Per tą laiką buvo surengta labai daug konferencijų ir nagrinėjimų, tačiau nebuvo pasistūmėta tolyn, ką reikia padaryti.
Ataskaitoje buvo keli pagrindiniai punktai. Pirma, konstatuota, kad Europa atsilieka ekonomikos inovacijų ir technologijų srityje. Dirbtinis intelektas lieka labiau reguliacinio lauko atvejis nei kūrimo, kaip ir daugelis kitų technologinių sričių.
Tai buvo liesta ir Briuselyje vykusios konferencijos „EU economic footprint“ tematikoje. Reguliavimas yra stipresnis nei inovacijos kurios kuria proveržį ir gerbūvį ES. Stipriai reguliuotos pramonės kaip tabakas, nors ir sukuria 0,4 proc. ES ekonomikos lieka užribyje su didžiule reguliacija.
Antra Draghi straipsnyje buvo minėta Europos energetinė nepriklausomybė. ES pramonė moka 2–3 kartus daugiau nei JAV už elektrą ir 4- 5 kartu daugiau už dujas. Skirtumai kartais sumažėja, tačiau išliekame nekonkurencingi, nes energetinė nepriklausomybė neateina.
Trečia, Žalioji transformacija neskatina ekonomikos augimo. Arba tie verslai, kurie tai kuria nesulaukia papildomo skatinimo, kad konkuruoti pasaulinėje ekonomikoje. Tarp 15 didžiausių pasaulio verslų nėra nė vieno Europinio. Problema, kad reguliavimas žudo iniciatyvą.
Ketvirta, kapitalo rinkos neunifikuotos ir suskaidytos. Kapitalo rinkos neužtikrina verslo skatinimo ir jo pakankamumo. Europos gyventojų santaupos nepakankamai efektyviai nukreipiamos į augančias Europos bendroves. Todėl būtina gilinti kapitalo rinkų integraciją.
Paskatintas verslas pinigų pasiūla gali skleisti pridėtinę vertę papildomai ne tik savo veiklos aplinkoje bet ir plačiau. Dideli gamybiniai pajėgumai skatina ne tik pramonę bet ir aplinkui žemės ūkį, eksportą ir gyventojų įtrauktume. Konferencijos „EU economic footprint“ būtent tai ir buvo pabrėžiama, kaip papildomai investuotas euras virsta keliais eurais skirtinguose sektoriuose.
Penkta, ES ekonomikai reikia investicijų apie 800 mlrd. eurų į energetiką kasmet, kad galėtų konkuruoti su JAV ir Kiniją, tačiau tokios investicijos ir praėjus dviems metams po ataskaitos neatliekamos.
Praėjus keliems metams ir toliau rengiant konferencijas apie konkurencingumą didėja kalbų skaičius, tačiau rezultatų skaičius yra per mažas. Lietuvoje, toliau kalbama noriau apie viršpelnių apmokestinimą, turto perskirstymą ar mokesčių didinimą, bet ne apie tai, ką žymioji kalba sakė prieš kelius metus.
