Apie tai ir daugiau – naujienų portalo tv3.lt interviu su į atsargą išėjusiu JAV karinio jūrų laivyno kontradmirolu, Kibernetinių ir technologijų inovacijų centro direktoriumi Marku Montgomery‘iu.
Ar Rusija puls NATO?
Kaskart, kai matome pranešimus apie dronų atakas, sabotažo atvejus, kyla mintys: ar jau prasideda karas? Galbūt jau reikia aktyvuoti 5-ąjį NATO straipsnį? Kyla nerimo, tačiau ar Rusija ryžtųsi atakuoti pačią NATO?
Tikiu, kad V. Putinas dar 2022-aisiais išmoko svarbią pamoką. Iki tol jis klaidžiojo pilkąją zona, vykdė naujosios kartos karą, arba hibridinį karą – kaip norime, taip vadinkime. Jis aneksavo Krymą ir užėmė apie 20 proc. Rytinių Ukrainos teritorijų.
Tada jis pradėjo karinę invaziją į Ukrainą, kuri nenusisekė. Turiu omenyje, kad V. Putinas neturėjo tikslo pražudyti 6–7 tūkst. savo karių ir dvigubai daugiau jų suluošinti, mainais už nereikšmingą Ukrainos teritorijos dalį.
Tad, tikiuosi, jis suprato, kad kinetinės priemonės neveikia, o prieš NATO jos neveiktų dar labiau, nes tai priverstų JAV pakeisti savo poziciją. Kaip žinote, JAV šiuo metu mažina savo įsipareigojimus Europai – dėl to nėra jokių abejonių. Kai kurie sprendimai yra pagrįsti, o kai kurie – pernelyg drastiški.
Tačiau jeigu nori viską apversti aukštyn kojomis, pradėk kokią nors nedidelę karinę operaciją į Baltijos šalis. Šitaip priversi JAV fokusuotis į Europą taip, kad V. Putinui tai tikrai nebus naudinga. Nemanau, kad jis norėtų tuo rizikuoti.
Ką, mano manymu, jis ketina toliau daryti – tęsti šią prievartos kampaniją, siekdamas susilpninti NATO. Bet prieš imantis veiksmų kitur, jam pirmiausia reikės išspręsti Ukrainos klausimą.
Po CŽA vadovo vizito į Maskvą mes pamatėme įvairių teorijų, apie ką galėjo būti šis susitikimas. Viena iš jų – neva JAV įspėjo Rusiją nepulti Baltijos šalių. Kokia jūsų nuomonė apie šį susitikimą? Ar jis buvo skirtas aptarti konkrečius veiksmus, ar tai daugiau viešoji diplomatija?
Ne. Manau, kad šiuo susitikimu siekta pasiųsti žinią. CŽA yra turbūt labiausiai Ukrainą palaikanti organizacija, o rusai tą žino. Taigi Johnas Ratcliffe‘as buvo nusiųstas kaip Donaldo kietakaktis Trumpo administracijos atstovas, kad pasakytų: nustokite kvailioti Rytų Europoje.
Tai įvyko porą savaičių po to, kai dronai įskrido į Leipcigą. Kurį laiką stebime Rusiją Baltijos šalyse ir Lenkijoje atliekančią nekinetinius veiksmus: kibernetines atakas, dezinformacijos operacijas, kai kuriuos fizinius veiksmus, dronų atakas. J. Ratcliffe‘as nuskrido labai aiškiai pasakyti Rusijos valdžiai – užteks. Vladimiras Putinas žinojo, ką jam pasakys, todėl jis tiesiogiai nesusitiko su J. Ratcliffe‘u.
Trumpo diplomatai – ne ekspertai, o draugai
Kai kurie kalba, kad tai buvo lyg pasirengimas kitam vizitui – Jaredo Kushnerio ir Steve‘o Witkoffo. Ką jūs manote? Mat iš to, ką girdžiu, turite kiek kitokią nuomonę, dėl ko atvyko CŽA direktorius.
Manau, kad S. Witkoffo ir J. Kushnerio vizitas buvo dar viena nepavykusi diplomatinė iniciatyva. Kitaip tariant, amerikiečiai vis prašo V. Putino nusileisti derybose, o V. Putinas ir toliau kelia didžiulius reikalavimus.
Tiesą sakant, jis sugrįžo prie savo pradinių maksimalistinių reikalavimų ir kelia nesusijusias temas, tokias kaip Padniestrė bei Kaliningradas. Tiesa ta, kad V. Putinas iš esmės nesupranta, kas vyksta mūšio lauke, nes jo generolai jam meluoja. Jis negalėtų patikėti, kad jo kariuomenei sekasi taip prastai. V. Putinas yra pasiryžęs vykdyti dar vieną mobilizaciją ir pavasarį pradėti naują puolimą, nors manau, kad tai kariniu atžvilgiu nepakeis situacijos fronte.
Vis dėlto Jungtinės Valstijos nepajėgia įtikinti jo nutraukti karo veiksmus priimtinomis sąlygomis. Tikėkimės, kad S. Witkoffas ir J. Kushneris supras, jog turi priversti V. Putiną pakeisti savo elgesį, o tai reiškia, kad reikia kur kas griežčiau sankcionuoti Rusijos iškastinį kurą, pačią Rusiją ir V. Putiną, tačiau jie tiesiog nenori to padaryti.
Mano asmenine nuomone, S. Witkoffas ir J. Kushneris net ir būdami kartu yra silpni, neinformuoti ir nepajėgūs atremti tokio žmogaus kaip V. Putinas. Jie greičiausiai pasakys D. Trumpui: „Na, mes padarėme kažkokį progresą.“ Tačiau nebus pasiekę jokio.
Kaip žinote, V. Putinas pradėjo didžiulę ataką tą pačią minutę, kai tik pasibaigė laikinosios paliaubos ir paleido visas raketas, kurias būtų paleidęs per tas tris paliaubų dienas. Jis taip pat pagrasino oro uostams, kuriuose galėjo nusileisti S. Witkoffas ir J. Kushneris.
Tad, mano vertinimu, visa tai yra V. Putino maksimalistinių tikslų nesuvokimas, o tai grindžiama tuo, kad pats V. Putinas iš esmės nesupranta tikrosios padėties mūšio lauke.
Sakote, kad S. Witkffas ir J. Kushneris yra silpni, bet kodėl juos siunčia susitikti su V. Putinu ir Volodymyru Zelenskiu? Ar tai susiję su D. Trumpo noru visur būti Nr. 1?
Taip. Vien faktas, kad Trumpas pasitiki S. Witkoffu net ir po ketverių jo nesėkmės metų. Pamenate, D. Trumpas kalbėjo, kad užbaigs šį karą per 24 valandas? Jis nusiuntė savo draugužį S. Witkoffą, bet ir po jo vizito karas tęsiasi jau daugiau nei 4 metus. 4 su puse metų yra daugiau nei 24 valandos. Taigi S. Witkoffas yra nevykėlis.
Iš tiesų galvoju, kad kartais S. Witkoffas daugiau užsiėmė užkulisinėmis derybomis dėl būsimų JAV ir Rusijos ekonominių sandorių, nes [D. Trumpui] nepavyko išsiųsti tinkamų derybininkų. Jei prisimintume, jis taip pat netinkamai perteikė V. Putino pageidavimus prieš susitikimą Aliaskoje 2025 m. rugpjūtį, o tai padėtį padarė dar blogesne, nei ji galėjo būti.
Taigi S. Witkoffas yra siaubingas derybininkas, bet D. Trumpui jis patinka, o tai dar vienas akmuo į prezidento daržą: D. Trumpas geriau turės tokį nekompetentingą derybininką kaip S. Witkoffas, nei profesionalų derybininką iš Valstybės departamento, kurio jis gerai nepažįsta.
Po nesėkmės Ovaliajame kabinete – išmokta Zelenskio pamoka
Pastaruoju metu Rusija rengia dažnas ir itin kruvinas atakas Ukrainoje. Kas pasikeitė, kad jie ėmė taip keršyti, ir ko galėtume tikėtis netolimoje ateityje (kalbu apie rudenį, žiemą)?
V. Zelenskis elgiasi teisingai. Kai jis kalba su prezidentu D. Trumpu, paaiškina, kad V. Putinas naudojasi D. Trumpo nuolaidumu dėl atakų prieš civilinius objektus ir šitaip žudo civilius Kyjive, Lvive, kituose Ukrainos miestuose.
Kartais raketos pataiko į strateginius objektus, bet dažniausiai jos naikina daugiabučius, prekybos centrus, mokyklas. Jos pataiko netiksliai, galbūt tyčia, o gal ir neapskaičiavus.
Dėl to vienintelis būdas, kuris pirmiausia man šauna į galvą, yra pamažu priversti D. Trumpą suprasti, kad jis turės atsakyti už savo abejingumą V. Putino veiksmams.
D. Trumpas galvoja tik apie save. Jeigu mes suprasime, koks jis narcizas ir oportunistas, rasime būdų jį įtikinti, kad jis gali būti kuo nors apkaltintas. Todėl V. Zelenskis sėkmę pasiekia tada, kai jam pavyksta įtikinti D. Trumpą, kad remdamas Ukrainą jis išvengs kaltinimų [karo pritarimui] ir pelnys pripažinimą. <...>
Šiuo atveju neveikia argumentai apie tai, kas yra teisinga ir kas žmogiška. Viskas yra apie tai, ką daryti, kad D. Trumpas atrodytų gerai. V. Zelenskis šį žaidimą suprantą. Jam nepavyko Ovaliajame kabinete 2025 m. vasarį, bet po to vykusiuose susitikimuose jis, manau, sužaidė labai gerai.
Dėl D. Trumpo atsakomybės – ar gali būti taip, kad karas su Iranu yra tam tikras būdas spausti V. Putiną per jo sąjungininkus?
Kinija, Rusija, Šiaurės Korėja, Iranas – šias šalis mes vadiname agresorių ašimi. <...> Žinoma, tarp visų jų egzistuoja dvišaliai santykiai, bet tai nėra toks aljansas kaip NATO. Jie neturi 5-ojo straipsnio. Nėra bendro supratimo apie bendras vertybes. Šios šalys vadovaujasi skirtingomis vertybėmis.
Bet vienas dalykas jas vienija – tai bendras nepasitikėjimas JAV ir kitomis demokratinėmis valstybėmis Europoje, taip pat Japonija, Pietų Korėja, Taivanu, Izraeliu. Dėl to „agresorių ašis“ dirba kartu, bet tik sudarinėdama sandorius.
Todėl nemanau, kad darant spaudimą Iranui būtų galima nuskriausti V. Putiną. Jis jau gavo iš Irano, ko nori. Karo pradžioje jis gavo „Shahedų“, vėliau brėžinius, iš kurių rusai pasigamino „Geran“ dronus, kuriais agresyviai apšaudo Ukrainą.
Žiūrint į paskutinius pasisakymus, atrodo, kad pastaruoju metu Lavrovo, Peskovo ir kitų Kremliaus atstovų retorika tapo aštresnė. Ar tai ką nors reiškia, ar jie tiesiog bando parodyti, neva vis dar yra stiprūs?
Taip, jie V. Putino pakalikai. S. Lavrovas – tik jo įrankis. Jis pats nekelia pasitikėjimo, tik atkartoja tai, ką V. Putinas sako. O V. Putinas siekia atgrasyti Europą padėti Ukrainai.
Štai dėl ko vyksta atakos prieš infrastruktūrą Baltijos šalyse, Lenkijoje, Vokietijoje, Danijoje, Jungtinėje Karalystėje. Jomis siekiama palaužti pagrindines Ukrainos rėmėjas.
V. Putinas neatakuoja taikinių Ispanijoje ar Portugalijoje, nes jie, palyginti su Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija, labai mažai padeda Ukrainai, todėl ir nebūtina jų nubausti.
Manau, greitu metu V. Putinas nusitaikys į Balkanus (Kosovą, Serbų Respubliką), kad nukreips NATO dėmesį. Jo tikslas yra atitraukti JAV ir Europą, kad jos pernelyg neįsitrauktų į Ukrainos reikalus. Kol kas šis planas neveikia – Europa vis dar aktyviai remia Ukrainą.
Vienintelis trūkumas, kad Europa turi siaubingą gynybos industrijos bazę, nes gerus tris dešimtmečius neinvestavo į gynybą. Tai yra vienas dalykas, dėl ko D. Trumpas visgi teisus.
Net ir Baltijos šalys kurį laiką per mažai finansavo gynybą. 2012 m., kai tarnavau JAV Europos vadavietėje, mes bandėme įtikinti visus – Lenkiją, Baltijos šalis, Vakarų Europą –skirti gynybai daugiau nei 1,5 procentus (nuo BVP – red. past.).
Šiandien tai skaudžiai atsiliepia. Net skiriant virš 5 proc. BVP, kaip tai daro Lenkija ir Baltijos šalys (ir kuo aš esu sužavėtas), tai vėluoja mažiausiai 15–25 metus.
Mat ko siekia V. Putinas, mes žinojome dar 2004 m., tuo labiau – 2008 m., Rusijai pradėjus invaziją į Sakartvelą. Taigi S. Lavrovas ir visa likusi kompanija dabar bando nukreipti Europos dėmesį nuo paramos Ukrainai.
Kada gali baigtis karas Ukrainoje?
Kalbant apie lėšas gynybai, Lietuvoje nerimaujama, kaip bus išleisti dvejopos paskirties projektams skirti pinigai – ar jie nebus panaudoti su gynyba nesusijusiems dalykams.
Nesijaudinu dėl to, kaip pinigus panaudos Baltijos šalys ar Lenkija. Labiau jaudinčiausi, jei Ispanija ar Portugalija bandytų paaiškinti, kad šių pinigų reikėjo remontuoti magistralę.
Rugsėjo pabaigoje paskelbsime straipsnį apie NATO karinį mobilumą, kuriame aptarsime šiuos aspektus ir akcentuosime: dalis tų 1,5 proc. turi būti skirti struktūrai, NATO štabams.
Kai sudaromas karo planas, jame įrašomi visi uostai, geležinkelių sistemos, greitkeliai ir tiltai, per kuriuos kariuomenė, karinė technika ir įranga būtų nugabenti į fronto liniją. O Europos valstybės turi užtikrinti, kad tai būtų saugu ir patikima. Tai koks turėtų būti pagrindinis 1,5 proc. panaudojimo tikslas.
Jeigu nepadaroma bent maža dalis, kad veiktų NATO gynybos planai, man neįdomu, kaip paaiškinsite, kur panaudojote tuos 1,5 proc. Jums nepavyks, jeigu nedarysite to, ką NATO laiko minimumu, kad būtų įgyvendinti NATO uždaviniai.
Nemanau, kad NATO yra pasirengusi tai garsiai pasakyti. Taip pat įtariu, kad šalys nėra susidėliojusios prioritetų šia linkme. Jos prioretizuoja tai, kad svarbiausia joms, o ne NATO. Mūsų (JAV – red. past.) pareiga yra padėti šį mąstymą pakeisti.
Karas Ukrainoje tęsiasi beveik 5 metus. Matome, kad labai didelių pokyčių fronte nėra. Kokios prognozės, kada galėtų pasibaigti karas?
Manau, galimai ir kitais metais, kai D. Trumpas pagaliau pavargs nuo V. Putino ir įves teisėtas sankcijas, pamatęs, kaip gerai sankcijos suveikė Iranui. Kai jis tai suvoks, galbūt pabandys tą patį su V. Putinu. Nesakau, kad taip nutiks, bet galimybė yra.
Labiau tikėtinas kitas scenarijus – po dvejų su puse metų ateis naujas JAV prezidentas, kuris (arba kuri) nustatys griežtus apribojimus Rusijai.
Žinau, kad iki to dar toli, bet nuoširdžiai sakau – būtų puiku, jei karas baigtųsi kitąmet. Manau, realistiška, jei pasibaigs 2029 m.
Naujas JAV prezidentas: viena pavardė – potenciali
Užsiminėte apie kitą JAV prezidentą. Ar jau ryškėja asmenybės, kurios gali tapti potencialiais kandidatais?
Manau, kad Marco Rubio būtų kandidatas, kuris tikriausiai atsakingiau priimtų šias svarbias pareigas, tačiau negaliu garantuoti.
Manau, turėsime palaukti. Greičiausiai dabar vyksta daug diskusijų abiejose pusėse – ir demokratų, ir respublikonų. Taigi, šiuo klausimu nesiryžtu pateikti jokių rekomendacijų.
Ar užbaigiant dar norėtumėte ką nors pridurti, pasakyti lietuviams?
Mano baigiamoji mintis, kad Baltijos šalys, ypač Lietuva, eina teisingu keliu. Kontroliuojate tai, ką gali sukontroliuoti, tai yra skiriate didelį lėšų dalį gynybai.
Bendradarbiaukite su JAV, net jei kartais jos atrodo nesukalbamos. Be abejo, bendradarbiaukite su JAV kariuomene, kuri labai nori tą daryti su Lietuvos kariuomene.
Tuomet – o tai svarbiausia – stiprinkite visuomenės atsparumą. Rusai yra parengę, jie vykdo geriausias dezinformacijos kampanijas pasaulyje. Todėl reikia, kad Lietuvos žiniasklaida, verslai, institucijos skleistų tiesą.
Ar turite omenyje, kad mums reikėtų vykdyti ir kontrpropagandą?
V. Putinas nebėra toks populiarus, koks buvo anksčiau, bet dalis rusų laiko jį žmogumi, ištraukusių šalį iš Jelcino rankų. šiuos žmones sunku įtikinti, ką V. Putinas iš tiesų daro savo šaliai.
Todėl be abejo – JAV ir jų demokratiniai partneriai turėtų nuolat skleisti tiesą apie Rusijos nepatikimumą, agresyvumą, neteisėtą invaziją į Ukrainą ir bandymus sutrikdyti infrastruktūrą Europoje.
M. Montgomery'is pernai pavasarį lankėsi Vilniuje, Baltijos karinėje konferencijoje. Interviu su buvusiu kontradmirolu taip pat publikavo naujienų portalas tv3.lt.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
