Verslas

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila sako, kad po šeštadienį praūžusios audros elektros tiekimą pavyko atstatyti daugiau negu 50 proc. klientų, kuriems jis buvo sutrikęs.  „Didžiausia audra, kurią turėjome šeštadienį, padarė ženklią įtaką tinklui. Dėl jos 268 tūkst. klientų neturėjo elektros energijos“, – pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje teigė R. Radvila. „Šiandieną, valandos senumo duomenimis, mes turime 120 tūkst.

Energetikos ministras Lukas Savickas sako, kad po savaitgalį Lietuvą nusiaubusios audros elektros tiekimą gyventojams siekiama atkurti per įstatymuose numatytą 72 valandų terminą. Pasak jo, nespėjus pašalinti gedimų per šį laiką, gyventojams turės būti mokamos kompensacijos. „Lūkestis išlieka toks, koks yra numatytas įstatymuose – 72 valandos.

Prezidentas Gitanas Nausėda į LRT tarybos narius iškėlė Liudvikos Meškauskaitės ir Vyčio Turonio kandidatūras. Šios pavardės nurodytos Prezidentūros tinklalapyje. Į LRT tarybą prezidentas paskirs vieną iš paskelbtų kandidatų. L. Meškauskaitė – advokatė, žiniasklaidos teisės specialistė, buvusi Lietuvos teisininkų draugijos tarybos narė. V. Turonis – teisininkas, 2024 metų Seimo rinkimuose kandidatavęs su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

Lietuvoje šeštadienį siautusiai audrai be elektros palikus apie 270 tūkst. vartotojų, premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad audra atskleidė įsisenėjusias valstybės problemas. „Akivaizdu, kad šita situacija su audra apnuogino valstybės senas problemas, kurios buvo nespręstos ir dėl to mes turim tai, ką turim. Šiandien turim situaciją, kurią reikia greitai likviduoti ir judėti į priekį.

Savaitgalį praūžęs stiprus vėjas ir stichinis lietus apgadino elektros tinklus, todėl be elektros liko ir dalis mobiliojo ryšio stočių. Telekomunikacijų bendrovės praneša, kad pirmadienį vis dar neveikia maždaug pusė jų stočių. Kaip BNS nurodė „Tele2“ viešųjų ryšių vadovė Asta Buitkutė, šeštadienį per audrą be elektros buvo likusios 366 ryšio stotys, sekmadienį ketvirtadalį  atstačius pirmadienį dar liko apie 150. „Sutelkti maksimalūs techninio aptarnavimo pajėgumai ir jie dar didinami.

Geopolitinė įtampa ir spartūs pokyčiai technologijų sektoriuje verslui kelia vis daugiau iššūkių. Užimtumo tarnybos pranešimai rodo, kad dalis įmonių jau mažina darbuotojų skaičių. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir Vilniaus universiteto docentas Andrius Jaržemskis.

Parlamentaras Arvydas Anušauskas teikia Valstybinių pensijų įstatymo pataisą, kuria siūlo leisti daugiavaikėms motinoms tremtinėms vienu metu gauti dvi valstybines pensijas – nukentėjusiųjų asmenų ir antrojo laipsnio. Pasak A. Anušausko, šiuo metu įstatymas numato, kad teisę į kelias valstybines pensijas turinčiam asmeniui mokama tik viena jo pasirinkta pensija, tačiau tai, jo teigimu, nėra logiška.

Vidutinės benzino ir dyzelino vidutinės kainos pirmadienio rytą šalies degalinėse sumažėjo atitinkamai 0,59 proc. ir 0,35 proc., o suskystintos naftos dujos (SND) pabrango 0,51 proc., pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, dyzelino kainos degalinėse svyravo nuo 1,93 euro iki 2,19 euro, o vidutinė dyzelino kaina siekė 2,04 euro ir buvo 0,35 proc.

Po šeštadienį praūžusios audros dalyje savivaldybiųsituacija išlieka sudėtinga. Daug gyventojų vis dar neturi elektros, kai kur neveikia vandens tiekimo ir nuotekų valymo įrenginiai, sutrikęs mobilusis ryšys. Ne tik Kazlų Rūda, bet ir kitos savivaldybės gali skelbti ekstremaliąją situaciją.  Sutrikęs mobilusis ryšys, neveikiančios degalinės Anykščių rajone situacija išlieka sudėtinga.

Neryje įdiegta vandens kokybės stebėsenos ir reagavimo į taršą sistema – trys plūduriuojančios monitoringo stotelės upėje realiuoju laiku fiksuos vandens parametrų pokyčius, pirmadienį pranešė Vilniaus savivaldybė. Taip pat greitesniam avarijų ar kitų taršos atvejų suvaldymui įrengta infrastruktūra keturioms boninėms užtvaroms pritvirtinti, be oficialių maudyklų nustatyta 12 papildomų mikrobiologinių tyrimų vietų, kuriose sezono metu bus vertinama vandens kokybė.

Praėjusią savaitę iš pareigų atšaukus tik ką paskirtą Lietuvos oro uostų (LTOU) valdybos narį Oleksandrą Laneckį, susisiekimo ministras kelia klausimą, ar skiriant žmones į valdybas panašių jų tikrinimo spragų nėra ir kituose strateginiuose valstybės sektoriuose. Juras Taminskas žada inicijuoti ir įstatymo pakeitimus.

Savaitgalį praūžus stipriam vėjui ir stichiniam lietui, daugelis Lietuvos savivaldybių pirmadienį skaičiuoja padarytą žalą ir šalina audros padarinius – dalis gyventojų neturi vandens, elektros, mobiliojo ryšio, šildymo. Kazlų Rūdos savivaldybė nutarė dėl to skelbti ekstremalią situaciją. „Situacija yra tokia, kad dabar turime ne tik bet kokį elektros tiekimą, bet ir su elektros tiekimu susijusius kitus klausimus.

Praėjusią savaitę dėl sumažėjusios saulės ir vėjo elektrinių gamybos ir aukštų kainų kaimyninėse šalyse elektros kaina Lietuvoje augo daugiau nei keturiais penktadaliais. Rugpjūčio 17–23 dienomis vidutinė kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje augo 84 proc.

 Savaitgalį Lietuvą užklupusi audra didžiausių nuostolių žemės ūkiui turėjo Žemaitijoje – žemdirbiai sako, jog dalis dar nenuimto derliaus atsidūrė po vandeniu, nukentėjo kviečiai ir pupos, vėluos žieminių rapsų sėja. Tuo metu užsitęsę elektros tiekimo sutrikimai problemų kelia gyvulininkystės ūkiams, teigia Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vadovas Gedas Špakauskas. „Prasčiausia situacija turbūt Žemaitijoje, nes ten iškrito daugiausia kritulių ir jie buvo su stipriu vėju.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas laikosi nuomonės, kad institucijos jam tinkamai neperdavė informacijos apie kandidatą į Lietuvos oro uostų (LTOU) valdybą, šis procesas strigo, dėl to ministras teigia ketinantis ieškoti būdų tobulinti teisinį reguliavimą.

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) kviečia kreiptis paramos pagal Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos priemonę „Gamybinės investicijos į tvarią akvakultūros gamybą ir susijusias pridėtinę vertę kuriančias veiklas“. Projektų įgyvendinimo planus galima teikti iki rugsėjo 28 d., projektams įgyvendinti skiriama 1,9 mln. Eur viešojo įnašo lėšų.

Dėl šeštadienį Lietuvoje siautusios audros pirmadienį prieš vidurdienį elektros dar vis neturi kiek daugiau nei 111 tūkst. vartotojų, rodo „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) duomenys.  Ryte jos neturėjo apie 129 tūkst. vartotojų, o tiekimas buvo atnaujintas 139 tūkst. namų ūkių.

Gyventojams piktinantis dėl Naujojoje Vilnioje tvarkomų atliekų, Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) siūlo sostinės savivaldybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centrui (ESOC) nustatyti konkrečius terminus, kada turi būti pašalinti pažeidimai bei rasta kita tvarkymo vieta.  Taip pat rekomenduojama pirmiausia ieškoti galimybių mišrias komunalines atliekas perduoti kitų regionų mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) įrenginiams, turintiems būtiną infrastruktūrą, pranešė AAD.

Vilniaus atliekų rūšiavimo gamyklos operatoriaus funkcijas iš bendrovės „Energesman“ liepos pabaigoje perėmęs Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras (VAATC) įtraukė įmonę į nepatikimų tiekėjų sąrašą. „Energesman“ trejiems metams – iki 2029 metų liepos – įtraukta į sąrašą rugpjūčio 14 dieną.  Kaip rašė BNS, VAATC liepos 10 dieną pranešė nutraukiantis sutartį su „Energesman“ dėl gamyklos operavimo, o liepos pabaigoje, po Vilniaus apylinkės teismo sprendimo ją perėmė.

Ugniagesiai gelbėtojai per savaitgalį 2 tūkst. 525 kartus visoje Lietuvoje vyko šalinti per stiprią audrą nuvirtusių medžių. „Daugiausia Kauno apskrityje – 659, Vilniaus –  387, Utenos – 330. Naujų iškvietimų negauname, bet medžių šalinimo darbai vyksta ir šiandien“, – Eltai pirmadienio rytą sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Komunikacijos skyriaus patarėja Sonata Kukienė.

Šalies startuoliai pirmąjį šių metų pusmetį pritraukė 83,6 mln. eurų – perpus mažiau nei prieš metus, kai bendra investicijų suma siekė 167,6 mln. eurų, skelbia Lietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“. Didžiausią pirmojo pusmečio investiciją, siekiančią 40 mln. eurų, pritraukė gynybos technologijų bendrovė „Onodrim Industries“. Antroji pagal dydį investicija, 20 mln.

Aukštojoje mokykloje studijuojantieji, turintys vidutinę ar sunkią negalią, turi teisę gauti finansinę pagalbą – artėjant naujiems mokslo metams, primena Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Dėl jos per pirmąsias mokslo metų dienas, bet ne vėliau nei iki rugsėjo 10 d., reikia kreiptis ir pateikti prašymą kolegijos ar universiteto, kuriame žmogus studijuoja, administracijai. Finansinė pagalba priklauso tiems aukštojoje mokykloje studijuojantiesiems, kuriems yra nustatytas 45 proc.

Pirmadienį Vyriausybėje vyks tarpinstitucinis pasitarimas dėl audros padarinių. Po jo turėtų preliminariai paaiškėti, kokią žalą sukėlė savaitgalį praūžusi stichija ir kiek lėšų gali prireikti jos padariniams panaikinti. „Kol kas negalime pateikti preliminaraus audros padarytos žalos įvertinimo ar nurodyti, kiek lėšų galėtų būti skirta jos padariniams likviduoti.

 Praėjusį šeštadienį Lietuvoje siautėjęs stichinis vėjas su liūtimi pridarė nuostolių visuose šalies regionuose. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, pirmadienio rytą įregistruota daugiau nei 1,7 tūkst. kreipinių, bendra žalų suma perkopė 1 mln. eurų. Bendrovė prognozuoja, kad gyventojams toliau pranešant apie audros padarytus nuostolius jų turtui, bendra žalų suma didės ir gali pasiekti 3 mln. eurų.

Artėjant naujų mokslo metų pradžiai, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kokios darbo teisės garantijos taikomos darbuotojams, auginantiems vaikus, ir paaiškina, kas pirmąją mokslo metų dieną gali pasinaudoti apmokamu laisvu pusdieniu, o kas – papildoma poilsio diena, vadinamuoju mamadieniu ar tėvadieniu, rašoma pranešime spaudai.

Šeštadienį Lietuvoje prasiaubė galinga audra po kurios šimtai tūkstančių šalies gyventoj liko be elektros. Energijos skirstymo operatorius (ESO) nurodo, kad dirba ties elektros atstatymu, tačiau be elektros pirmadienio rytą vis dar gyvena apie 129 tūkst. asmenų. „Iki dabar tiekimas atnaujintas 139 tūkst. vartotojų“, – BNS pirmadienio rytą sakė ESO atstovė Rasa Juodkienė.

LTG grupės įmonė „LTG Infra“ rugpjūtį atnaujino geležinkelio pervažas Pravieniškėse ir Šiauliuose bei tęsia dar penkių pervažų remonto darbus. „LTG Infra“ vadovo Vyčio Žalimo teigimu, geležinkelio pervažų modernizavimas yra viena svarbiausių priemonių užtikrinant saugesnį ir sklandesnį visų eismo dalyvių judėjimą. „Nuosekliai atnaujindami geležinkelio pervažas siekiame užtikrinti kuo saugesnį ir sklandesnį traukinių bei autotransporto eismą.

Lietuvoje šeštadienį siautusiai audrai be elektros palikus apie 270 tūkst. vartotojų, energetikos ministras sako, kad reikia spartinti vadinamąjį kabeliavimą – elektros linijas miškingose vietovėse pakeisti požeminiais kabeliais. „Kabeliavimas tikslingas nustatytose ir žinomose vietose turi būti spartinamas. Kol kas matau, kad yra numatyta 2 tūkst.

Tinklus prižiūrinčio „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas Renaldas Radvila sako, kad savaitgalį per Lietuvą praūžusi audra buvo neeilinė, daugiau nei trečdaliu intensyvesnė nei buvusi prieš porą metų. „Kuo greičiau reikia susitvarkyti – audrą tikrai turėjome neeilinę, kai lyginame ją su ankstesnėmis, matome, kad ji yra net beveik (…) 35 proc.

Dėl visoje Lietuvoje besitęsiančių elektros tiekimo sutrikimų pirmadienį galimi iki pusvalandžio trunkantys traukinių vėlavimai, praneša „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG). Nurodoma, kad savaitgalį dėl audros padarinių kai kuriose geležinkelio atkarpose buvo sutrikęs traukinių eismas, ant bėgių ir kontaktinio tinklo užvirtę medžiai bei šakos, taip pat vietomis pažeistos elektros linijos lėmė eismo ribojimus bei traukinių vėlavimus.

Verslui nerimaujant, kad visa šiems metams numatyta Lietuvoje įdarbinamų užsieniečių kvota buvo išnaudota liepos mėnesį, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad kitiems metams nėra pagrindo jos didinti ir neatmeta, kad gali būti svarstoma dėl kvotos mažinimo. „Atitinkami specialistai dabar skaičiuoja ir rudenį mes pasitarę su vidaus reikalų ministru nustatysime naują kvotą.

Dėl šeštadienį Lietuvoje siautusios audros pirmadienio rytą elektros tiekimas dar vis yra sutrikęs apie 129 tūkst. vartotojų, sako „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) atstovė Rasa Juodkienė. „Iki dabar tiekimas atnaujintas 139 tūkst. vartotojų“, – BNS pirmadienio rytą sakė R. Juodkienė. ESO duomenimis, atjungimų fiksuojama visoje Lietuvoje, daugiausia – Kauno, Utenos, Vilniaus ir Panevėžio regionuose. Elektros neturėjo 268 tūkst.

Švedijos pramonės darbuotojų profesinė sąjunga „IF Metall“ nutraukė beveik trejus metus trukusį streiką prieš „Tesla“. Konfliktas prasidėjo reikalaujant, kad elektromobilių gamintoja pasirašytų kolektyvinę sutartį su savo mechanikais, tačiau šio tikslo pasiekti nepavyko. Profsąjungos teigimu, streikas prarado prasmę po to, kai „Tesla“ „išpirko“ visus likusius streikuojančius jos narius.

Siekiant didinti krovinių vežimo geležinkeliais apimtis ir užtikrinti prognozuojamus įkainius, Susisiekimo ministerija, „Lietuvos geležinkelių“ grupė (LTG) ir verslo atstovai pirmadienį pasirašys tai numatantį susitarimą. Susitarimas svarbus geležinkelių konkurencingumui, pramonės ir logistikos verslui planuojant veiklą bei investicijas, pranešė ministerija.

Būsto pirkėjams Lietuvoje tenka susitaikyti su nemalonia realybe – už pasiskolintus pinigus tenka susimokėti daugiau nei daugelyje kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Nepaisant to, kad palūkanos yra sumažėjusios, Lietuva vis dar išlieka tarp valstybių, kuriose būsto paskolų kaina yra viena didžiausių. Naujausi Europos centrinio banko (ECB) duomenys rodo, kad 2026 m. birželį vidutinės būsto paskolų palūkanos Lietuvoje siekė 4,04 proc. – gerokai daugiau nei ES vidurkis.

Šios savaitės pradžioje Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcija Vilniaus miesto taryboje pateikė siūlymą nuo rugsėjo iki metų pabaigos visiems keleiviams leisti nemokamai važiuoti miesto autobusais, troleibusais ir laivais. Tačiau daliai vilniečių klausimų kelia ne tik kelionių kaina, bet ir pačios viešojo transporto paslaugos kokybė.

Visai neseniai skambėję pranešimai dėl virš Lietuvos užfiksuotų dronų gyventojams skaudžiai priminė realybę – kilus potencialiam pavojui, daugelis vis dar nežino, kur bėgti, o viešojoje erdvėje kilusi pasimetimo banga dėl užrakintų ar neparuoštų priedangų apnuogino sistemines spragas. Ekspertai primena, kad namų darbus būtina atlikti iš anksto.

Gyventojams primenama, kad iki 2026 m. pabaigos visos Europos Sąjungos (ES) valstybės savo gyventojams turės pasiūlyti skaitmeninės tapatybės dėklę. Tai bus mobilioji programėlė, kurioje ilgainiui atsiras skaitmeninis tapatybės dokumentas, vairuotojo pažymėjimas, sveikatos draudimo informacija, elektroniniai receptai, išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją patvirtinantys bei kiti dokumentai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

121 valanda – tiek laiko per metus Vilniaus vairuotojas gali praleisti vien spūstyse sostinėje. Tai yra daugiau kaip 15 darbo dienų arba kiek daugiau kaip 5 paros per metus. O pagal paviešintą statistiką esą lenkiame net ir Varšuvą ar Miuncheną.

Artėjant naujiems mokslo metams tėvams tenka planuoti ne tik išlaidas mokyklinėms prekėms, drabužiams ar avalynei, bet ir vaikų užimtumui. Būreliai gali tapti nemaža šeimos mėnesio išlaidų dalimi, ypač jei vaikas lanko kelias veiklas ar užsiėmimams prireikia papildomų priemonių. Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) duomenimis, vaikų, lankančių neformaliojo švietimo veiklas, dalis pastaraisiais metais nuosekliai auga. 2021–2022 mokslo metais jose dalyvavo 61,9 proc.

Energetikos ministras Lukas Savickas sako, kad per naktį ir šią dieną elektros energijos tiekimas kol kas yra atkurtas daugiau nei 90 tūkst. vartotojų. „Daugiau nei 90 tūkstančiams vartotojų tiekimas yra atkurtas. Be abejo, dideliu iššūkiu išlieka likusi dalis“, – per spaudos konferenciją sekmadienį Trakų rajone, Valų kaime, sakė ministras. Pasak jo, šalis susidūrė su kelis dešimtmečius nematyta audra. Elektros specialistams reikės atkurti tūkstančius atkarpų.

Nekaltai pasodinta tuja, be leidimo suręsta malkinė ar keliais centimetrais į kaimyno sklypą pasislinkusi tvora šiandien gali tapti brangia jūsų gyvenimo klaida. Kol daugelis gyventojų vis dar šventai tiki, kad savo kieme gali daryti bet ką, teisininkai įspėja – griežtėjančios taisyklės ir akylos kaimynų akys nelegalių statybų mėgėjams pranašauja tūkstantines baudas.

Artėjant rugsėjui nekilnojamojo turto nuomos rinkoje jaučiamas didelis sujudimas. Ieškant geriausio varianto gali tekti susidurti ne tik su aukštomis kainomis ar didele konkurencija. Pasirodo nuomotojai spręsdami kam išnuomoti būstą neretai atsižvelgia į nuomotojo amžių, šeimos padėtį ir netgi į tautybę.

Artėjant šildymo sezonui, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad didžiausią įtaką šilumos kainoms turės biokuras, kuris šiuo metu yra maždaug 30 proc. brangesnis nei prieš metus. Jo skaičiavimu, vidutinė seno, nerenovuoto daugiabučio 60 kv. metrų buto šildymo sąskaita gali išaugti nuo maždaug 115 iki 150 eurų per mėnesį. Anot LŠTA vadovo, vertinant galimas gyventojų išlaidas, kaip pavyzdys naudojamas maždaug 60 kv.

Dėl audros ir jos sukeltų padarinių sekmadienį galimi iki valandos trunkantys traukinių vėlavimai, praneša „Lietuvos geležinkeliai“. Prognozuojama, kad su vėlavimais susidurs šešių keleivinių traukinių keleiviai, vykstantys maršrutais Vilnius–Kaunas–Vilnius, Vilnius–Klaipėda–Vilnius, Vilnius–Mockava–Vilnius, Vilnius–Ryga–Vilnius. Kaip rašė BNS, dėl audros padarinių ugniagesiai sulaukė 1,8 tūkst. iškvietimų, elektros neturi per 200 tūkst. gyventojų.

Būsto rinka net ir pakilus kainoms Lietuvoje išlieka itin aktyvi. Tačiau visiems nusprendusiems atsisveikinti su savo turimu nekilnojamuoju turtu (NT) svarbu žinoti, kad už jį gautais pinigais gali tekti pasidalinti su valstybe. Ypač pakilus NT kainoms nemažai žmonių sugalvoja turimą būstą parduoti.

Elektros tiekimo sutrikimai gyventojams gali sukelti nemažai nepatogumų, ypač kai jie kartojasi ar tęsiasi ilgai. Gyventojai neretai pasidalija, kad tam tikrose gyvenvietėse ar gatvėse su problemomis susiduria nuolat, o dėl elektros svyravimų ar dingimo dažnai sutrinka net įprasta buitis, pavyzdžiui, maisto gaminimas. Tokiais atvejais gyventojams tenka ne tik ieškoti problemos priežasties, bet ir kreiptis į atsakingas institucijas, tikintis, kad sutrikimai bus pašalinti.

Būsto įsigijimas daugeliui yra vienas didžiausių finansinių sprendimų gyvenime, tačiau renkantis namus vien patrauklios kainos, gero rajono ar gražių projekto vizualizacijų nepakanka. Neįvertinus būsto būklės, išplanavimo, būsimos kaimynystės ar net atidžiai neperskaičius sutarties, klaidos gali kainuoti ne tik papildomų pinigų, bet ir nemažai rūpesčių.

Vilniuje būsto įperkamumas pasiekė kritinę ribą – įsigyti namus sostinėje šiandien jau sunkiau nei Osle ar Kopenhagoje. Nors kainos stiebiasi į viršų, lietuviai ir toliau drąsiai šluoja nekilnojamąjį turtą, o beveik pusė sandorių sudaromi investiciniais tikslais.  Apie tai TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su „Luminor“ banko vyr. ekonomistu Žygimantu Mauricu.