„Priedangoms finansavimas skiriamas ne tiek daug metų. Jeigu kalbėtume apie civilinę saugą, tai iš tiesų civilinė sauga kaip tema turbūt atsirado 2023–2024 metais. (…) Šiuo metu kasmet yra skiriama 25 mln. eurų iš Valstybės gynybos fondo savivaldybėms. Sutinku, kad 60-čiai savivaldybių 25 mln. eurų yra gana nedidelė suma“, – penktadienį po susitikimo su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais ir merais žurnalistams sakė M. Katelynas.
Pasak jo, į savivaldybių pastabas atsižvelgiama skiriant naują finansavimą – šio kvietimo metu savivaldybėms numatyta 16 mln. eurų.
„Tai leis padidinti vienai priedangai finansavimą, nes atsižvelgiame ir įvedame naujas kategorijas, ką galima finansuoti, kokie darbai gali būti atliekami, ir plečiam ratą, kas galėtų pasinaudoti tuo finansavimu. Iki šiol tai buvo valstybės ir savivaldybių įstaigos, dabar galės ir kiti priedangų valdytojai, tame tarpe ir fiziniai, juridiniai asmenys“, – teigė ministras.
Tuo metu premjeras Mindaugas Sinkevičius po susitikimo su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais ir merais sakė, kad šiuo metu iš 2025–2026 metų Valstybės gynybos fondo yra panaudota tik 3,7 mln. eurų.
Priedangos turi atitikti saugumo reikalavimus
M. Katelynas teigė, kad savivaldybės pačios turi geriausiai žinoti, kur reikia priedangų, o valstybė suteikia galimybę gauti finansavimą.
„Tai iš tiesų vadovaujamės principu: tai yra savivaldybių atsakomybė, jie turi geriau žinoti, kur tos priedangos reikia, mes suteikiame galimybę gauti finansavimą“, – sakė ministras.
Anot jo, ministerija taip pat peržiūri priedangoms keliamus reikalavimus.
„Matydami, kad jeigu kažkas neveikia ar tie reikalavimai pertekliniai, juos naikiname. Bet mano lūkestis yra tas, kad mes negalime rizikuoti panaikinti visiškai reikalavimus, nes mes kalbame apie priedangą. Priedanga turi atitikti tam tikrus standartus“, – pažymėjo M. Katelynas.
„Nesinorėtų, kad jeigu ten būtų, sakykime, ta diena ir tos priedangos prireiktų, perdanga to pastato neatlaikytų ir ta priedanga taptų ne saugia vieta, o mirtina vieta. (...) Priedanga ne tik turi būti ženkliukas ant sienos, bet ji turi būti pirmiausia saugi“, – pridūrė jis.
Priedangose siekiama užtikrinti vietą 60 proc. gyventojų
Ministras taip pat nurodė, kad yra iškeltas tikslas priedangose užtikrinti vietą 60 proc. Lietuvos gyventojų.
„Aišku, neužtenka to procento turėti kažkokiame lape įrašyto kaip siekiamybės. Iš tiesų vertinkime ir tai, kad didesnis priedangų poreikis yra tankiai apgyvendintose vietovėse, mažesnis priedangų poreikis yra retai apgyvendintose vietovėse“, – akcentavo ministras.
Jo teigimu, sudėtingiausia situacija šiuo požiūriu yra Vilniuje.
„Vyriausybės priemonių plane numatyta iki 2028 metų modernizuoti, skirti finansavimą ir įrengti tas priedangas, pritaikant jas tinkamiau, iki 1000 vietų“, – teigė ministras.
M. Katelynas taip pat pabrėžė, kad 16 mln. eurų priedangoms skiriami iš Valstybės gynybos fondo, kurio pagrindinė paskirtis yra krašto apsaugos finansavimas.
„Jeigu krašto apsaugos ministras matytų galimybę iš Valstybės gynybos fondo skirti didesnes lėšas, tai manau, kad tikrai būtų galima juos turbūt prasmingai panaudoti civilinei saugai“, – sakė jis.
ELTA primena, kad vidaus reikalų ministras antradienį Vyriausybės pusvalandyje Seime kalbėjo apie siekį plėsti ir modernizuoti priedangų tinklą. Anot jo, miestuose priedangų turėtų pakakti bent 60 proc., o rajonų savivaldybėse – 40 proc. gyventojų.
Anot M. Katelyno, šiuo metu Lietuvos savivaldybėse yra 6 645 priedangos, kuriose galėtų slėptis apie 1,6 mln. žmonių. Tai sudaro 57 proc. šalies gyventojų.
Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2028 m. modernizuoti ne mažiau kaip 1 tūkst. priedangų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
