Artimiausiomis savaitėmis Ukrainoje bus dislokuota DWS-1 sistema, sukurta Prancūzijos startuolio „Atreyd“. Čia ji bus testuojama realiomis sąlygomis – pirmiausia prieš Rusijos „Shahed“ dronus, o vėliau ir prieš sklandančias bombas.
„Defense Express“, remdamasis „Business Insider“, pranešė, kad „Atreyd“ jau išsiuntė vieną DWS-1 įrenginį į Ukrainą. Iš pradžių jis saugos kritinę infrastruktūrą nuo dronų atakų. Vienas, neįvardytas bendrovės įkūrėjas koncepciją apibūdino kaip „skraidančių dronų minų lauką“, kuriuo siekiama sukurti oro barjerą.
Kaip veikia naujoji sistema?
DWS-1 sudaro 200 FPV (angl. first person view) tipo perėmimo dronų, prijungtų prie dirbtinio intelekto valdomos komandų sistemos, galinčios koordinuoti visą dronų pulką nenaudojant GPS. Kiekvienas dronas aprūpintas sprogmenimis ir gali veikti autonomiškai arba būti valdomas operatoriaus, kuris vienu metu gali kontroliuoti iki 100 dronų.
„Atreyd“ integravo 3D reljefo kartografavimo bei draugo-priešo atpažinimo technologijas, kad DWS-1 galėtų veikti intensyvios elektroninės kovos sąlygomis, dažnai pasitaikančiomis Ukrainoje. Bendrovė šią sistemą vadina „paskutiniu gynybos sluoksniu“ prieš oro grėsmes, tokias kaip „Shahed“ dronai ir Rusijos valdomos bombos.
Kiekvieno FPV drono kaina vertinama keliais tūkstančiais dolerių. „Atreyd“ teigia jau baigusi vidinius bandymus, tačiau Ukraina suteiks sistemai pirmąją realią kovos aplinką.
„Dronų siena“ Europoje
„Atreyd“ yra viena iš trijų kompanijų, atrinktų NATO konkurse kuriant pažangias priemones kovai su Rusijos bombomis. Jei DWS-1 pasirodys veiksminga per pirmuosius operacinius bandymus, Ukrainos pajėgos galės ją dislokuoti arčiau fronto linijos, kad realiuoju laiku perimtų Rusijos aviacines bombas.
„Reuters“ anksčiau pranešė, kad Europos Komisija išplėtė savo siūlomą „dronų sienos“ iniciatyvą iš ES rytinės sienos į platesnę, visą žemyną apimančią koncepciją. Europos dronų gynybos iniciatyvos tikslas – koordinuoti aptikimo, perėmimo ir žvalgybos informacijos dalijimosi pajėgumus tarp valstybių narių, siekiant efektyviau reaguoti į oro grėsmes, įskaitant tas, kylančias dėl konflikto Ukrainoje ir įtampos Artimuosiuose Rytuose.
„Mes, Lietuva, einame truputėlį kitu keliu"
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pirmasis dronų sienos etapas galėtų būti užbaigtas iki Europos Sąjungos (ES) daugiametės finansinės programos pradžios, kuri numatoma 2028 metais.
„Manau, kad pirmasis dronų sienos etapas galėtų būti užbaigtas iki kitos daugiametės finansinės programos. Tada galbūt kitame plane bus pinigų, kurie būtų skirti antrajam dronų sienos etapui“, – Kopenhagoje žurnalistams komentavo G. Nausėda.
Europos Komisijos (EK) lyderė Ursula von der Leyen yra pasiūliusi „Rytų flango sargybos“ iniciatyvą, kuria siekiama sustiprinti antžeminius sienos gynybos elementus ir sukurti daugiasluoksnę dronų sieną.
Pasak G. Nausėdos, dronų sienos projektas yra ambicingas, nes pastatyti tokią sistemą palei 3 tūkst. kilometrų pasienį su Rusija ir Baltarusija pareikalautų daug lėšų. Todėl, teigė šalies vadovas, Lietuva renkasi kiek kitokį kelią.
„Mes, Lietuva, einame truputėlį kitu keliu. Mes stengiamės apsaugoti tas teritorijas ar tas pasienio vietas, kurios yra labiausiai pažeidžiamos“, – pabrėžė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
