Verslas

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nustatė, kad skirstant paramą būstui įsigyti buvo diskriminuoti žmonės su regos negalia, už tai atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pažeidė Lygių galimybių įstatymą. Tarnyba išnagrinėjo du skundus, kuriuose, anot pareiškėjų, jie dėl negalios prarado galimybę pretenduoti į paramą.

Teismams paskelbus, kad vadinamieji Maskvos namai negali būti nurašyti ir perduoti Vilniaus valdžiai, deramasi su juos valdančios likviduojamos viešosios įstaigos bankroto administratoriumi Šatrijos biuru, kad jis pasitelkęs verslą perimtų pastato griovimą, sako Statybos inspekcijos viršininkas Albertas Stanislovaitis.

Tarptautinė kredito reitingų agentūra „Moody’s Ratings“ valstybės valdomai energetikos grupei „Ignitis grupė“ suteikė Baa1 ilgalaikį kredito reitingą su stabilia perspektyva. Tai pirmas kartas, kai ši agentūra vertino grupės kreditingumą.  Pasak grupės, tai žymi sėkmingą pirmojo grupės reitingavimo proceso su „Moody’s“ užbaigimą.

Po susitikimo su valstybinės „Ignitis grupės“ ir „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovais finansų ministras Taurimas Valys sako, kad valstybė turi įvertinti, kas yra atsakingas už nepasirengimą praėjusios savaitės audrai. Kaip pranešė ministerija, su bendrovių vadovais Dariumi Maikštėnu ir Renaldu Radvila aptarta, kokios priemonės buvo numatytos po 2024 metų audros, kas iš jų įgyvendinta ir kas liko nepadaryta.

Europos Sąjungai numačius milijardinę paramą investicijoms į biotechnologijas Lietuva sieks pritraukti vaistų, ypač antibiotikų gamintojų, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas. „Investors’ Forum“ vadovas Vytautas Šilinskas sako, kad tokių gigaprojektų vertė galėtų siekti šimtus milijonų eurų. „Labai svarbu yra ir artėjanti daugiametė finansinė programa, finansavimo galimybės, kurias numato Biotechnologijų pirmas aktas bei numatys antrasis aktas.

Kylančioms naftos kainoms ir „vanagiškoms“ centrinių bankų užuominoms sustiprinus lūkesčius dėl palūkanų normų didinimo, Europos vyriausybių obligacijų pajamingumo rodikliai paskutinę rugpjūčio prekybos sesiją pasiekė kelerių metų aukštumas, rašo portalas „Trading Economics“. Vokietijos vyriausybės dešimties metų trukmės obligacijų pajamingumas pirmą kartą nuo 2011 metų gegužės pasiekė 3,3 procento.

„ChatGPT“ turės laikytis griežtesnių saugumo taisyklių, Europos Sąjungai pirmadienį įtraukus šią platformą į skaitmeninių paslaugų, kurioms taikoma griežtesnė teisinė priežiūra, sąrašą – tai pirmas toks atvejis dirbtinio intelekto (DI) pokalbių roboto atžvilgiu. Briuselis taip pat priskyrė „Reddit“ ir „Roblox“ prie „labai didelių“ interneto platformų – šis statusas numato papildomus įsipareigojimus ir priežiūrą.

SEB bankui Lietuvoje nuo kitų metų vadovaus dabartinis jo valdybos narys ir Kreditų ir rizikos valdymo tarnybos vadovas bei vyriausiasis rizikos pareigūnas Vilius Juzikis. Gavus priežiūros institucijų pritarimą jis pakeis banko vadovę Sonatą Gutauskaitę-Bubnelienę, kuri nuo rugsėjo 1 dienos pradės eiti SEB Baltijos šalių tarnybos vadovės pareigas, kartu vadovaus ir SEB bankui Lietuvoje, pirmadienį pranešė bankas.

Šaldytuvo temperatūra sulėtina daugelio bakterijų dauginimąsi, tačiau jų nesunaikina. Listeria monocytogenes yra išskirtinė – ji gali ne tik išgyventi, bet ir daugintis šaldytuve. Todėl paruoštus vartoti produktus svarbu laikyti tinkamoje temperatūroje ir suvartoti iki nurodyto termino, rašoma VMVT pranešime spaudai.

Augusi vėjo ir saulės elektrinių generacija praėjusią savaitę 22 proc. atpigino šalyje didmeninę elektrą, o pasaulinėje rinkoje 3 proc. smuko Brent naftos kaina. Visgi besitęsianti geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir tiekimo sutrikimai brangino gamtines dujas 3,1 proc., panašiai šalyje brango ir biokuras, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros duomenimis, 22 proc.

Siekiant didinti krovinių vežimo geležinkeliais apimtis, užtikrinti prognozuojamus transportavimo įkainius, bus sudaroma šiam procesui skirta priežiūros komisija, sako ministras Juras Taminskas. Susisiekimo ministerija, valstybinė „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupė ir verslo atstovai pirmadienį pasirašė tai numatantį memorandumą.

Valdančiųjų partijų lyderiai sako dar neturintys atsakymo, kiek lėšų gynybai bus numatyta ateinančių metų gynybos biudžete, tačiau žada likti vadinamajame 5 proc. klube. Lietuva šių metų biudžete gynybai yra suplanavusi skirti 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). „Mūsų gynyba ir mūsų finansavimas gynybai leis mums išlikti penkių procentų klube.

Premjeras Mindaugas Sinkevičius sako, kad po audros elektros vis dar neturint tūkstančiams vartotojų, artėjama prie ribos, kai teks vertinti atsakomybę dėl to, kodėl elektros tiekimo atkūrimas užtruko taip ilgai. Anot jo, aiškinantis atsakomybę reikės vertinti ne tik „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO), bet ir visos „Ignitis grupės“ valdymo grandies sprendimus bei strateginius prioritetus.

Jei norėjote antradienio vakarą po darbo užsukti į parduotuvę ir įsigyti alkoholio, planus teks pakeisti. Šiemet rugsėjo 1-oji diena minima antradienį, o tai reiškia, kad alkoholio prekyba šią dieną bus draudžiama. Tokia tvarka galioja jau 20 metų iš eilės, todėl norintys pasirūpinti gėrimais tai turės padaryti iš anksto. Įprastai antradieniais alkoholis yra parduodamas nuo 10 iki 20 val. Visgi pirmąjį rugsėjo antradienį alkoholinius gėrimus pardavinėti bus draudžiama.

Kantauskų šeimos valdoma mėsos perdirbimo grupė „Biovela Group“ prašo leidimo įsigyti kontrolinį Danijos kapitalo kiaulių augintojos „Idavang“ akcijų paketą ir dalį jos valdomų aštuonių biodujų gamybos įmonių akcijų. Konkurencijos taryba pranešė gavusi „Biovela Group“ prašymą įsigyti iki 92 proc. „Idavang“ akcijų ir netiesiogiai, per ją, po 17,5 proc.

Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas inovatyviems viešiesiems pirkimams, Seimo Ekonomikos ir inovacijų komiteto narys konservatorius Arvydas Anušauskas įregistravo Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas. Jomis siūloma sudaryti sąlygas viešajam sektoriui pagrįstai naudoti inovatyvius sprendimus ir nevertinti vien technologinės nesėkmės kaip savaiminio viešųjų pirkimų pažeidimo.

Rugpjūčio 22 dieną praūžus audrai ir dėl jos visoje Lietuvoje be elektros likus nemažai daliai mobiliojo ryšio stočių, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) pirmadienį skelbia, kad operatoriai visiškai atkūrė tinklų veiklą, ryšio paslaugos vartotojams teikiamos įprastu režimu. „Po audros Lietuvos ryšys grįžo į įprastą ritmą. Per mažiau nei savaitę operatoriai atkūrė audros pažeistos infrastruktūros veikimą ir sugrąžino ryšio paslaugas gyventojams.

Lietuvoje jau veikianti Švedijos informacinių technologijų (IT) sprendimų internetiniams žaidimams įmonė „Evolution“, planuojanti įdarbinti dar daugiau nei tūkstantį darbuotojų, atidarė biurą ir tiesioginių transliacijų studijas Vilniuje. Vilniaus padalinyje darbą jau pradėjo beveik 100 darbuotojų, tačiau siekiama komandą išplėsti iki 1,2 tūkst. žmonių, pirmadienį pranešė įmonė.

Šalyje veiklą pradeda naujas mažmeninės prekybos tinklas „Marytė retail“, rinkai pasiūlysiantis itin žemų kainų koncepciją. Bendrovė per artimiausius trejus metus į plėtrą planuoja investuoti iki 5 mln. eurų ir sukurti daugiau nei 200 darbo vietų. Pirmosios parduotuvės duris atverti turėtų jau šį rugsėjį, o iki metų pabaigos visoje Lietuvoje planuojama turėti 20, kitais metais – 40 žemų kainų parduotuvių tinklą. Dalis jų šiemet įsikurs ir veiklą nutraukusio tinklo „Mere“ patalpose.

Rugpjūčio 22-ąją šalį nusiaubusią audrą, be elektros visoje Lietuvoje palikusią beveik 270 tūkst. vartotojų, priskyrė avarijai ‒ tokį sprendimą neeiliniame posėdyje pirmadienį priėmė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  Tai leis „Energijos skirstymo operatoriui“ (ESO) mokėti kompensacijas nuo audros sukeltų elektros sutrikimų nukentėjusiems vartotojams. „Ši audra buvo išskirtinio masto, jos padariniai elektros tiekimui buvo juntami visoje Lietuvoje.

Technologijų grupė „Tesonet“ bei Turto valdymo grupės „Invalda INVL“ alternatyvaus turto valdytojos „INVL Asset Management“ valdomas privataus kapitalo fondas, šių metų pradžioje nutarę kartu investuoti į privatų švietimo sektorių, gavo leidimą įsigyti Šiaurės licėjaus mokyklų ir darželių tinklą.

Kiekvieno mėnesio pabaigoje „Sodra“ paskelbia, kada gyventojai gali tikėtis pensijų ir išmokų ateinantį mėnesį.  Taigi, kada pinigai pasieks gyventojų sąskaitas rugsėjo mėnesį? Rugsėjo mėnesio išmokos Sergantiems arba sergančius prižiūrintiems ir dėl to laikinai nedarbingais esantiems gyventojams ligos išmoka sumokama per 17 darbo dienų nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo. Vidutinė ligos išmoka yra 57,7 euro per dieną arba apie 1211,7 euro per mėnesį.

Susisiekimo ministras Juras Taminskas sako, kad europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projektas vėluoja ketverius metus ir šis vėlavimas, pasak jo, tokio dydžio infrastruktūros projektui Europos Sąjungoje (ES) nėra didelis. Pasak ministro, jo vadovaujama institucija kartu su projekto vykdytoja „LTG Infra“ yra atsakingos už plano vykdymą pagal grafiką Lietuvoje. „Norėtųsi turėti greičiau europinę vėžę ir „Rail Balticos“ projektas vėluoja ketverius metus.

Dėl praėjusį savaitgalį Lietuvoje siautusios audros pirmadienį elektros vis dar neturint 17 tūkst. vartotojų, „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas sako, kad elektros atstatymo terminą reikėjo nukelti dėl žalos masto bei pažeidimų tipų. Renaldas Radvila žada, jog visiems vartotojams elektros tiekimas bus atkurtas iki ketvirtadienio. „Mūsų prognozės remiasi tuo, ką mes matome tinkle, kokius mes matome pažeidimo tipus ir pažeidimo mastą.

Dėl praėjusį savaitgalį Lietuvoje siautusios audros pirmadienį ryte elektros vis dar neturi 17 tūkst. vartotojų, sako „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) vadovas.

Pastaruoju metu daug diskusijų sulaukia socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pristatytas planas, kaip artimiausius dvejus metus būtų papildomai didinamos pensijos. Siūlymas tam panaudoti „Sodros“ perviršį sulaukė skirtingų reakcijų. Pasak jos, 2027 metais pensijos galėtų didėti vidutiniškai ne mažiau kaip 10 procentų. Vėliau dar daugiau.

Rugsėjo pradžia atneš ne tik naujus mokslo metus. Nuo rugsėjo 1-osios dalies Lietuvos gyventojų laukia ir svarbūs finansiniai bei kiti pokyčiai. Vieniems keisis privalomojo sveikatos draudimo tvarka, kiti galės mokėti mažiau už elektrą, o studentams ir ūkininkams atsivers galimybės gauti finansinę paramą. Naujienų portalas tv3.lt apžvelgia, kas keičiasi nuo rugsėjo 1-osios ir ką svarbu žinoti gyventojams.

Tarkime, paskambinate į banką, parašote mobiliojo ryšio operatoriui ar interneto svetainėje atidarote pokalbio langą. Atsakymą galite gauti per kelias sekundes, tačiau kitoje ekrano ar telefono pusėje jau nebūtinai bus žmogus, nors iš pirmo žvilgsnio to galite nė nesuprasti. Nuo rugpjūčio 2 dienos pradėtos taikyti naujos Europos Sąjungos dirbtinio intelekto (DI) taisyklės reikalauja, kad žmogui būtų aiškiai pasakyta, kada su juo bendrauja DI.

Laidoje „Trūksta ryšio“ apsilankiusi teisininkė, advokato padėjėja Iveta Jarašiūnaitė atskleidė retai viešumoje aptariamus skyrybų užkulisius. Ji paaiškino, kaip skirtis nusprendusiems sutuoktiniams tenka dalintis santuokoje uždirbtą turtą ir ką iš tiesų reiškia teisme įrodinėti kito partnerio neištikimybę. Prakalbus apie turto dalijimąsi, I. Jarašiūnaitė atskleidė, ar iš tiesų visas turtas, nutraukiant santuoką teisiniu būdu, dalijamas pusiau. „Taip, jeigu nėra vedybinės sutarties.

Daugiau nei ketvirtis milijono šalies gyventojų turi negalią. Dėl to neretai šie žmonės negali dirbti, todėl dažnai gyvena visiškame skurde. Nepaisant to, jie gali kreiptis dėl tam tikrų išmokų ir kitokios pagalbos.  Gyventojams, turintiems negalią ir dėl to negalintiems dirbti, kas mėnesį yra mokama šalpos senatvės pensija. Visgi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) primena, kad taip pat jiems gali būti skiriama ir papildoma kompensacija.

Šeimai pagausėjus, pirmasis būstas gali greitai tapti per mažas. Tačiau norint jį parduoti ir persikelti į didesnį gali laukti nemaloni staigmena – valstybei gali tekti grąžinti anksčiau gautą subsidiją. Šiuo metu siūloma šią tvarką keisti. Tarkime, jauna šeima nusiperka pirmąjį, pavyzdžiui, dviejų kambarių butą ir gauna valstybės subsidiją. Po kelerių metų gimsta vienas ar keli vaikai, vietos ima trūkti ir šeima nusprendžia ieškoti didesnio būsto.

Vilniaus statybų bendrovės „Infes“ statomas maždaug 21 mln. eurų vertės sporto ir pramogų centras Mažeikiuose turėtų iškilti iki 2028 metų pabaigos. Jame renginius ir varžybas galės stebėti 2 tūkst. žiūrovų.  Kaip BNS informavo Mažeikių savivaldybė, projektas finansuojamas savivaldybės lėšomis, tačiau siekiama pritraukti ir papildomo finansavimo. „Savivaldybė pagal kvietimą (...) Centrinei projektų valdymo agentūrai (CPVA) teiks projekto įgyvendinimo planą“, – BNS nurodė savivaldybė.

Į dirbtinį intelektą (DI) šiuo metu investuojami milžiniški pinigai, tačiau kol kas neaišku, kada ir ar jie atsipirks. Didžiųjų JAV technologijų bendrovių akcijos brangsta greičiau, nei auga jų pajamos. Todėl kyla klausimas – ar rinkoje nesipučia burbulas, kurio sprogimas galėtų sukelti naują finansų krizę? Europa atsidūrė dar sudėtingesnėje padėtyje, ji ne tik gali pajusti galimo akcijų nuosmukio pasekmes, bet ir jau smarkiai atsilieka DI lenktynėse.

Lenkijai laikinai sumažinus pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą degalams, Lietuva tokio modelio neplanuoja, Eltai nurodė Energetikos ministerija. Vietoje to siūloma iš anksto numatyti galimybę laikinai mažinti dyzelino akcizą, jeigu vidutinė jo kaina šalyje reikšmingai išaugtų. Ministerijos teigimu, Lenkijos sprendimai vertinami dėl galimo jų poveikio Lietuvos degalų rinkos konkurencingumui ir rizikos, kad dalis pardavimų gali persikelti į kaimyninę šalį.

Dešimtmečius galiojusi taisyklė, kad teisę vairuoti automobilį galima įgyti tik sulaukus pilnametystės, netrukus taps istorija. Lietuva jau pradeda ruoštis reformai, leisiančiai prie vairo sėsti 17-mečiams. Vis dėlto džiaugsmą dėl anksčiau į rankas gauto vairuotojo pažymėjimo lydės griežti saugikliai ir viena esminė teisinė naujovė, kuri privers iš esmės persvarstyti atsakomybę už kiekvieną kelyje padarytą klaidą.

Netylant kalboms, jog dėl sudėtingos demografinės situacijos Lietuvoje ateityje teks didinti pensinį amžių, ekonomistai sako, jog tai yra neišvengiama. Tiesa, ekspertai priduria, kad netrūksta ir alternatyvių sprendimų, kurie šiuo metu Lietuvoje nėra pakankamai išnaudojami.

Po audros dešimtys tūkstančių gyventojų liko be elektros, o kai kuriems jos teko laukti net kelias paras. Tuo pat metu elektros mums reikės vis daugiau – namai šildomi šilumos siurbliais, daugėja elektromobilių, saulės elektrinių ir kaupiklių.

Vienišiems senjorams ir daliai žmonių su negalia Lietuvoje gali priklausyti papildoma kas mėnesį mokama vienišo asmens išmoka. 2026 metais jos dydis siekia 46,46 euro per mėnesį, tačiau teisę ją gauti turi ne kiekvienas vienas gyvenantis žmogus. „Sodros“ duomenimis, išmoka paprastai skiriama automatiškai, todėl atskiro prašymo teikti nereikia.

 Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos suvažiavime šeštadienį organizacijos pirmininku išrinktas Paulius Astrauskas. „Žemės ūkis nėra vienų metų ar vienos politinės kadencijos projektas. Jaunas žmogus, investuojantis į žemę, techniką ir technologijas, turi žinoti, kad veiklos taisyklės nebus keičiamos nebaigus įgyvendinti pradėtų investicijų. Tai, ką valstybė skatina šiandien, po kelerių metų neturėtų tapti naujų ribojimų objektu.

Dirbtinio intelekto (DI) įrankiais šiandien galima ne tik sukurti tikroviškai atrodančią nuotrauką, bet ir pakeisti vos vieną tikro vaizdo detalę – pavyzdžiui, prekėje „padaryti“ skylę ar kitą defektą. Tokios galimybės kelia naujų rizikų ir internetinėse prekybos platformose.

Praėjusį savaitgalį galinga audra be gailesčio nusiaubė ir amžinojo poilsio vietas. Žmonės, atvykę lankyti artimųjų kapų, randa sudaužytus paminklus, išvartytus antkapius. Tad nuostoliai siekia tūkstančius. ,,Lietuvos draudimas" skaičiuoja, kad vidutinė išmoka už suniokotą kapavietę siekia apie pusantro tūkstančio eurų, o štai pernai didžiausia išmokėta suma už suniokotą kapą buvo ir 5 tūkstančius eurų.

„Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) prašymu Ekstremalios situacijos operacijų vadovo sprendimu atveriamas valstybės rezervas – generatoriai, kad daugiau žmonių būtų galima užtikrinti būtiniausius poreikius ten, kur tinklo tvarkymo darbai dar vyksta.  Kaip rašoma ESO pranešime spaudai, elektros tiekimas jau atstatytas apie 90 proc. klientų, tačiau dėl itin sudėtingų pažeidimų vis dar yra likę apie 30 tūkst. paveiktų klientų.

Pastaraisiais metais daug investuojama į sostinės populiarinimą užsienio rinkose. Nors „Go Vilnius“ aiškina, kad pastangos atsiperka, reklaminės kampanijos sulaukė ir kritikos, o turizmo asociacijos vadovė kalba apie būtinybę miesto įvaizdį stiprinti ir kitaip, tarkime, gerinti oro susisiekimą.

Laidoje „Trūksta ryšio“ advokato padėjėja, teisininkė Iveta Jarašiūnaitė atskleidė skyrybų procesų užkulisius ir davė patarimų, kaip tinkamai išsiskirti, kad abi pusės nukentėtų kuo mažiau. Laidos viešnia pasidalijo ir kuriozinėmis situacijomis, kai sutuoktiniai ima dalytis pinigus, išleistus dantų ar krūtų implantams. Taip pat ji užsiminė apie išsiskyrimą dėl neištikimybės – anot teisininkės, tokiu atveju galima prisiteisti net turtinės kompensacijos.

Savaime užsisėjusiems medžiams išsaugoti ir jų plotams įtraukti į miško žemės apskaitą numatyta 5 mln. eurų parama, pranešė Aplinkos ministerija. Anot institucijos, ją galės gauti juridiniai asmenys, valdantys ne miško paskirties žemę, kurioje savaime užsisėjo ir sudygo medžiai savaiminukai. Kompensacija vienam pareiškėjui sieks 900 eurų (įskaitant pridėtinės vertės mokestį – PVM) už 1 hektarą. Medžiams savaiminukams išsaugoti numatyta 5 mln.

Apšiurę, trupantys ir vietomis iškilę daugiabučio laiptai jau kelis mėnesius neduoda ramybės vieno Klaipėdos namo gyventojams. Anot gyventojų, sutvarkyti laiptus namo administratoriaus jie prašo dar nuo pavasario, tačiau darbų iki šiol nesulaukė. Į naujienų portalą tv3.lt kreipęsis Linas (tikras vardas redakcijai žinomas) kelia klausimus ne tik dėl dabartinės laiptų būklės, bet ir dėl ankstesnių name atliktų darbų bei jų kainų.

Artėjant 2030 metams, tūkstančių individualių namų savininkų Lietuvoje laukia rimtas išbandymas. Ilgus metus gyvavusi praktika nuotekų tvarkymui rinktis pigiausią sprendimą ne tik gresia griežtėjančiomis baudomis, bet ir gali virsti brangia avarija nuosavame kieme.

Šalies dviratininkus vienijanti nevyriausybinė organizacija „Minam100“ kreipėsi į valstybės vadovus ir Susisiekimo ministeriją dėl siūlomų Kelių eismo taisyklių (KET) pakeitimų, kuriais norima atsisakyti privalomo saugaus atstumo lenkiant dviratininkus ir keisti važiavimo kelkraščiu tvarką.

Dėl praėjusį savaitgalį Lietuvoje siautusios audros šeštadienį elektros vis dar neturi 30 tūkst. vartotojų, skelbia „Energijos skirstymo operatorius“. Anot jo, tiekimas visiškai atkurtas Klaipėdos, Šiaulių regionuose, kituose regionuose taip pat pašalinta didžioji dalis sutrikimų. „Šiuo metu visoje Lietuvoje dar yra likę apie 30 tūkst. klientų, kuriems tiekimas neatstatytas dėl itin sudėtingų ir didelių tinklo pažeidimų“, – teigiama pranešime.