„Valstybė 2025–2026 metams skyrė 30 mln. eurų iš valstybės Gynybos fondo, kol kas panaudota tik 3,7 milijono“, – penktadienį po susitikimo su savivaldybių merais Vyriausybėje kalbėjo M. Sinkevičius.
„Tas (darbų – ELTA) tempas, akcentavau tą ir susitikimo metu, turėtų būti spartesnis“, – pabrėžė premjeras.
Premjero teigimu, susitikime savivaldybių merai pasidalijo dažniausiomis priežastimis, dėl kurių priedangų įrengimas gyventojams stringa.
„Kita vertus, merai išsakė, dėl ko stringame – projektų darymas, ekspertizės, pastatai, kuriuose bandoma sutvarkyti tas priedangas, yra seni, kartais projektavimas užtrunka, ekspertai preciziškai žiūrį į projektų parengtumą – daug priežasčių, kodėl situacija yra tokia, kokia yra“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas
„Bet vėlgi, akcentavau, kad tas klausimas turėtų būti darbotvarkės prioritetuose, nes skyrus 30 mln., o investavus ne pilnai 4 (milijonus – ELTA), na, tai nėra geras ženklas mums, kaip valstybei, ne tik savivaldai“, – akcentavo M. Sinkevičius.
Priedangų modernizavimui planuojama skirti 16 mln. eurų
Vidaus reikalų ministerija (VRM) planuoja skirti 16 mln. eurų savivaldybių priedangų modernizavimui. Pagal siūlomą tvarką taip pat būtų didinama vienai priedangai tenkanti finansavimo suma, plečiamas finansuojamų darbų sąrašas.
Vis tik, kaip pastebėjo premjeras, numatyta suma – per kukli.
„Tūkstančiams priedangų sutvarkyti, įrengti arba paruošti jas, kad jos atitiktų minimalius reikalavimus, kainuoja. Ir ta suma, kuri yra numatyta, ji yra per kukli“, – teigė Vyriausybės vadovas.
„Kita vertus, mes matome, kad pinigų panaudojimo greičiai yra per lėti“, – pridūrė M. Sinkevičius.
Jo teigimu, Vyriausybė, Aplinkos bei Vidaus reikalų ministerijos ėmėsi aiškintis, „kas yra tie kliuviniai“, trukdantys procesams vykti sklandžiai.
Techniniai reikalavimai apsunkina priedangų įrengimą
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Audrius Klišonis teigė, kad viena pagrindinių kliūčių, trukdančių sparčiau panaudoti priedangoms skirtas lėšas, yra sudėtingi techniniai reikalavimai.
„Techniniai reglamentai yra pakankamai sudėtingi, reikalingi projektavimo dalykai, reikalingos ekspertizės, ir tai iš tikrųjų tie popieriniai dalykai, kurie suvalgo ir laiko, ir pinigų“, – po susitikimo kalbėjo A. Klišonis.
Pasak jo, priedangos daugiausia įrengiamos daugiabučių, mokyklų, darželių, kultūros centrų ir kitų viešųjų įstaigų rūsiuose ar pusrūsiuose. Vis dėlto, pritaikant senesnius pastatus, susiduriama su reikalavimais pateikti dokumentus, kurių gauti praktiškai nebeįmanoma.
„Jeigu priedanga arba rūsys, sakykim, yra ligoninėje, tuomet reikalaujama netgi, pavyzdžiui, tų pačių perdangos plokščių sertifikavimo rezultatų. Tai ligoninei, kuri pastatyta prieš 50 metų, reikalaujama iš kažkur gauti plokščių sertifikatus, kurie tiktų šiuo metu“, – aiškino A. Klišonis.
Jo teigimu, dalis tokias statybines medžiagas gaminusių įmonių jau nebeegzistuoja, todėl savivaldybės siekia, kad būtų daugiau dėmesio skiriama faktinei pastatų būklei, o ne vien dokumentų atitikčiai dabartiniams reikalavimams.
„Labai dažnai žiūrime į tai, kad popieriuje turi turėti pagal teisės aktus, o realybėje turi žiūrėti į rezultatą. (...) Dėl to norime pakeisti taisykles“, – sakė asociacijos prezidentas.
A. Klišonis patikslino, kad tam nereikėtų keisti įstatymų – būtų siekiama koreguoti techninius reglamentus ir statybos taisykles. Pasak jo, šiuo klausimu jau diskutuojama su Aplinkos ministerija.
Savivaldybių atstovai taip pat ketina perimti Ukrainos patirtį. A. Klišonio teigimu, šio mėnesio pabaigoje numatytas praktinis susitikimas su Ukrainos atstovais, o spalio pradžioje dalis Lietuvos savivaldybių atstovų vyks į Ukrainą susipažinti, kaip priedangos įrengiamos ir naudojamos praktiškai.
Bendrą Valstybės gynybos fondo finansavimą priedangų infrastruktūros plėtrai iki 2030 m. taip pat siekiama padidinti nuo 77 mln. iki 90 mln. eurų.
VRM siūlo atsisakyti konkursinės projektų atrankos ir pereiti prie tęstinės. Tokiu atveju savivaldybės iš anksto žinotų joms tenkančią maksimalią finansavimo sumą, kuri priklausytų nuo gyventojų skaičiaus.
Mažiau nei 50 tūkst. gyventojų turinčioms savivaldybėms būtų skiriama iki 165 tūkst. eurų, 50–100 tūkst. gyventojų – iki 330 tūkst. eurų, 100–150 tūkst. – iki 550 tūkst. eurų, 150–350 tūkst. – iki 1,21 mln. eurų. Daugiau kaip 350 tūkst. gyventojų turinčioms savivaldybėms finansavimas galėtų siekti iki 2,345 mln. eurų.
Ministerijos skaičiavimu, priklausomai nuo savivaldybės dydžio, už šias lėšas būtų galima modernizuoti nuo 3 iki 43 priedangų.
Taip pat planuojama išplėsti finansuojamų darbų sąrašą. Lėšos galėtų būti skiriamos rezerviniu elektros energijos šaltiniu veikiančiam vidaus apšvietimui, tualetams įrengti bei specialiosioms pagalbos priemonėms žmonėms su negalia.
Finansavimą taip pat būtų galima gauti darbams, pradėtiems nuo šių metų birželio 1 d. Tai leistų savivaldybėms ir kitiems priedangų valdytojams darbus pradėti savo ar kitomis lėšomis, nelaukiant finansavimo sutarties, o tinkamas išlaidas vėliau kompensuoti projekto lėšomis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
