Simboliškai baigiamas laivybos sezonas, nors laivavedžiai gali ir toliau įvertinę sąlygas naudotis elektroniniais žemėlapiais ir plaukioti. Dar vienas sezonas baigtas ir per šį sezoną labai stipriai pasistūmėta į priekį įveiklinant vidaus vandenis pramoginei laivybai, kuri populiari Vakaruose, bet pas mus vis dar tobulinama.
Per lėtai ir ne ambicingai, nors potencialas milžiniškas ir siekia nemažiau papildomų 500 mln. eurų siekiančių pajamų kasmet.
Paskutinius penkis metus tenka dalyvauti įvairiose diskusijose, kad Lietuva neišnaudoja potencialo dėl laivybos vidaus vandenyse ir čia glūdi labai didelis potencialas, kurį jau eksploatuoja Vakarų šalys kaip Vokietija, Lenkija, Prancūzija bei Skandinavai, kur gamtosauga yra itin stipri ir vertinama. Mes nesiryžtame ir neįgaliname savo potencialo kuris yra didelis ir kas įdomiausia nėra stambaus verslo užimtas – tai smulkaus vidutinio verslo šaka.
Europoje yra 37 tūkst. kilometrų vandens kelių, kuriais galima plaukti pramoginiais laivais. Lietuvoje apie 1000, bet naudojam tik pusę, nes kiti apleisti. Europos statistika rodo, kad kilometras vandens kelio sukuria apie 500 tūkst. eurų pajamų smulkiam ir vidutiniams verslui kasmet (kavinės, marinos, laivai, laivų priežiūra, turizmas). Potencialiai turime 500 mln. eurų pajamų „ant stalo“, bet nepasiimame.
Ekonomikos mokslo pradininkas Adamas Smithas veikale „Tautų turtas“ dar 1776 metais rašė – „Geri keliai, kanalai ir laivybai tinkamos upės, mažindami transportavimo išlaidas, priartina atokius regionus prie miestų ekonominių galimybių. Todėl jie yra vieni svarbiausių infrastruktūros patobulinimų.“
Perfrazuojant galima pasakyti - upė be laivybos yra geografija. Upė su laivyba – ekonomika. Bet ekonomika vyksta per lėtai nors su gerais pasiekimais. Geri rezultatai – pagaliau atgija strategiškai svarbus Šventosios uostas, pagaliau atkemšamas Vilhelmo kanalas Klaipėdos regione, kuriasi uostas Jurbarke ir dar daug kitų projektų, tačiau jie lydimi pasipriešinimo ir neva darkomos gamtos lozungų iš aktyvistų, kurie nori turėti monopoliją poveikio aplinkai vertinimams ir panašiems projektams. Stabdoma plėtra.
Per paskutinius penkis metus daug kartų teko diskutuoti apie tai, kad reikia įveiklinti Nerį nuo Kauno iki Jonavos. Buvo parengti projektai ir paskaičiuotos investicijos, kurios yra minimalios apimties. Gylių pakanka didžiąja apimtimi ir reikia tik žymėti kelią ir užtikrinti saugią laivybą. Tarp Kauno ir Jonavos yra 40 kilometrų Neries ruožas kuris galėtų pagyvinti veiklą upėje, suartinti du miestus ir sukurti pridėtinės vertės, kuri potencialiai gali būti iki 20 mln. eurų pajamų kasmet, jei remiamės Europine statistika.
Laivyba užmiega žiemos miegu, bet gal galėtume išnaudoti laiką, kad sekančiame laivybos sezone turėtume turtingesnę šalies laivybos kelių infrastruktūrą, kuri gali prisidėti prie Lietuvos ekonomikos.
