Lietuvis „Facebook“ pasidalino istorija, kad dėl vadinamojo cukraus mokesčio Prancūzijos greito maisto restorane už saldintus gėrimus reikia papildomai sumokėti 40 euro centų. Komentaruose žmonės neslėpė nuostabos: „Juokauji?“ Kiti mokesčiui pritarė ir juokaudami siūlė išvis uždrausti greito maisto restoranus.
Kaip rašo „Reuters“, Prancūzijos Vyriausybė į 2027 m. biudžetą įtraukė planą išplėsti cukraus mokestį – šiam siūlymui kritikos negailėjo Prancūzijos maisto pramonės asociacija, kuri papildomą mokestį vadino „apgaule“.
Ar cukraus mokestis galėtų didėti ir Lietuvoje?
Lietuvoje akcizas, priklausomai nuo cukraus kiekio, nuo 2026-ųjų pradėjo būti taikomas nealkoholiniams saldintiems gėrimams, kuriuose yra daugiau nei 2,5 gramus pridėtinių cukrų (100 ml gėrimo). Mokestis taip pat taikomas tokių gėrimų paruošimui naudojamiems koncentratams.
Finansų ministerija skaičiavo, kad priėmus pokyčius 1 litras gėrimo, priklausomai nuo cukrų kiekio, brangtų nuo 0,09 iki 0,25 eurų, 1 litras koncentrato – 1,27 euro, 100 gramų koncentrato – 0,52 euro.
Pasiteiravus, ar cukraus mokestis galėtų didėti ir Lietuvoje, ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad mokestis, kuris nekeičia gyventojų įpročių ir nesurenka pakankamai pinigų biudžetui, nėra vertingas.
„Esminis klausimas – ar yra vertybė įvedinėti naujus mokesčius ir juos didinti? Mano akimis – ne. Jeigu mes neturime problemos ir tai nekeičia vartotojų įpročių, tikėtina, kad toks mokestis nėra vertingas. Jeigu jis nėra vertingas, nes nesurenka reikšmingos pinigų sumos, kodėl mes jį turėtume turėti?“ – kalbėjo ekonomistas.
Priėmus pakeitimus buvo skaičiuojama, kad naujasis mokestis šalies biudžetui surinks papildomus 25 mln. eurų. Ekonomistas M. Dubnikovas abejoja, ar verta įvesti mokesčius, kurie biudžetui nesurenka 50 mln. eurų.
„Reikia suprasti, kad visi dėl to dirba. Ir verslas dirba, ir Valstybinė mokesčių inspekcija skaičiuoja, administruoja, seka, įdiegia sistemas“, – kalbėjo ekonomistas.
„Įvedėme mokestį, padidinome kainas, prisidėjome prie infliacijos, kainų didėjimo – žmonės išleido daugiau pinigų. Surinkome kelis milijonus eurų, kurie biudžetui nėra labai reikšmingi. Tiesiog daug triukšmo“, – pridūrė M. Dubnikovas.
Įvedus cukraus mokestį, buvo kalbama, kad dėl jo keisis pirkėjų įpročiai. Vis dėlto ekonomistas Marius Dubnikovas teigia, kad Lietuva, lyginant su kitomis ES šalimis, nesuvartoja tiek daug saldintų gėrimų.
Ekonomistas pažymi – pasakyti, ar cukraus mokestis pakeitė vartotojų įpročius, bus galima praėjus metams po jo įvedimo.
„Vargu, ar matysime kažkokius pokyčius, nes Lietuvoje su cukruotais gėrimais neturėjome problemos ir prieš tai. Pavyzdžiui, pagal vartojimo dažnumą Lietuva buvo Europos sąjungos sąrašo gale“, – komentavo M. Dubnikovas.
Metų pradžioje įsigaliojo akcizas saldintiems gėrimams
Praėjusių metų birželį Seimas pritarė akcizo saldiesiems gėrimams nuo 2026-ųjų įvedimui.
Akcizas, priklausomai nuo cukraus kiekio, nuo 2026-ųjų pradėjo būti taikomas nealkoholiniams saldintiems gėrimams, kuriuose yra daugiau nei 2,5 gramus pridėtinių cukrų (100 ml gėrimo), mokestis būtų taikomas tokių gėrimų paruošimui naudojamiems koncentratams.
Cukraus kiekiui 100 litrų neviršinant 8 gramų, gėrimas būtų apmokestintas 7,4 euro tarifu, virš 8 gramų – 21 euro mokestis.
Finansų ministerija skaičiavo, kad priėmus pokyčius 1 litras gėrimo, priklausomai nuo cukrų kiekio, brangtų nuo 0,09 iki 0,25 eurų, 1 litras koncentrato – 1,27 euro, 100 gramų koncentrato – 0,52 euro.
Nuo akcizo atleidžiami maisto produktų gamybai skirti saldinti gėrimai, viešojo maitinimo įstaigose pagaminti nefasuoti, taip pat farmacijos produktų, medicinos priemonių, maisto papildų, kūdikių mišinių gamybai skirti saldinti gėrimai.
Skaičiuojama, kad per metus cukraus mokestis biudžetą papildytų 25 mln. eurų.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
