„Sakyčiau, labai tikėtina. Nenorėčiau sukti aplink galimas datas, tačiau pačiu artimiausiu metu“, – LRT radijui penktadienį sakė K. Budrys.
„Lietuva savo namų darbus atliko puikiai. Visus argumentus pateikėme ir dėl rotacijos atnaujinimo esame užtikrinti. Tai tik sulaukime žinios paskelbimo“, – pabrėžė jis.
Ministras neatmeta galimybės, kad ateityje Lietuvoje galėtų būti dislokuota daugiau amerikiečių karių nei anksčiau. Pasak jo, galėtų būti kalbama apie pajėgas, kurios prilygtų daugiau nei vienam ar beveik dviem batalionams. Vis dėlto konkretus amerikiečių karių skaičius, jo teigimu, priklausys nuo platesnių JAV sprendimų dėl savo pajėgų dislokavimo.
„Mums labai svarbu tęstinumas. Dėl to ta būsima JAV pajėgų globali peržiūra, kur jie yra dislokavę savo pajėgas, mums irgi yra labai svarbus procesas ir kokie bus jų galutiniai sprendimai metų pabaigoje“, – teigė K. Budrys.
„Tačiau bendra kryptis ir bendras supratimas, kad JAV pajėgos Rytų flange atlieka labai svarbų vaidmenį ir tai, kad Lietuva padeda savo ištekliais jį atlikti, yra aiškūs“, – pridūrė ministras.
K. Budrys teigia Vašingtone su JAV sekretoriumi taip pat aptaręs šią savaitę Lietuvoje įvykusį incidentą, per kurį NATO naikintuvai numušė iš Baltarusijos teritorijos įskridusį droną.
Pasak jo, M. Rubio buvo gerai informuotas apie situaciją Lietuvoje, o pokalbio metu buvo aptarti ir kiti Rusijos veiksmai, vykdomi vadinamame pilkajame fronte.
„Aptarėme visus Rusijos veiksmus plačiame, galima sakyti, pilkajame fronte, o kai kurie yra visai arti karštų taškų, kai eina kalba apie karinius dronus, incidentus su jais“, – kalbėjo ministras.
K. Budrio teigimu, kad abi šalys sutarė, jog būtina stiprinti oro gynybą, didinant investicijas į jos komponentus, raketas perėmėjus bei radarus.
„Abi šalys sutinka, kad mums reikia didinti investicijas į oro gynybą, reikia didinti investicijas į oro gynybos komponentus, ginkluotę gaminančią pramonę, nes dabar jos pajėgumų nepakanka. Paklausa pasaulyje yra milžiniškai išaugusi. Visiems reikia tiek raketų perėmėjų, tiek radarų, tiek įvairių su tuo susijusių elementų ir komponentų, tai ties tuo turime dirbti drauge Europos Sąjunga ir JAV“, – teigė jis.
Ministras viliasi, kad Lietuvai susiduriant su šiais iššūkiais bus atsižvelgta svarstant apie NATO pajėgų dislokavimą.
ELTA primena, kad krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas anksčiau LRT televizijai teigė, jog didžioji dalis naujų JAV karinių pajėgumų Lietuvą turėtų pasiekti dar šiemet. Pasak jo, Lietuva yra gavusi teigiamų signalų dėl amerikiečių karių atvykimo.
Pasibaigus rotacijai, birželio pradžioje iš Lietuvos pradėjo trauktis daugiau kaip 1 tūkst. JAV karių su technika. Įprastai vieną amerikiečių karių rotaciją iš karto pakeisdavo kita, tačiau šįkart naujos grupės atvykimas užtruko JAV peržiūrint savo pajėgų dislokavimą Europoje.
JAV sunkieji batalionai Lietuvoje rotuojami nuo 2019 metų. Rusijai 2022 m. pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, Vašingtonas pajėgų statusą Lietuvoje pakeitė į nepertraukiamą rotacinį dislokavimą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
