Benjaminas Auryla

Policijos profsąjungai sukritikavus prezidento Gitano Nausėdos poziciją dėl statutinių pareigūnų atlyginimų augimo ir apkaltinus jį pernelyg dideliu susitelkimu į išorės grėsmes, socialdemokratė Orinta Leiputė sakė, kad šiuo metu numatytas algų didinimas atitinka valstybės finansines galimybes. Kartu ji pripažino, kad pareigūnų problemos išlieka aktualios. „Tai, kas yra numatyta šiai dienai biudžete, tai yra 7,5 proc. algų kėlimas.

 Prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, kad spartesnis nei 7,5 proc. statutinių pareigūnų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų augimas didintų valstybės biudžeto deficitą, Lietuvos policijos darbuotojų profesinės sąjungos (LPDPS) pirmininkė Ineta Kursevičienė kelia klausimą, ką valstybė darys, kai pareigūnai nebegalės sau leisti tęsti tarnybos.

Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis teigia, kad už Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) finansinės padėties suvaldymą atsakinga jos vadovybė, o jai nepavykus rasti sprendimų, dalininkams teks priimti atitinkamus sprendimus. „Jeigu dabartinei vadovybei vis dėlto nepavyks rasti sprendimų, kaip tinkamai išeiti iš šios situacijos, aišku, dalininkai turės priimti atitinkamus sprendimus“, – pirmadienį Eltai sakė ministras.

Lietuva dar nėra visiškai įgyvendinusi nė vienos 2026–2027 metų Europos Sąjungos (ES) Tarybos rekomendacijos, tačiau visos jos įgyvendinamos bent iš dalies. Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) posėdyje šešių ministerijų atstovai pristatė numatytas priemones ir jų įgyvendinimo eigą. Tarybos rekomendacijos apima valstybės finansus, gynybos finansavimą, verslo investicijas, darbuotojų įgūdžius, socialinę apsaugą ir energetinį saugumą.

Planuojama, kad kitąmet atlyginimai mokytojams vidutiniškai didės 7,56 proc., o tam 2027 metų valstybės biudžeto projekte numatyta skirti 245 mln. eurų. Dėl tokio algų kėlimo pedagogų profsąjungos laikosi skirtingų pozicijų – viena paisyti galiojančio susitarimo su Vyriausybe, o kita reikalauja atlyginimus didinti labiau.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) profesinės sąjungos nepritaria įstaigos vadovybės siūlymui keisti darbuotojų atlyginimų skaičiavimo sistemą – esą dėl to darbo užmokestis gali augti lėčiau. Ligoninės vadovybė įspėja, kad nekeičiant tvarkos iki kitų metų pabaigos įstaigos deficitas gali papildomai išaugti 11–15 mln. eurų. Sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis inicijavo neeilinį dalininkų susirinkimą.

Seime kelią skinasi įstatymo pakeitimai, kuriais siūloma riboti Rusijos ir Baltarusijos piliečių bei juridinių asmenų galimybes įsigyti nekilnojamojo turto (NT) šalia nacionaliniam saugumui svarbių objektų.  Taip pat siūloma apriboti šių šalių fizinių ir juridinių asmenų galimybes vykdyti viešąją veiklą Lietuvoje švietimo, mokslo, studijų, kultūros, sporto ir meno srityse.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva yra pasirengusi naujiems sabotažo aktams, kurių, pasak jo, regione bus ir ateityje. „Mes esame pasiruošę, kad tokių sabotažo aktų bus taip pat ir ateityje“, – trečiadienį Lietuvos ir Estijos prezidentų spaudos konferencijoje sakė šalies vadovas. G. Nausėda paminėjo naujausią antžeminės „Starlink“ stoties sabotažo atvejį Lietuvoje ir teigė, kad panašių incidentų jau buvo užfiksuota Bulgarijoje bei Lenkijoje.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad Vyriausybė kol kas nėra gavusi institucijų, įskaitant Valstybės saugumo departamentą (VSD), pasiūlymų, kaip užkirsti kelią galimam Rusijos poveikiui per Stačiatikių Bažnyčią. „Aš manau, kad Rusija išnaudoja įvairius formatus, ne tik tai. Ir apie tai žinoma mūsų VSD.

Valdančiosios Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Virginijus Sinkevičius kritikuoja finansų ministrą Taurimą Valį dėl konkretumo stokos ir viešų svarstymų apie galimas nekilnojamojo turto (NT) mokesčio korekcijas. Pasak jo, ministras turėtų pateikti konkrečius pasiūlymus koalicijos partneriams, o ne didinti įtampą visuomenėje abstrakčiomis kalbomis. „Trūksta to konkretumo.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) kritikuoja 2027 metų valstybės biudžete numatytą statutinių pareigūnų atlyginimų didinimą ir įspėja, kad, nepasikeitus situacijai, gali surengti protesto akciją prie Vyriausybės. NPPSS teigia, kad policijos, pasieniečių, ugniagesių gelbėtojų ir Viešojo saugumo tarnybos darbuotojų atlyginimams didinti numatyta apie 35 mln. eurų, nors statutinių įstaigų įvardytas papildomo finansavimo poreikis siekia beveik 86,4 mln. eurų.

„Laisvės TV“ įkūrėjas, paramos akcijų Ukrainai organizatorius Andrius Tapinas išlieka įtakingiausiu visuomenininku Lietuvoje, rodo naujienų portalo „Delfi“ užsakymu atliktos ekspertų ir visuomenės apklausos. A. Tapinas pirmauja jau ne pirmus metus iš eilės – šią poziciją jam skiria tiek įvairių sričių ekspertai, tiek visuomenė.

Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija siūlo plėsti Lietuvos pilietybės išsaugojimo išimtis, tobulinti pilietybės netekimo procedūras, stiprinti ekonominį bendradarbiavimą su diaspora ir imtis papildomų priemonių demografinėms problemoms spręsti. Šie siūlymai buvo įtraukti į šešias komisijos rezoliucijas, priimtas spalio 13–15 dienomis vykusioje sesijoje.

Valstybės saugumo departamentui (VSD) kitų metų biudžeto projekte numatyta skirti 4 mln. eurų papildomo finansavimo, teigia premjeras Mindaugas Sinkevičius. Visgi, pasak jo, sprendžiant dėl daugiau lėšų šiai įstaigai yra būtina atsižvelgti ir į kitų institucijų poreikius bei valstybės fiskalinę situaciją. „Ta ambicija galbūt nėra visiškai kukli. Ne kartą buvome susitikę su VSD vadovais.

 Statybų bendrovė „Fegda“ iki sausio pabaigos turi savo lėšomis iš naujo nutiesti brokuotą kelią į Rūdninkų karinį poligoną, o neįvykdžiusi įsipareigojimų gali būti įtraukta į nepatikimų tiekėjų sąrašą, sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas. Tuo metu ministerija žada aiškintis ir tai, kodėl anksčiau nebuvo tinkamai prižiūrimas sutarties vykdymas.

Teisingumo ministerija ieško teisinių galimybių reguliuoti su Maskvos patriarchatu susijusios Stačiatikių bažnyčios veiklą. Tačiau, pasak teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės, šiuo klausimu būtina platesnė diskusija ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas. „Tikrai reikia ieškoti teisinių galimybių, nes, kaip žinia, Bažnyčia yra atskirta nuo valstybės ir tas reguliavimas yra pakankamai ribotas“, – trečiadienį žurnalistams sakė ministrė.

Rusija pasitelkia religines institucijas politinei įtakai, propagandai ir dezinformacijai skleisti, o su Maskvos patriarchatu susijusių struktūrų veikla turėtų būti vertinama ir nacionalinio saugumo kontekste, teigia trečiadienį tarptautinį analitinį tyrimą pristatę Religijos laisvės tyrimų centro „Libertas Fidei“ atstovai.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui grįžtant prie buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo klausimo, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga sako, kad visuomenė turi teisę žinoti, o šio klausimo sprendimas neturėtų būti vilkinamas. „Nežinau, ar bus rezultatas ir ar bus naudos, nes Seime visada atsiranda dauguma, kuri tam nepritaria dėl man sunkiai suprantamų priežasčių.

Seimas po pateikimo pritarė siūlymui griežtinti sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų atsakomybę už pažeidimus, dėl kurių padaroma žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui arba neteisėtai imami mokesčiai iš pacientų. Už socialdemokratės Orintos Leiputės teikiamas įstatymo pataisas antradienį balsavo 51 Seimo narys, prieš 27, o susilaikė 9 parlamentarai.

Lenkijai pranešus apie sulaikytą vyrą, įtariamą grasinusį nužudyti ministrą pirmininką Donaldą Tuską ir gynybos ministrą Wladyslawą Kosiniaką-Kamyszą, prezidento vyriausioji patarėjaAsta Skaisgirytė neatskleidžia, ar po šio incidento buvo sustiprinta šalies vadovo Gitano Nausėdos apsauga. Visgi ji akacentuoja, kad Lietuvoje taip pat viešai skelbiama apie įvairias hibridines grėsmes, įskaitant kinetines.

Seimui antradienį bus pristatytas siūlymas griežtinti sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų ūkio subjektų atsakomybę už pažeidimus, dėl kurių padaroma žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetui arba neteisėtai imami mokesčiai iš pacientų. Pagal parlamentarės Orintos Leiputės registruotas įstatymo pataisas, už pažeidimus, kuriais padaryta žala PSDF biudžetui, būtų skiriamos baudos, siekiančios nuo 20 iki 100 proc. padarytos žalos sumos.

Vyriausybė šią savaitę pritarė ir toliau leisti Lietuvos studentų sąjungai (LSS) naudotis patalpomis Vilniuje, A. Vivulskio gatvėje esančiame bendrabutyje. LSS šiose patalpose veikia nuo 2016 metų. Ankstesnė panaudos sutartis baigia galioti šių metų lapkritį.  Dirba apie 13 Lietuvos studentų sąjungos darbuotojų Patalpos priklauso valstybei, o jas pagal patikėjimo sutartį valdo Vytauto Didžiojo universitetas. Universiteto taryba tolesniam patalpų perdavimui LSS pritarė.

Vertindami trijų didžiausių Lietuvos miestų merų darbą, gyventojai palankiausiai atsiliepė apie Kauno savivaldybės vadovą Visvaldą Matijošaitį, rodo rugpjūtį atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.  V. Matijošaičio darbą gerai vertino 52 proc. apklaustųjų, blogai – 20 proc., o 28 proc. respondentų atsakė neturintys nuomonės. Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko darbą gerai vertino 49 proc. gyventojų. Neigiamai jį įvertinusiųjų buvo 23 proc. Dar 28 proc.

Valdantiesiems nesutarus dėl naujų priemonių kuro krizei suvaldyti, nesulaukus Finansų ministerijos siūlymų dėl kitų metų biudžeto pajamų šaltinių, socdemų lyderis premjeras Mindaugas Sinkevičius konstatavo, kad nuotaikos koalicijoje įvairios. Mažųjų partnerių demokratų ir „valstiečių“ pirmininkai sakė, kad įtampą kelia neįgyvendinami politiniai siūlymai ir derinimo stoka. „Nežinau, ar nuotaika po šios dienos koalicijos posėdžio pagerėjo, ar pablogėjo.

„Nemuno Aušra“ patvirtino kandidatų į 2027 metų savivaldos rinkimus sąrašą. Tarp jų – 10 Seimo narių, sieksiančių merų postų skirtingose šalies savivaldybėse. Apie tai partija ketvirtadienį paskelbė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.  Partija trečiadienį vykusiame tarybos posėdyje patvirtintos 33 kandidatūras į merus, tarp jų – 10 parlamentarų.

Europa galimam maro protrūkiui yra pasirengusi gerokai geriau nei buvo pasiruošusi prieš COVID-19 pandemiją, sako sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis. Anot jo, hipotetinio protrūkio atveju Lietuva taip pat turėtų pakankamai infrastruktūros, medikų komandų ir vaistų atsargų situacijai suvaldyti.

Gyvūnų apsaugos organizacija „Tušti narvai“ pirmadienį prie Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) rengs protesto akciją, kuria sieks atkreipti dėmesį į Lietuvoje leidžiamą paršelių kastravimą be nuskausminimo. Akcija vyks VMVT rengiant pirmąją Lietuvoje ūkinių gyvūnų gerovės konferenciją „Kaip jie gyvena. Tavo sprendimas“. Nuo 9 iki 13 val.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius spalio 5–6 dienomis vyks į Berlyną, kur susitiks su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu, prezidentu Franku-Walteriu Steinmeieriu ir kitais aukščiausiais šalies vadovais. Pagrindinis dėmesys susitikimuose bus skiriamas Lietuvos ir Vokietijos strateginės partnerystės gilinimui, ypač bendradarbiavimui saugumo ir gynybos bei ekonomikos srityse.

Prezidentas Gitanas Nausėda neįžvelgia ryšio tarp Baltijos šalių nepakvietimo į Lenkijoje vyksiantį NATO valstybių susitikimą ir Lietuvos santykių su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV). Pasak šalies vadovo, į vadinamąjį Bergeno formatą pakviestos tik šešios valstybės, todėl šiuo metu dėl nepakviestų šalių esą neverta kelti papildomo ažiotažo.

Socialdemokratei Dovilei Šakalienei užsiminus, kad jai, kaip pavaduojančiai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narei, neleidžiama dalyvauti komiteto posėdžiuose, parlamento vadovas Juozas Olekas teigia apie tai nieko negirdėjęs. Vis dėlto Seimo pirmininkas tikina ketinantis šia situacija pasidomėti. „Kadangi nesu frakcijos narys, negirdėjau tokių diskusijų. Tai pasidomėsiu“, – pirmadienį žurnalistams Seime sakė J. Olekas.

Europos lyderiams perspėjant apie galimas Rusijos atakas ir hibridines provokacijas, tiek ekspertai, tiek institucijų atstovai sutaria, kad naujos eskalacijos požymių nematyti. Karybos ekspertas, VU TSPMI docentas Deividas Šlekys mano, kad labiau tikėtinos specifinės provokacijos, kuriomis būtų siekiama kelti visuomenės paniką ir politinį spaudimą. Tuo metu Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas pabrėžia, kad hibridinės grėsmės Lietuvai nėra naujiena.

Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas sprendimą dėl naujo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vado planuoja paskelbti spalio pradžioje. „Ministras, įvertinęs visas aplinkybes, savo sprendimą dėl naujo VSAT vado planuoja paskelbti spalio pradžioje“, – Eltai teigė ministro patarėjas komunikacijai Šarūnas Dvareckas.

Šeštadienį visoje Lietuvoje vyks Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) organizuojamos praktinės civilinės saugos pratybos. Tai yra viena iš nacionalinių pratybų „Vyčio skliautas 2026“ dalių. Visose šalies savivaldybėse bus tikrinami gyventojų evakavimo veiksmai, o 10-tyje savivaldybių vyks praktinės evakavimo pratybos, kurių metu savanoriai autobusais bus evakuojami iš vienų savivaldybių į kitas.

Seime svarstant siūlymą teisėjų įgaliojimų amžiaus ribą ilginti nuo 65 iki 70 metų, Teisėjų taryba ragina šį klausimą vertinti kompleksiškai, atsižvelgiant į galimą poveikį teisėjų socialinėms garantijoms, profesinei karjerai, kartų kaitai ir naujų teisėjų pritraukimui. Teisėjų taryba oficialią poziciją šiuo klausimu nusprendė suformuluoti po diskusijų su teisėjų profesinėmis organizacijomis.

Seimas ketvirtadienį apsisprendė, kad 2027 metų savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks kovo 7 dieną.  Šiam siūlymui Seimas pritarė vienbalsiai. Nutarimo projektą dar rugpjūtį Seime įregistravo parlamento pirmininkas Juozas Olekas.  Šis sprendimas įsigalios šių metų spalio 7 d. – tą pačią dieną prasidės ir 2027 metų savivaldos rinkimų agitacijos kampanija.

Vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas pripažįsta, kad spalio pradžioje Vilniuje tuo pačiu metu organizuojami mitingai tiek prieš, tiek už imigraciją kelia tam tikras eskalacijos rizikas. Šie renginiai vyks netoli vienas kito, todėl, pasak ministro, dėl galimų rizikų atsakomybę turi prisiimti ir savivaldybė, ir protestų organizatoriai.

„Mediaskopo“ duomenimis, dronų incidentai Lietuvoje sulaukė 2077 paminėjimų užsienio žiniasklaidoje – naujienos apie tai užfiksuotos 92 šalyse. Daugiausia publikacijų paskelbta JAV, Kanadoje ir Bulgarijoje. JAV žiniasklaidoje užfiksuoti 709, Kanadoje – 261, Bulgarijoje – 244, Rusijoje – 124, Ukrainoje – 88, Jungtinėje Karalystėje – 76, Australijoje – 73, Indijoje – 67, Lietuvoje – 65, Turkijoje – 52 naujienų paminėjimai.

Siekiant užtikrinti saugumą, negalima keisti priedangoms keliamų reikalavimų, sako vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas. Be to, pasak jo, šiemet bus plečiamas savivaldybėms skiriamas finansavimas priedangoms. „Priedangoms finansavimas skiriamas ne tiek daug metų. Jeigu kalbėtume apie civilinę saugą, tai iš tiesų civilinė sauga kaip tema turbūt atsirado 2023–2024 metais. (…) Šiuo metu kasmet yra skiriama 25 mln. eurų iš Valstybės gynybos fondo savivaldybėms.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kritikuoja krašto apsaugos ministrą Robertą Kauną, teigdama, kad gynybai skiriami dideli pinigai nevirsta realiais pajėgumais taip sparčiai, kaip turėtų.  „Ministrui Kaunui turiu priekaištą (…), kad dideli pinigai biudžete nevirsta pajėgumais taip, kaip turėtų.

Seimas ketvirtadienį priėmė įstatymo pataisas, kuriomis siūloma ant bedūmių tabako gaminių pakuočių papildomai pateikti informaciją apie metimą rūkyti bei pagalbos programas norintiems atsisakyti rūkymo.

Po Lietuvą sukrėtusių žinių apie du seksualinio pobūdžio nusikaltimais prieš vaikus kaltinamus kunigus, gyventojų pasitikėjimas Bažnyčia pasiekė pastarųjų 30 metų žemumas, rodo naujausia ELTA užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Tuo tarpu gyventojų pasitikėjimas policija ir toliau auga. Rugpjūčio pabaigoje atliktos apklausos duomenimis, Bažnyčia pasitikėjo 54 proc. Lietuvos gyventojų – liepos pabaigoje tokių buvo 69 proc.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad klausimų kelianti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narės Lauros Matjošaitytės situacija pirmiausia turėtų būti įvertinta pačios VRK narės ir ją į pareigas delegavusio Seimo. „Dėl VRK narės – na, istorija tikrai kelia tam tikrų klausimų. Manau, kad pirmiausia šitos istorijos pasekmes arba žalą turi įvertinti pati ponia Matjošaitytė.

Anot prezidento Gitano Nausėdos, Lietuvos nacionalinė divizija turi būti sukurta iki 2030 metų, o šiam ambicingam tikslui pasiekti šiuo metu dedamos visos pastangos. „Kaip žinote, divizija turi būti sukurta iki 2030-ųjų metų. Taip, tai yra ambicingas tikslas.

Kremliaus spaudos sekretoriui Dmitrijui Peskovui perspėjus, kad Lietuvos teritorija atsidurs Rusijos branduolinių ginklų taikiklyje, jei šalis leis sąjungininkams dislokuoti joje branduolinį ginklą, mūsų politikai tokį pareiškimą vertina kaip Maskvos spaudimo ir gąsdinimo priemonę. Pasak jų, Lietuva jau yra Rusijos taikinys dėl savo narystės NATO, o D. Peskovo grasinimai neturėtų lemti valstybės sprendimų.

Buvusios premjerės, konservatorės Ingridos Šimonytės teigimu, Lietuvoje daugėja savivaldybių, kuriose ryškėja nedemokratinio veikimo ir „carystės“ požymiai. Politikės vertinimu, tai rodo mažėjančią demokratiją vietos savivaldoje. „Apskritai, deja, bet vietos savivaldoje vis mažiau ir mažiau demokratijos“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė. Anot jos, tokios problemos nėra būdingos vien Kauno rajono savivaldybei.

Akušerijos skyrių baziniam finansavimui nuo kitų metų papildomai planuojama skirti iki 15 mln. eurų, sako sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis. Anot jo, didesnis finansavimas turėtų padėti išlaikyti akušerijos paslaugų tinklą ir specialistų komandas regionuose. „Išskyrus turbūt vienus gimdymo namus, visi kiti akušeriniai skyriai, kurių yra 14, išgyvena finansinius minusus“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė L. Kukuraitis.

Energijos skirstymo operatoriaus valdyba ketvirtadienio vakarą rinksis svarstyti ESO generalinio direktoriaus Renaldo Radvilos prašymą atleisti jį iš pareigų. „Šiandien ESO valdyba 16:30 renkasi ir svarstys ESO generalinio direktoriaus prašymą atleisti jį iš pareigų“, – ketvirtadienį Seime vykusioje Vyriausybės valandoje teigė M. Sinkevičius. Apie valdybos susitikimą Eltai patvirtino „Ignitis grupės“ komunikacijos partneris Valdas Lopeta.

Kylant vidutinei oro temperatūrai, Lietuvoje ateityje gali dažnėti ir intensyvėti kai kurie ekstremalūs meteorologiniai reiškiniai – nuo itin gausių kritulių iki perkūnijų, krušos, škvalų ar viesulų, sako Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros profesorius Gintautas Stankūnavičius.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija penktadienį susitiks su užsienio reikalų ministru Kęstučiu Budriu. Susitikime planuojama aptarti Lietuvos santykius su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV), Kinija ir Baltarusija. Kaip Eltai nurodė TS-LKD frakcijos seniūno pavaduotojas Mindaugas Lingė, viena pagrindinių susitikimo temų – JAV karinės paramos atnaujinimas.