Karas Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo ukrainiečius, kad šiomis dienomis jie turėtų labai atidžiai vertinti Rusijos grėsmę smogti Ukrainai. Apie tai jis kalbėjo savo kasdieniniame kreipimesi, rašo „Ukrainska Pravda“. „Turime suprasti, kad Rusija nesumažins spaudimo Ukrainai, todėl šiais dienomis, savaitėmis reikia labai atidžiai vertinti oro pavojaus signalus ir visas panašias grėsmes dėl smūgių“, – sako jis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad specialusis pasiuntinys Steve‘as Witfoffas artimiausiomis dienomis vyks į Maskvą pristatyti baigiamą derinti taikos planą, kuris, anot jo, gali tapti lemtingu žingsniu užbaigiant karą Ukrainoje.

JAV prezidento Donaldo Trumpo atstovė spaudai Karoline Leavitt žurnalistams pareiškė, kad derybos dėl karo Ukrainoje pabaigos buvo produktyvios, tačiau vis dar yra keletas nesutarimų. Ji taip pat pridūrė, kad šiuo metu nėra planų, kad D. Trumpas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiktų šią savaitę. K/ Leavitt atkreipė dėmesį, kad patikslintas planas turės būti vėl pateiktas rusams. „Yra skubos jausmas.

Odesoje lapkričio 24 d. vakarą aidėjo sprogimai – Rusija surengė intensyvią dronų ataką, per kurią mieste kilo gaisrai, dingo elektra ir buvo apgadinti gyvenamieji namai. Liudininkai pasakoja apie ugnį daugiabučių kiemuose, o vietos valdžia perspėja apie toliau virš regiono fiksuojamus priešo dronus. UNIAN pranešė, kad oro pavojus paskelbtas apie 18:15 val. vietos laiku. Stebėjimo kanalai informavo, jog daug dronų juda iš Juodosios jūros pusės Odesos link.

Ženevoje vykusiose derybose JAV ir Ukraina parengė naują, 19 punktų taikos susitarimo projektą, tačiau svarbiausi ir labiausiai ginčytini klausimai – nuo teritorijų iki santykių su NATO ir Rusija – palikti spręsti Donaldui Trumpui ir Volodymyrui Zelenskiui. Apie tai pranešė Ukrainos diplomatijos atstovas Serhijus Kyslycia, pabrėždamas, kad dokumentas gerokai skiriasi nuo kritikos sulaukusios pirminės versijos.

Baltarusijos demokratinių jėgų forumas siūlo įtraukti Baltarusiją į praeitą savaitę JAV pristatytą taikos planą, kuriuo siekiama užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą, praneša „Kyiv Post“. Baltarusijos demokratinių jėgų forumas džiaugiasi JAV prezidento Donaldo Trumpo lyderyste siekiant ilgalaikės taikos Ukrainoje ir pritaria, kad greitas karo užbaigimas yra svarbiausias prioritetas.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte teigė, kad JAV plane, kuriuo siekiama užbaigti Rusijos karą Ukrainoje, esama „daug gerų elementų“, bet įspėjo, kad kai kurie kiti elementai dar turi būti patobulinti. „Nenoriu nagrinėti plano eilutę po eilutės, ypač todėl, kad jis dabar yra svarstomas“, – pirmadienį televizijai „Fox News“ sakė M. Rutte. „Kaip sakiau, plane yra daug gerų elementų... yra keletas elementų, kuriuos reikia patobulinti“, – pridūrė jis.

Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka vėl ėmėsi atvirų pareiškimų apie Rusijos pradėtą karą Ukrainoje – šįkart jis tikino, esą „vargas“ baigsis jau artimiausiu metu. Tuo metu Ukrainos ir Vakarų lyderiai perspėja: tikėti tariama pažanga derybose nevertėtų, nes Maskva ir toliau spaudžia Kyjivą nepriimtinomis sąlygomis. Baltarusijos lyderis pareiškė, kad Rusijos karas prieš Ukrainą gali baigtis „artimiausiu metu“, rašo UNIAN.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pokalbyje su Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu pagyrė pirmąjį JAV parengtą „taikos plano“ projektą. Kremlius teigia, kad šis dokumentas, sukurtas bendradarbiaujant su Donaldo Trumpo administracija, esą galėtų tapti pagrindu galutiniam susitarimui dėl karo Ukrainoje.

Ukrainos atstovai, savaitgalį Ženevoje dalyvavę susitikimuose su JAV delegacija siekiant aptarti karo pabaigos planą, grįžta į Kyjivą. Apie tai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė socialiniame tinkle „Facebook“ po pokalbio su Norvegijos ministru pirmininku Jonu Gahru Store. Ukrainos ir Norvegijos lyderiai aptarė diplomatinę situaciją ir dvišalį bendradarbiavimą. V. Zelenskis padėkojo Norvegijai už patarimus ir paramą, rašo UNIAN.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen Ženevos derybų dėl JAV plano Rusijos karui Ukrainoje užbaigti rezultatus pavadino tvirtu pagrindu tolesnei pažangai. Veiksmingas ir koordinuotas Europos įsipareigojimas bei stiprus europiečių atstovavimas Ženevoje leido pasiekti geros pažangos, sakė ji po pokalbių su Europos šalių lyderiais ES ir Afrikos viršūnių susitikimo Angoloje kuluaruose. U. von der Leyen pabrėžė, kad būtina likti vieningiems.

Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Keiras Starmeris pirmadienį pasveikino pažangą savaitgalio derybose, skirtose taikai Ukrainoje užtikrinti, pranešė jo atstovas. „Ministras pirmininkas akivaizdžiai palankiai vertina reikšmingą pažangą, pasiektą vakar Ženevoje įvykusiuose JAV ir Ukrainos susitikimuose“, – sakė K. Starmerio atstovas spaudai.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį pareiškė, jog Jungtinėms Valstijoms ir Europai aptarus žingsnius dėl taikos Ukrainoje, „kitas žingsnis turi būti tas, kad Rusija turi sėsti prie derybų stalo“. „Ir jei tai bus įmanoma, tuomet visos pastangos bus pasiteisinusios“, – sakė jis, kalbėdamas tarptautinio viršūnių susitikimo Angoloje kuluaruose.

Pietų Ukrainos Chersono mieste, institucijų duomenimis, per rusų ataką žuvo moteris. 61-erių moteris per apšaudymą buvo gatvėje, pranešė karinė administracija. Dar viena 39 metų moteris buvo sužeista. Kupjanske Charkivo srityje per priešo ataką žuvo 64 metų vyras.  Tai tinkle „Telegram“ pranešė Charkivo srities prokuratūra. Rusai Kupjanską atakavo iš artilerijos. Žuvo žinoma docentė Sekmadienį per rusų ataką Chersono mieste žuvo keturi žmonės, o 17 buvo sužeisti.

Naftos kainos stabilizavosi po didžiausio savaitinio kritimo nuo spalio pradžios. Tai nutiko prekiautojams įvertinus Ukrainos ir Rusijos taikos susitarimo perspektyvas, remdamasi portalo „Bloomberg“ informacija praneša Ukrainos naujienų agentūra „Ukrinform“. Naftos prekiautojų vertinimu, toks taikos susitarimas galėtų padidinti tiekimą į jau ir taip gerai aprūpintą rinką.

Britų karinis jūsų laivynas sulaikė du rusų laivus – korvetę ir tanklaivį, skelbia CNN. Jungtinės Karalystės gynybos ministerija sekmadienį pranešė, kad Jungtinės Karalystės patrulinis laivas sulaikė Rusijos laivus sekęs juos per Lamanšo sąsiaurį. Jungtinė Karalystė sulaikė du rusų laivus Britų karinis laivynas sako, kad rusų karinio jūrų laivyno veikla JK vandenyse per pastaruosius dvejus metus padidėjo maždaug trečdaliu.

Prezidento Donaldo Trumpo pasiūlytas lapkričio 27 d. terminas, iki kurio Ukraina turi pasirašyti JAV remiamą taikos planą, nėra galutinis ir gali būti atidėtas savaitei, teigia JAV valstybės sekretorius Marco Rubio.

Estijos parlamento (Riigikogu) užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko teigimu, ateinanti savaitė bus viena iš svarbiausių Rusijos kare su Ukraina, patiriančia spaudimą pasirašyti JAV parengtą susitarimą dėl taikos, rašo šalies visuomeninis transliuotojas ERR. Praėjusią savaitę žiniasklaidai nutekėjo JAV plano projektas, kuriame Ukraina raginama atsisakyti teritorijos, sumažinti ginkluotųjų pajėgų dydį ir atsisakyti narystės NATO. Vietoj to JAV Ukrainai suteiks saugumo garantijas.

Pusšimtis Europos politikų, įskaitant penkis Lietuvos politikus, laišku kreipėsi į JAV prezidentą Donaldą Trumpą teigdami, jog pataikavimas Rusijai ir bandymai spausti Ukrainą yra „moraliai smerktini ir prieštarauja žmogiškam padorumui“. „Bet koks nuolaidžiavimas agresorei Rusijai, bet kokios pastangos daryti spaudimą Ukrainai, kaip šios agresijos aukai, yra morališkai smerktini ir pažeidžia žmogiškąjį orumą.

Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa pirmadienį prieš skubų Europos Sąjungos (ES) lyderių posėdį, kai bus aptartas atnaujintas veiksmų planas dėl Ukrainos, pasikalbėjo su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu. „Kalbėjausi su prezidentu Zelenskiu prieš šįryt vykusį neoficialų ES lyderių susitikimą dėl taikos pastangų Ukrainoje, kad gaučiau jo padėties įvertinimą“, – socialiniame tinkle „X“ sakė A. Costa.

Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto socialiniuose tinkluose išsakė savo nuomonę apie 28 punktų JAV taikos Ukrainoje planą, rašo „Sky news“. Jis pareiškė, kad šis pasiūlymas yra „didžiulė galimybė“ užbaigti karą Ukrainoje, tačiau „kai kurie Vakarų Europos lyderiai“ esą bando jį blokuoti. „Mūsų pozicija yra aiški: kiekvienas Europos politikas turi pareigą visiškai ir besąlygiškai paremti šį planą, nes tai yra racionalus ir humaniškas pasirinkimas“, – sako jis.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pakomentavo Ženevoje vykusias derybas dėl karo Ukrainoje pabaigos, rašo „Sky news“. Jis pareiškė, kad Kremlius negavo jokios informacijos iš derybų. D. Peskovas taip pat pridūrė, kad šią savaitę Rusijos ir JAV delegacijos neplanuoja susitikti. „Ne, mes dar negavome jokios informacijos“, – pareiškė D. Peskovas. „Žinoma, mes atidžiai stebime žiniasklaidos pranešimus, kurių per pastaruosius keletą dienų buvo gausu, įskaitant ir iš Ženevos.

Europos šalys sekmadienį pasiūlė pakeitimus JAV taikos planui Ukrainai, kurie Kyjivo naudai žymiai sušvelnina keletą pagrindinių punktų. Pagal šiuos pakeitimus Ukraina neturėtų atiduoti Rusijai jokių šiuo metu savo kontroliuojamų teritorijų, taip pat nėra planų pripažinti okupuotas Ukrainos dalis Rusijos de facto teritorija. Pasiūlymai dėl taikos Ukrainoje Pasiūlymuose numatyta apriboti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dydį iki 800 tūkst., o ne iki 600 tūkst.

Artėja lemiamas išbandymas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, rašo „The New York Times“. Šis išbandymas – JAV taikos Ukrainoje planas. Straipsnio autoriai kelia klausimą, ar atsidūręs sudėtingiausioje padėtyje V. Zelenskis sugebės su ja susidoroti. Analitikai teigia, kad per beveik ketverius karo metus Ukrainos prezidentas ne kartą protingai išnaudojo savo padėtį. Vis dėlto JAV taikos planas gali būti didžiausias jo išbandymas.

Rusijos kariai įvykdė egzekuciją penkiems Ukrainos karo belaisviams. Kaip informuoja leidinys „The Kyiv Independent“, apie tai lapkričio 22 d., šeštadienį, pranešė Ukrainos analitinė organizacija „DeepState“. Filmuotoje medžiagoje, kurią paskelbė „DeepState“, tariamai užfiksuota akimirka, kuomet Rusijos kariai nušauna penkis ant žemės gulinčius Ukrainos kariškius. Organizacija pažymi, kad vis dar tiria, kada ir kur ši egzekucija buvo surengta, ir dar neįvardijo karo nusikaltimo įvykdymo vietos.

Dronai atakavo Perekopo bromo gamyklą, esančią Krasnoperekopsko mieste, šiaurinėje Krymo dalyje, skelbia UNIAN. Anot leidinio, tai patvirtino ukrainiečių karininkas Robertas „Madyaras“ Brovdi. Žiniasklaida skelbia, jog, sprendžiant iš paskelbtų kadrų, smūgis buvo įvykdytas naudojant dronus FP-1 arba FP-2. Kartu su gamykla buvo atakuota transformatorinė, kuri laikoma viena iš pagrindinių Krymo elektros tiekimo sistemos energetinių mazgų.

JAV apkaltino Ukrainą nutekinus į amerikiečių spaudą „neigiamas detales“ apie Donaldo Trumpo taikos planą. Apie tai buvo kalbama derybose Ženevoje, skelbia „Axios“. Šveicarijoje savaitgalį vyko derybos dėl pasiūlymo užbaigti karą Ukrainoje. Baltieji rūmai pareiškė, kad derybos buvo „svarbus žingsnis į priekį“, ir dar kartą patvirtino, kad bet koks galutinis susitarimas „visiškai užtikrins“ karo nuniokotos šalies suverenitetą.

Vykstant deryboms dėl karo Ukrainoje pabaigos, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis svarsto vykti į JAV, praneša „Reuters“. Apie tai agentūrai patvirtino su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai. Jie sako, kad V. Zelenskis į JAV keliauti svarsto jau šią savaitę. Kelionės tikslas – aptarti JAV taikos planą su prezidentu Donaldu Trumpu. Vienas iš šaltinių sako, kad pagrindinė idėja yra aptarti jautriausius taikos plano klausimus, pavyzdžiui, teritorijos klausimą.

Per Rusijos dronų smūgį antrajame pagal dydį Ukrainos mieste Charkive žuvo keturi žmonės ir 17 buvo sužeisti, pranešė miesto meras. Ataka surengta, JAV, Ukrainos ir Europos pareigūnams susirinkus Ženevoje aptarti pasiūlymo, kaip užbaigti beveik ketverius metus trunkantį karą Ukrainoje, kuris prasidėjo Rusijai pradėjus plataus masto invaziją. „Šiuo metu žinoma, kad buvo sužeista 17 žmonių.

Pirmadienio vakarą Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad plane dėl taikos Ukrainoje likę mažiau nei, kaip skelbta prieš derybas Ženevoje, 28 punktai, o svarbiausius klausimus jis aptars su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Taip pat Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad Ukraina niekada nebus kliūtis taikai.

Baltieji rūmai sekmadienį pareiškė, kad Šveicarijoje vykusios derybos dėl pasiūlymo užbaigti karą Ukrainoje buvo „svarbus žingsnis į priekį“, ir dar kartą patvirtino, kad bet koks galutinis susitarimas „visiškai užtikrins“ karo nuniokotos šalies suverenitetą. Po kelių minučių Vašingtonas paskelbė bendrą JAV ir Ukrainos pareiškimą, kuriame teigiama: „Diskusijų rezultatas – šalys parengė atnaujintą ir patobulintą taikos planą.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni sekmadienį pareiškė, kad nebūtina pateikti visiškai priešingo pasiūlymo JAV planui dėl Rusijos karo Ukrainoje užbaigimo, tačiau kai kuriuos klausimus reikia aptarti plačiau. „Nemanau, kad klausimas yra dėl to, ar dirbti prie visiško kontrpasiūlymo. Plane, kurį skaitome, yra daug priimtinų punktų“, – sakė G. Meloni spaudos konferencijoje Johanesburge vykstančiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikime.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad JAV, Europos ir Ukrainos pareigūnai intensyviai dirba prie prezidento Donaldo Trumpo prieštaringai vertinamo 28 punktų taikos plano pakeitimų, o derybos Šveicarijoje tęsiasi siekiant išspręsti likusius nesutarimus. „Turime labai gerą darbo rezultatą, kuris pasiektas remiantis visų susijusių šalių indėliu“, – sakė M. Rubio prieš spaudos konferenciją, pasirodęs kartu su Andrijumi Jermaku, pagrindiniu Ukrainos vyriausybės derybininku.

 Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė esąs asmeniškai dėkingas Donaldui Trumpui  po to, kai JAV vadovas paskelbė piktą įrašą socialiniuose tinkluose, kuriame vėl peikė Kyjivą už neva nerodomą dėkingumą. „Ukraina yra dėkinga Jungtinėms Valstijoms, kiekvienam amerikiečiui ir asmeniškai prezidentui Trumpui už pagalbą, kuri, pradedant (prieštankinėmis raketų sistemomis) „Javelin“, gelbsti ukrainiečių gyvybes“, – socialiniame tinkle „X“ teigė V. Zelenskis.

Ženevoje prasidėjo derybos dėl 28-ių punktų vadinamojo „taikos plano“. Bet dar neprasidėjus deryboms – kritikos bangos sulaukęs Vašingtonas ėmė švelninti savo kategorišką poziciją. Donaldas Trumpas sako, kad tai nėra galutinis jo pasiūlymas Ukrainai. O JAV senatoriai atskleidžia, kad planas nė nebuvo ruoštas Vašingtone – jį esą tiesiog perdavė rusai. Oficialiai D. Trumpo administracija tai neigia. O Europiečiai dabar stengiasi kiek įmanoma pakeisti kapituliacinį planą.

 Į naujausią JAV plano dėl karo Ukrainoje nutraukimo projekto versiją įtraukta dauguma Kyjivo „pagrindinių prioritetų“, sekmadienį po kelių derybų ratų Ženevoje pareiškė Ukrainos derybininkų komandos narys. „Dabartinėje dokumento versijoje, nors ji dar tik baigiama tvirtinti, jau atsispindi dauguma Ukrainos pagrindinių prioritetų“, – sakė derybininkas Rustemas Umerovas. Jis pridūrė: „Tikimės, kad per šią dieną bus padaryta tolesnė pažanga.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį pareiškė skeptiškai vertinantis galimybę iki ketvirtadienio, JAV prezidento Donaldo Trumpo nurodyto termino, susitarti dėl 28 punktų plano Ukrainai.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį pareiškė, kad pirmadienį kalbėsis su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, siekdamas padėti užbaigti karą Ukrainoje. „Rytoj turėsiu pokalbį telefonu su ponu Putinu“, – sakė jis spaudos konferencijoje Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikime, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai JAV paskelbė itin prieštaringai vertinamą planą Rusijos karui Ukrainoje užbaigti.

Ukraina tikisi šiandien pasiekti pažangą peržiūrint JAV prezidento Donaldo Trumpo 28 punktų planą užbaigti karui, sekmadienį pareiškė aukštas Ukrainos derybininkas.

JAV plane, kuriuo siekiama užbaigti karą Ukrainoje, esama „didelių trūkumų“, sekmadienį Pietų Afrikos Respublikoje naujienų agentūrai AFP sakė Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahras Store. Plano projektas, kuriame atkartojami keli Rusijos makismalistiniai reikalavimai, sulaukė pasipriešinimo tiek iš Kyjivo, teik iš jo sąjungininkų Europoje, kurie ketina siekti tam tikrų pakeitimų. „Mums reikia JAV įsitraukimo, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje ir sustabdyta Rusijos agresija.

JAV valstybės sekretorius Marco Rubio sekmadienį nusileido Ženevoje, kur JAV, Ukrainos ir Europos pareigūnai renkasi aptarti prezidento Donaldo Trumpo plano dėl karo Ukrainoje užbaigimo.  M. Rubio lėktuvas nusileido prieš pat 9 val. 30 min. vietos (10 val. 30 min. Lietuvos) laiku,  pranešė vietoje buvę naujienų agentūros AFP žurnalistai.

Vašingtonas šeštadienį tvirtino, kad jo pasiūlymas dėl Ukrainos iš tiesų yra oficiali JAV politika, neigdamas grupės senatorių teiginius esą valstybės sekretorius Marco Rubio jiems sakė, kad aptariamas dokumentas tėra Rusijos „pageidavimų sąrašas“. Ginčas dėl 28 punktų plano, pagal kurį Ukraina turėtų atiduoti Rusijai dalį savo teritorijų, sukėlė didžiulę sumaištį derybose dėl karo pabaigos.

Lenkijos ministras Donaldas Tuskas griežtai sukritikavo Vengrijos premjero Viktoro Orbano laišką Europos Komisijos pirmininkei, kuriame raginama pritarti JAV prezidento planuikarui Ukrainoje užbaigti. D. Tuskas pasmerkė V. Orbano laišką, kurį, pasak portalo „Politico“, šis šeštadienį nusiuntė Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen.

 JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad Donaldo Trumpo taikos planas yra grįstas Rusijos ir Ukrainos siūlymais bei laikomas derybų pagrindu, praneša Ukrainos naujienų agentūra „Ukrinform“. „Taikos pasiūlymą parengė JAV“, – platformoje „X“ aiškino M. Rubio. „Jis pasiūlytas kaip tvirtas pagrindas vykstančioms deryboms. Jis yra grįstas Rusijos pusės siūlymais. Tačiau jis taip pat yra grįstas ankstesniais ir dabartiniais Ukrainos siūlymais“, – rašė jis.

Ukraina taps pirmąja šalimi, kuri išbandys Prancūzijoje sukurtą dronų gynybos sistemą, galinčią vienu metu valdyti šimtus perėmimo dronų, skelbia „United24 Media“. Artimiausiomis savaitėmis Ukrainoje bus dislokuota DWS-1 sistema, sukurta Prancūzijos startuolio „Atreyd“. Čia ji bus testuojama realiomis sąlygomis – pirmiausia prieš Rusijos „Shahed“ dronus, o vėliau ir prieš sklandančias bombas.

Rusijos karas Ukrainoje gali būti užbaigtas tik tokiomis sąlygomis, kurioms Kyjivas duos „besąlygišką sutikimą“, šeštadienį pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas. Dėl JAV pateikto 28 punktų plano, kaip užbaigti konfliktą, bus toliau diskutuojama, tačiau „karas gali būti užbaigtas (pagal šį planą – BNS) tik tuo atveju, jei Ukraina duos besąlygišką sutikimą“, – sakė F. Merzas Johanesburge vykstančio Didžiojo dvidešimtuko (G-20) aukščiausiojo lygio susitikimo paraštėse.

Vienašališkas JAV planas dėl karo Ukrainoje užbaigimo „yra pagrindas, dėl kurio reikės papildomai padirbėti“, šeštadienį sakė Pietų Afrikoje į Didžiojo dvidešimtuko (G-20) susitikimą susirinkę Vakarų lyderiai. „Aiškiai kalbame dėl principo, kad sienų negalima keisti jėga. Taip pat esame susirūpinę siūlomais apribojimais Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, dėl kurių Ukraina nebūtų apsaugota nuo būsimo užpuolimo“, – bendrame pareiškime pabrėžė lyderiai.

Rusijos raketų smūgio Ternopilyje metu Ukrainoje žuvo 7-metė Lenkijos pilietė Amelia Gzesko (Hzheshko) ir jos mama Oksana. Moteris ir jos dukra sudegė gyvos, skelbiama UNIAN. Apie Lenkijos pilietės žūtį Ukrainoje socialiniame tinkle X parašė Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Maciejus Wewioras, patvirtino ir mokykla, kurioje mokėsi Amelia. „Deja, patvirtinta informacija apie 2-B klasės mokinės Gżesko Amelijos ir jos mamos Oksanos žūtį.

28 punktų Jungtinių Valstijų taikos planas dėl Ukrainos, tikriausiai, iš pradžių buvo parengtas rusų kalba, nes jo anglų kalbos versijoje yra „nepatogių“ konstrukcijų, išsiaiškino „The Guardian“ korespondentas Luke’as Hardingas.