JAV įsikūrusi advokatų kontora „Rosen Law Firm“ pranešė pateikusi grupinį ieškinį, kuriame J. Huangas ir dirbtinio intelekto (DI) milžinė „Nvidia“ kaltinami neatskleidę akcininkams informacijos apie jo ryšius su moterimi, kuri, kaip įtariama, perdavinėjo informaciją Pekinui.
Praėjusį mėnesį laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad Taivane gimęs J. Huangas užmezgė artimus ryšius su Kinijos verslininke Alice Huang, siejama su Singapūre įsikūrusia duomenų centrų bendrove „Megaspeed“.
Bendrapavardė moteris nėra giminystės ryšiais susijusi su 63 metų „Nvidia“ vadovu.
Po to, kai „Nvidia“ valdyba pradėjo tyrimą dėl pranešimų, kad jos vadovas „tapo užsienio žvalgybos operacijos taikiniu“, bendrovės akcijų kaina smarkiai smuko. Pekinas tokius kaltinimus neigia.
Kinija varžosi su Jungtinėmis Valstijomis dėl technologinio dominavimo, o JAV riboja pažangiausių puslaidininkinių lustų eksportą į Kiniją.
„Nvidia“, viena pasaulinių lustų, naudojamų DI modeliams mokyti ir jiems veikti, gamybos lyderių, yra viena vertingiausių bendrovių pasaulyje.
Pirmadienį Kalifornijos federaliniam teismui pateiktame ieškinyje teigiama, kad J. Huangas ir „Nvidia“ klaidino akcininkus dėl grėsmių nacionaliniam saugumui, kurias sukėlė jo nesantuokinis romanas. Pasak ieškovų, klaidinantys pareiškimai „dirbtinai padidino“ „Nvidia“ akcijų kainą.
„Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų bei neveikimo ir staigaus bendrovės vertybinių popierių rinkos vertės kritimo ieškovas ir kiti grupės nariai patyrė didelių nuostolių ir žalos“, – teigiama ieškinyje.
Sekmadienį paskelbtame laiške „Nvidia“ darbuotojams J. Huangas prisipažino buvęs neištikimas savo žmonai.
„Savo veiksmais įskaudinau ją ir mūsų vaikus. Tai, ką padariau, neturi jokio pateisinimo. Labai atsiprašau“, – rašė jis.
J. Huangas yra viena svarbiausių dirbtinio intelekto plėtros figūrų ir artimas neoficialus JAV prezidento Donaldo Trumpo patarėjas. D. Trumpas ne kartą pasisakė prieš šios pramonės šakos reguliavimą, kad Kinija neįgytų pranašumo.
