška.

Laikinasis žemės ūkio ministras turėjo pilietinę pareigą anksčiau pranešti apie patiriamą jį delegavusių „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio spaudimą, sako vyriausiasis prezidento patarėjas Frederikas Jansonas.

Laikinasis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas sako, kad „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis ministerijai pavaldžių įstaigų vadovus keisti ragino ne dėl prastai atliekamo darbo, bet dėl to, kad jie pradėjo dirbti vadovaujant konservatorių Vyriausybei. Darbą ministerijoje baigiančio I. Hofmano teigimu, jo požiūriu, tai nėra pakankama priežastis atsisveikinti su darbuotoju.

Laikinasis užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad su prezidentu Gitanu Nausėda aptarė galimybę Lietuvoje kurti diplomatų akademiją. „Keliame klausimą, kiek turėtų būti politinio pobūdžio paskyrimų, kiek norime turėti visiškai profesionalių diplomatų, kokie turėtų būti diplomatai ir kokios turėtų būti savybės.

Atsisakę vežti neregę su šuniu vedliu, „Uber“ platformos pavežėjai diskriminavo ją dėl negalios, nustatė jau du tyrimus atlikusi Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Nesutiko vežti su šuniu vedliu Kaip rašoma pranešime, moteris į tarnybą kreipėsi dėl to, kad jai nepavyko pasinaudoti „Uber“ vairuotojų paslaugomis. Ji paaiškino esanti neregė ir per „Uber“ programėlę bandžiusi išsikviesti pavežėją.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad Europos Sąjungos (ES) šalys skeptiškai tebevertina siūlymus dėl Bendrijoje įšaldyto Rusijos turto panaudojimo. „Yra vis dar daug skepsio ES apie tai, net jeigu galima įtikinti dėl paties poreikio, kodėl tai reikia daryti“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė K. Budrys.

 Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) dėl jiems klausimų sukėlusių Edvino Grikšo turto deklaracijų. Kaip anksčiau skelbė LRT, kandidato į ekonomikos ir inovacijų ministrus turto ir pajamų deklaracijoje už 2023-iuosius metus nekilnojamojo turto (NT) vertė išaugo 6 kartus, lyginant su 2021-ųjų duomenimis.  2021 m. turto deklaracijoje E. Grikšas nurodė turėjęs 20,2 tūkst.

Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako su prezidentu Gitanu Nausėda aptaręs idėją kurti akademiją naujiems diplomatams rengti. „Su prezidentu aptarėme idėją kurti diplomatinę akademiją, kur mes galėtume suteikti profesinių žinių ir buvusių diplomatų patirti perdavinėti jaunai atėjusiai kartai“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė K. Budrys. Taip jis kalbėjo Prezidentūrai anksčiau sakius, kad Lietuvoje trūksta kandidatų vadovauti ambasadoms.

Pasieniečiai prie Lietuvos sienos su Baltarusija praėjusią parą apgręžė rekordinį šiemet migrantų skaičių – į šalį neįleisti 55 neteisėtai mėginę patekti užsieniečiai. Tai didžiausias šiemet per parą fiksuotas skaičius, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). VSAT atstovas Giedrius Mišutis Eltai sakė, kad į Lietuvą bandė prasibrauti keturios migrantų grupės.

 Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) ieško naujo Odontologijos mokslų ir studijų centro netoli Kauno klinikų statybos rangovo.  Kaip nurodoma skelbime, preliminari projekto vertė galėtų siekti apie 20,7 mln. eurų, o 9,3 tūkst. kv. metrų ploto statybos galėtų trukti kelerius metus.  „Universitetas tikisi pradėti rangos darbus nedelsiant, kai tik bus nustatytas laimėtojas ir sudaryta sutartis.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį susitiks su kandidatais vadovauti keturioms ministerijoms, o paskirtoji premjerė Inga Ruginienė – su pretendente į aplinkos ministres Renata Saulyte. Šalies vadovas Prezidentūroje priims kandidatus į socialinės apsaugos ir darbo ministres Jūratę Zailskienę, susisiekimo ministrus Juru Taminsku, kultūros ministres Vaida Aleknavičiene ir finansų ministrus Kristupu Vaitiekūnu.

Ketvirtadienį sostinėje bus minimos 10-osios NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje (NFIU) įkūrimo metinės. Šia proga Sapiegų rūmuose rengiamoje ceremonijoje dalyvaus ir prezidentas Gitanas Nausėda.  NATO pajėgų integravimo vienetas Lietuvoje buvo įsteigtas 2015 m. rugsėjo 1 d., reaguojant į 2014 m. Rusijos agresiją prieš Ukrainą bei įvykdytą Krymo aneksiją. Vieneto įkūrimu siekta sustiprinti Baltijos regiono saugumą.

Buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad į politiką  durų nėra užvėręs, bet konkrečių planų dabar neturi.  „Politikai durų uždaręs nesu, bet kokių nors konkrečių planų tikrai dabar neturiu“, – trečiadienį LRT laidai „Dienos tema“ sakė G. Landsbergis, paklaustas apie planus sugrįžti į politiką.  „Gyvenimas dar ilgas“, –  pridūrė jis.

Konservatorius, buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad dabartinės valdančiosios koalicijos planai atnaujinti diplomatinius šalies santykius su Kinija yra naivus realios geopolitinės pasaulio erdvės nematymas. „Yra toks naivus realios geopolitinės erdvės nematymas, kas iš tikrųjų vyksta. Reikia pripažinti, kokioje erdvėje mes gyvename. Mes gyvename atsitraukiančių Vakarų, stiprėjančios Šanchajaus sąjungos erdvėje.

Vakar Nausėdą gabenęs orlaivis negalėjo nutūpti dėl pastebėto drono, o prieš kelias savaites Vilniaus oro uoste stabdytas eismas dėl kitos skraidyklės.

Užsienio žinaisklaidoje jau pranešama, kad Prancūzijos ligoninės ruošiasi, nes joms liepta iki 2026 m. pasirengti „didelei karinei operacijai“. Politologai Prancūzijos ligoninių pasirengimą karui vertina kaip dalį bendro Vakarų šalių sąmonėjimo, jog reikia ruoštis ekstremalioms situacijoms.

Paradoksalu, kad Vakarų valstybių garbę gina ne jos pačios, bet Ukraina ir jos veiksmai karo fronte, sako buvęs užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Tai yra paradoksalu, kad mes apie Vakarų pralaimėjimą galvojame pagal tai, kokius veiksmus daro ukrainiečiai, ne pagal tai, ką daro amerikiečiai, ne pagal tai, ką daro Vokietija, Lenkija ar Vokietija, ką daro Europos Sąjunga “, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ trečiadienį sakė politikas.

Aplinkosaugininkai siūlo Lietuvą ginti pasienyje su Baltarusija atkuriant pelkes. Idėją pozityviai vertina ir Lietuvos kariuomenės vadas: esą tokia „vandens siena“ kartu su kitomis priemonėmis galėtų stabdyti priešo kariuomenę kilus konfliktui. Lietuva tokia nevienintelė – kaip išnaudoti gamtą gynybai galvoja ir kitos Europos valstybės.  Plačiau apie tai – TV3 Žiniose.

Prezidento Gitano Nausėdos skrydį iš Helsinkio antradienį Vilniaus oro uoste sutrikdė bendrovės „Teltonika“ pakeltas dronas, pranešė Susisiekimo ministerija. „Paaiškėjo, kad leidimas pakelti droną buvo suderintas su bendrove „Oro navigacija“, o patį droną pakėlė kompanijos „Teltonika“ pasamdyta įmonė“, – teigia ministerija. Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA), remdamasi „Oro navigacijos“ pateikta informacija, šiuo metu atlieka išsamų administracinio nusižengimo tyrimą.

Laikinasis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas sako, kad „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pasisakymai diskredituoja jo vadovaujamos institucijos darbuotojas. I. Hofmanas trečiadienį lankėsi Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) apklausoje, teisėsaugai pradėjus aplinkybių patikslinimą dėl galimo R. Žemaitaičio ministrui vykdyto spaudimo. „Nežinau, ar galėčiau tai pavadinti spaudimu, bet kad buvo išsakyti tam tikri lūkesčiai, norai, pageidavimai. tai tikrai taip.

2024 m. Lietuvoje mirė 37,5 tūkst. žmonių – 448 daugiau nei 2023-aisiais. Didžiausią dalį sudarė mirusieji nuo kraujotakos sistemos ligų – net 50,8 proc. visų mirčių. Kitos dažniausios mirties priežastys buvo piktybiniai navikai (21,5 proc.), išorinės mirties priežastys (6,1 proc.) ir virškinimo sistemos ligos (5,7 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva remia Ukrainos siekį turėti 800 tūkst. karių kariuomenę ne tik karo, bet ir taikos metu. Anot jo, prie tokio tikslo Vakarai turėtų prisidėti ir morališkai, ir finansiškai. „Reikalingas ir moralinis, ir finansinis mūsų įsipareigojimas, kad 800 tūkst. karių Ukrainos armija galėtų egzistuoti ne tik karo metu, bet ir po to, kai karas baigsis“, – Kopenagoje po Šiaurės ir Baltijos šalių bei Ukrainos vadovų susitikimo trečiadienį sakė G. Nausėda.

Tarptautinė Ukrainos mokykla dar trejus metus galės naudotis Vilniaus kolegijos patalpomis. Tokį nutarimą trečiadienį priėmė Vyriausybė, pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM). Tarptautinė Ukrainos mokykla Vilniaus kolegijos patalpomis naudojasi nuo 2022 metų pagal panaudos sutartį.  Šios privačios mokyklos Vilniaus skyriuje šiuo metu mokosi daugiau kaip 2 tūkst. mokinių, juos ugdo per 300 mokytojų.

 Sugiharos fondas, bendradarbiaudamas su Nyderlandų ambasada Lietuvoje ir projekto partneriais „Kaunas IN“ bei Nacionaliniu Kauno dramos teatru, pristatė nemokamą audioturą „Iš Laisvės alėjos į laisvę“. Kaip skelbiama trečiadienį išplatintame pranešime, audioturo metu pasakojama tarpukario dviejų diplomatų Jano Zvartendijko ir Čijunės Sugiharos istorija.

Trečiadienį posėdžiavusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė nepradėti tyrimo dėl Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko pavaduotojo Roberto Duchnevičiaus galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto po  to, kai viešojoje erdvėje pasirodė informacija apie partijai teikiamas politiko sutuoktinės įmonės paslaugas.

Prieš beveik dvejus metus apie egzistencines grėsmes Lietuvai prakalbęs tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad šiuo metu šalies saugumo situacija tapo dar sudėtingesnė bei painesnė.  „Manau, kad situacija pablogėjo“, – interviu Eltai teigia G. Landsbergis, akcentuodamas tiek sudėtingą padėtį Ukrainoje, tiek Lietuvai itin nepalankia linkme besikeičiančią tarptautinę aplinką.

Prie Švenčionių ir Kauno rajonuose esančių poligonų numatoma statyti naujus karinius objektus. Tokiam siūlymui trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas. Su Pabradės poligonu besiribojančioje 445 hektarų ploto teritorijoje Švenčionių rajone norima statyti daugiafunkcinę šaudyklą. Krašto apsaugos ministerijos (KAM) teigimu, poreikį išplėsti karinę infrastruktūrą yra pareiškę Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) kariuomenės atstovai.

Darbą baigiantis „Nemuno aušros“ deleguotas žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas trečiadienio popietę atvyko į Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) apklausą. „Aš net nežinau iki galo gerai, dėl ko esu kviečiamas, nes kvietimas buvo labai labai trumpas“, – BNS prieš apklausą sakė ministras. Dėl I. Hofmano pareiškimo, kad „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis jam galimai darė spaudimą, tarnyba yra pradėjusi aplinkybių patikslinimą.

Europos krepšinio čempionate lietuvių dainas ir džiaugsmą pakeitė nerimas. Nors Lietuvos rinktinė ir sugebėjo iškovoti itin svarbią pergalę prieš Suomiją, toliau nacionalinė ekipa čempionate prarado sunkią traumą patyrusį svarbiausią ir geriausią rinktInės žaidėją – Roką Jokubaitį. Liūdesį, kad čempionatas pakrypo būtent taip, išreiškė ir Tamperės arenoje rungtynes stebėjęs prezidentas Gitanas Nausėda. Konkurencija, mačui dar net neprasidėjus – tik šįkart už aikštės ribų.

Antradienį viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus Adomo Bužinsko sutuoktinės darbovietės laimimus savivaldybės ir jai pavaldžių įstaigų rengiamus pirkimus, Generalinės prokuratūros pavedimu Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliks faktinį aplinkybių vertinimą.

Rugsėjo 3 d., eidamas 84-uosius metus, mirė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo narys Klemas Inta. K. Inta gimė 1941 m. lapkričio 23 d. Mažeikių r. Viliotės kaime. 1965 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, įgijo inžinieriaus mechaniko specialybę.

Prorusiška aktyvistė Erika Švenčionienė į Vilniaus apygardos teismą, kur nagrinėjama jos byla dėl galimo veikimo prieš Lietuvą, trečiadienį atvyko apsirengusi raudonos spalvos marškinėliais, su priešišku užrašu NATO. „NATO NA***J" skelbia užrašas ant kaltinamosios marškinėlių. Vilniaus apygardos teismas per posėdį E. Švenčionienės, jos bendražygių Kazimiero Juraičio ir Valerijaus Ivanovo byloje ketina baigti perklausyti garso įrašus.

NATO ekspertai baigė vertinti Lietuvos oro erdvės stebėsenos sistemą, šiuo metu jie rengia analizę, kurią pristatys NATO pajėgų Europoje vadui (SACEUR) Alexusui Grynkewichiui.

Vokietijoje viešintis kultūros ministras Šarūnas Birutis sako, kad po kelių metų planuojami kultūriniai mainai leis abiem šalims vienai kitą geriau pažinti. Taip jis kalbėjo Berlyne susitikęs su Vokietijos kultūros ministru Wolframu Weimeriu, trečiadienį pranešė Kultūros ministerija. Pranešama, kad ministrų susitikime pagrindinis dėmesys skirtas 2027–2028 metais planuojamiems kultūriniams mainams tarp Lietuvos ir Vokietijos.

Mėnuo – tiek laiko prabėgo nuo vienos šiurpiausių tragedijų Vilniuje, kai Žvėryne paauglys brutaliai nužudė savo draugą – supjaustęs kūną į gabalus, išmėtė juos po konteinerius. Nužudytojo paauglio mama, patirianti protu nesuvokiamą skausmą, kreipėsi į visuomenę jautriais žodžiais, pasidalydama širdgėla ir kviesdama atsisveikinti su sūnumi. „Mėnuo – kai paskutinį kartą mačiau tave išeinantį... Laikas bėga...bet man jis sustojo tą akimirką, kai tu išėjai ir nebegrįžai.

Vyriausybės atstovų įstaigos vadovu trečiadienį paskirtas Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse Andrius Cechanavičius. Nuo rugsėjo 16 dienos jis šiose pareigose pakeis atsistatydinusią Daivą Kerekeš. Trečiadienį tokį sprendimą priėmė Vyriausybė. Pristatydamas šį nutarimą laikinai premjero pareigas einantis finansų ministras Rimantas Šadžius teigė, kad šie pareigūnai – Vyriausybės akys, rankos, net ir galva regionuose.

Šių metų balandį gaisrui nuniokojus Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamyklą, jo padaryta žala įvertinta apie 3 mln. eurų.  Gamyklos operatorė „Energesman“ skelbia apskaičiavusi, kad žala įrangai siekia apie 2 mln. eurų, o pastato konstrukcijoms – dar apie 1 mln. eurų.  Pasak įmonės atstovų, nuostolius bendrovė turės padengti pati, o jei būtų nustatytas tyčinis padegimas, juos padengtų draudimo bendrovė.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) rekomenduoja Krašto apsaugos ministerijai (KAM) atidėti braziliškų orlaivių „Embraer C-390 Millenium“ pirkimą iki kol bus suformuota Lietuvos kariuomenės divizija.

Žemdirbių atstovai skeptiškai vertina „Nemuno aušros“ sprendimą keisti žemės ūkio ministrą Igną Hofmaną. Jų manymu, pokyčiai ministerijoje kelia riziką, kad žemdirbiams svarbūs klausimai gali būti sprendžiami ne jų naudai. „Nesinori pasakyti, kad čia labai gerai ar labai blogai. Paprasčiausiai nežinome.

Darbą baigiantis „Nemuno aušros“ deleguotas žemės ūkio ministras Ignas Hofmano sako gavęs kvietimą apklausai į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).   „Kvietimas buvo labai paprastas ir trumpas. Bet, kaip aš suprantu iš konteksto, esu kviečiamas dėl viešai pasirodžiusios informacijos“, – žurnalistams trečiadienį sakė I. Hofmanas.  „Dar nebuvau (apklaustas – BNS). Eisiu vėliau šiandien į darbo dienos pabaigą“, – pridūrė jis.

Sauliaus Skvernelio vadovaujami demokratai trečiadienį kreipėsi į Generalinę prokuratūrą, prašydami pradėti tyrimą dėl „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio galimo spaudimo žemės ūkio ministrui Ignui Hofmanui. Prokuratūrai išsiųstame rašte demokratai teigia, kad R. Žemaitaitis nepaisė konstitucinio valdžių atskyrimo principo ir galimai tiesiogiai kišosi į ministerijos darbą, siekdamas daryti įtaką pavaldžių įstaigų vadovų skyrimui.

Darbą baigiantis aplinkos ministras Povilas Poderskis sako nepatyręs „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio spaudimo ir tvirtina, jog kolega žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas galėjo netinkamai interpretuoti pokalbius su jį delegavusios partijos pirmininku.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) kvietimo atvykti į apklausą sulaukęs laikinasis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas sako, kad iš „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio jis patyrė ne spaudimą, o šmeižtą ir melą.  „Buvau apšmeižtas. Ne tik aš, bet ir ministerijos darbuotojai, pati ministerija, kaip institucija buvo diskredituojama, moterys diskriminuojamos.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis ketina pakeisti laikinąjį energetikos ministrą Žygimantą Vaičiūną, rašo portalas „Delfi“. Pasak R. Žemaitaičio, į šį postą jis turi du kandidatus. Nors pavardžių jis kol kas neatskleidžia, politikos užkulisiuose kalbama, kad tai „aušriečių“ frakcijos nariai Artūras Skardžius ir Aidas Gedvilas.

Valstybės kontrolei paskelbus, jog Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) įsakymu sudaryti komitetai, priėmę sprendimą prie valstybinių brandos egzaminų (VBE) pridėti po 10 taškų, galimai viršijo savo įgaliojimus, paskirtoji premjerė Inga Ruginienė kaltę dėl susidariusios situacijos verčia konservatorių Vyriausybei.

Kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministres socialdemokratė Jūratė Zailskienė sako, kad kelių milijardų eurų „Sodros“ rezervas galėtų būti mažesnis, o dalis jo galėtų būti naudojama sparčiau didinti senatvės pensijas. „Manau, turime kalbėti apie pensijų indeksavimą greitesnį, turime kalbėti apie rezervo dydį, ar jis tikrai turi būti toks didelis. Tikėtina, kad jį galima šiek tiek mažinti“, – žurnalistams po susitikimo su paskirtąja premjere Inga Ruginiene trečiadienį sakė J. Zailskienė.