Didžiausios musulmonų bendruomenės muftijus Aleksandras Beganskas teigia, kad Lietuvoje trūksta musulmonų maldos namų. Esą šalis pati įsileidžia migrantus, pasiima jų mokesčius, o sielovada niekas nesirūpina. Žmonės reikalauja mečetės, bet Vilnius jos statyti neleis.
„Mes turime suvokti, kad realybė tapo tokia, kad religinių grupių jau yra daug. Geriau, kad tos grupės būtų formalizuotos, kad būtų aišku, kas vadovas, kas finansuoja ir iš kur. Ir galiausiai, būtų erdvės, kad galėtų viešai rinktis, ir reikalui esant žinotumėme, kur nueiti ir koks turinys tos religijos.
Jei Vilniuje rastųsi dešimt ar daugiau mečečių, tai būtų gerai, jos neturi būti garažiukuose“, – komentuoja islamo tyrinėtojas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Egdūnas Račius.
Nėra mečetės, tad renkasi rūsiuose?
Visgi, tarp Lietuvą užplūdusių musulmonų yra tokių, kurių mintys ir idėjos nėra taikios. Tokią informaciją patvirtina ir mūsų saugumo tarnybos.
„Mano norai tikrai nesiskiria nuo Lietuvos saugumo departamento, bet aš negaliu atsakyti už prikurtas bendruomenes, nes ten, ką jie sako, kaip jie kalba, aš nežinau ir negaliu prisiimti atsakomybės. Mes netelpame ir jie eina nuomotis patalpas į rūsį“, – sako A. Beganskas.
„Pats kraštutinis pavojus, kurio tikėkimės Lietuvoje nebus, yra teroro aktai. Pasakysiu baisiai, kai tai atsitinka, tai svarstomos dvi pagrindinės priežastys – žmogus turėjo psichinį sutrikimą arba buvo musulmonas“, – tikina Seimo narys Vytautas Sinica.
Kauno mečetėje kilo skandalas, kai jos bendruomenė socialiniuose tinkluose pareiškė, kad lietuviai šalia maldos namų esą bučiuojasi ir glamonėjasi. Apie situaciją pasisakė ir islamą išpažįstantis lietuvis Mohamedas Abdula.
„Jūs galite nurimti, nes mes musulmonai tikrai nenurodinėjame žmonėms, kaip gyventi, kaip kas nori, taip gyvenkit“, – sako M. Abdula.
Ekstremistinių idėjų turintys lietuviai ir užsieniečiai
Viešoje erdvėje šiuo metu labai aktyvūs atsivertėliai į islamą iš Lietuvos. Vienas jų – penkis kartus teistas Habib Micevičius. Seimo narys Vytautas Sinica teigia, kad Habibas šiuo metu esą yra areštinėje už galimą žmogžudystę Vilniaus stoties rajone. Tiesa, pagal vieną kurpalių tikinčiųjų brėžti negalima.
Dalis tautiečių baiminasi, kad į islamą atsivertę žmonės netaptų ekstremistais.
„Lietuvoje, bent jau organizaciniame lygmenyje, mes neturim nei formalių, nei neformalių radikalių, juo labiau ekstremistinių, religinių musulmonų organizacijų. Ar turime asmenų, tiek Lietuvos piliečių, tiek emigrantų, galbūt yra radikalizavusių ta prasme, kad gal demokratiška sistema yra neteisinga, reikėtų įvesti islamiškąją teisę, tokių individų galime rasti.
Bet ar jie jau tapę ekstremistais ir yra pasiruošę kovoti, žudyti dėl idėjų? Tokios informacijos nesame turėję. Iš Latvijos, Estijos buvo vykusių į Siriją, iš Lietuvos – ne“, – teigia E. Račius.
Teroristinių kėslų turėjusi lietuvė
Lietuvoje ryškią istoriją apie musulmoniškąjį terorizmą turėjome 2009 metais, kai buvo sulaikyta jauna klaipėdietė Eglė Kusaitė, kuri buvo įtariama ryšiais su čečėnų grupuote ir esą ketino įvykdyti sprogdinimą Maskvoje.
„Galime prisiminti Eglės Kusaitės istoriją, dabar jau labai sena istorija. Buvo mergina areštuota, teista, atrodė, kad ji tikrai yra ekstremistė, kodėl – jauna mergina buvo nusivylusi gyvenimu“, – pasakoja E. Račius.
O šių metų kovo mėnesį Vilniaus oro uoste buvo sulaikytas Kirgizijos pilietis, įtariamas teroristinės veiklos finansavimu ir rėmimu. Lietuvoje gyvenantis asmuo galėjo kelis sykius susisiekti ir bendrauti su HAMAS karinio sparno „Al Kasem Brigades“ atstovais ir juos parėmė kriptovaliuta.
Muftijus A. Beganskas deda ranką prie širdies, kad jo parapijoje teroristinių idėjų ir žmonių nėra.
„Kažkokių ekstremalių, radikalių pažiūrų iš tų, kurie ateina į mūsų mečetes ar per pamaldas, aš nepastebėjau. Taip, yra toks radikalizmas bruožas iš vienos pusės, kad yra kiršinimas, apkaltinimas, kad kažkas atsitinka Lietuvoje ar blogai, čia kalti tik musulmonai, blogis – islamas. Kai prasidėjo islamofobija Lietuvoje, tai kai kurie žmonės, aš nesakyčiau radikalizuojasi, bet jie irgi nori ginti savo tikėjimą, orumą ir garbę“, – teigia A. Beganskas.
Patiria diskriminaciją ir patyčias
Pasak ekspertų, baimintis užsienyje veikiančių teroro organizacijų išpuolių Lietuvoje nereikėtų, tačiau niekas negali nuspėti atskirų asmenų veiksmų.
„Prieš kelis dešimtmečius, kai JAV paskelbė globalią kovą prieš terorą, Lietuvoje buvo sujudimas, kad mes kaip NATO nariai, dalyvaujantys Afganistane, tapsim įdomus Al-Qaida'i. Buvo du atvejai, kai Al-Qaidos tekstuose buvo paminėta Lietuva. Toms organizacijoms Lietuva absoliučiai nebuvo įdomi“, – sako E. Račius.
Patys atvykėliai Lietuvoje esą irgi nesijaučia gerai. Esą lietuviai labai islamofobiški – kabinėjasi, keikia.
„Mes tikrai nenorime pyktis su krikščionimis. Čia labiau iš krikščionių pusės jaučiasi toks radikalizmas. Internete skelbiasi, kad reikia nužudyti musulmonus, išvyti lauk, kad tuos pačius lietuvius musulmonus išvyti lauk. Ta neapykanta islamo atžvilgiu jau perauga į veiksmus“, – sako M. Abdula.
„Kai kurie politikai jau varžosi, kas daugiau pasakys šmeižto apie islamą. Skleidžia neapykantą, ir kai ta bendruomenė reaguoja, ar žmonės privalo kažkaip reaguoti, tada jie sako – kodėl reaguojat, kas jums suteikė teisę gintis? Jei aš čia pamatysiu kažką negero, aš pirmas pranešiu Lietuvos instancijoms.
Aš esu Lietuvos pilietis, mano vaikai, mano šeima čia, aš noriu, kad Lietuvoje viskas būtų gerai. Bet tas dalykas, kad jau kai kurie žmonės tikėjimo pagrindu kabinasi prie vaikų musulmonų – žaidimų aikštelėje ateina ir sako, iš kur jūs? Nešdinkitės iš čia“, – teigia A. Beganskas.
Kodėl musulmonų bendruomenė skilo?
O štai politikai turi kritikos pačiam A. Beganskui. Esą pas jį svečiuose lankosi įtartini asmenys.
„Aleksandras Beganskas nepasakys, ar jis yra veikiamas trečiųjų šalių. Nepasakys nuoširdžiai. Tai jo problema. Žinome, kad yra trečiųjų šalių įtaka. Per tai ateina ir įvairūs transnacionaliniai tinklai, važiuoja misionieriai, kurių mums tikrai nereikia“, – tikina Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
Lietuvos muftiatas palaiko ryšius su keliomis užsienio organizacijomis – WAMY, DIYANET ir TIKA. Jos yra iš Turkijos, Saudo Arabijos. A. Beganskas pabrėžia, kad Turkija yra NATO partnerė, tad ryšiai su šia šalimi neturėtų kelti įtarimo.
„Mes visada stengiamės bendrauti ne su kažkokiomis grupuotėmis, nevyriausybinėmis organizacijomis, mes bendraujame su vyriausybės patvirtintom, oficialiom“, – teigia A. Beganskas.
Politikai pastebi problemą, kad Lietuvoje atsirado du muftiatai – totorių ir atvykėlių. Kodėl jie bendruomenės skilimą įvardija kaip grėsmę, sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Laida „Be Tabu“ – pirmadieniais–ketvirtadieniais, 19.30 val. per TV3!
Tekstas parengtas pagal TV3 televizijos laidą „Be Tabu“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
