„Kaip žinote, divizija turi būti sukurta iki 2030-ųjų metų. Taip, tai yra ambicingas tikslas. Taip, reikia padėti daug pastangų, kad kariuomenei būtų ne tik karių skaičiumi suformuota divizija, bet taip pat ir aprūpinta šaudmenimis, rezervais, būtina karine įranga, infrastruktūra“, – Prezidentūros išplatintame vaizdo komentare antradienį sakė šalies vadovas.
Prezidentas pabrėžė, kad siekiant šio tikslo šiuo metu daugiausia dėmesio turi būti skiriama praktiniam kariuomenės pajėgumų stiprinimui.
„Todėl visos pastangos ir visi uždaviniai šiuo metu tenka mūsų Krašto apsaugos ministerijai, kariuomenei. Tikiuosi, kad visi kartu žengsime tvirtai į priekį“, – teigė jis.
G. Nausėda taip pat sakė, kad daugiau detalių dėl Lietuvos gynybos pajėgumų ir jų stiprinimo tikisi sužinoti trečiadienį vyksiančiame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje.
Helsinkyje viešintis šalies vadovas G. Nausėda antradienį su Suomijos ministru pirmininku aptarė Lietuvos sprendimą iš Suomijos bendrovės „Patria“ įsigyti šarvuotuosius transporterius ir tolesnį bendradarbiavimą gynybos pramonės srityje.
„Lietuva tikrai yra nusimačiusi labai ambicingą programą įsigyti 936 „Patria“ modelius, skirtingų modifikacijų, tam, kad užtikrintume mūsų nacionalinės divizijos kūrimo sklandumą“, – akcentavo prezidentas.
Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Laurynas Kasčiūnas ketvirtadienį žurnalistams teigė, kad tikslas iki 2030 metų sukurti pilno operacinio pajėgumo Lietuvos diviziją gali būti nepasiektas. Pasak jo, abejonių kelia ginkluotės įsigijimų tempai ir jos pristatymo terminai.
ELTA primena, kad Valstybės kontrolės auditas parodė, jog neįvykusių ginkluotės ir karinės įrangos pirkimų dalis išaugo nuo 24 proc. 2023 m. iki 59 proc. pernai.
Auditorių vertinimu, tai lėmė pasikeitę poreikiai, neparengti operaciniai reikalavimai, laiku nepateikti tiekėjų pasiūlymai arba perkančiosioms organizacijoms nepriimtinos kainos.
Valstybės kontrolė taip pat nustatė, kad sprendimų priėmimas vykdant dalį įsigijimų užtrunka – 42 proc. vertintų pirkimų derinimas su patariamosiomis institucijomis truko nuo 30 iki 374 dienų, nors rekomenduojama maksimali viso tarptautinio pirkimo trukmė turėtų neviršyti 180–240 kalendorinių dienų.
Krašto apsaugos ministerija pranešė rudenį Vyriausybei teiksianti projektus, kurie padės efektyvinti gynybos įsigijimų procesus.
Gegužę, po Valstybės gynimo tarybos (VGT) susitikimo, prezidentas G. Nausėda paskelbė, jog Lietuva ketina įsigyti 936 „Patria 6x6“ ratinius šarvuočius kariuomenei.
Savo ruožtu Suomijos gynybos pramonės bendrovė birželio pabaigoje pradėjo derybas dėl technologijų perdavimo ir vietinės gamybos Lietuvoje ir pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą su Lietuvoje veikiančia gynybos pramonės įmone „KOVO Armor“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
