Plano projektas, kuriame atkartojami keli Rusijos makismalistiniai reikalavimai, sulaukė pasipriešinimo tiek iš Kyjivo, teik iš jo sąjungininkų Europoje, kurie ketina siekti tam tikrų pakeitimų.
„Mums reikia JAV įsitraukimo, kad būtų užbaigtas karas Ukrainoje ir sustabdyta Rusijos agresija. Tai yra teigiamas dalykas“, – Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimo metu kalbėjo Norvegijos ministras pirmininkas.
„Tačiau planas yra nepakankamas ir jame yra didelių trūkumų, kuriuos reikia ištaisyti. Vienas iš jų – įtraukti Europą į derybas ir, kas ne mažiau svarbu, į jas įtraukti Ukrainą“, – pabrėžė jis.
„Sienų keitimas jėga yra nepriimtinas“, – sakė J. G. Store, turėdamas galvoje 28 punktų plano projekto nuostatas.
Aptarti JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlymo Ukrainos, Europos ir Kanados nacionalinio saugumo pareigūnai sekmadienį susirinko Ženevoje.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio atskrido į Šveicarijos miestą dalyvauti diskusijose po Vašingtono signalų, kad esama erdvės deryboms.
Norvegijos premjeras pabrėžė, kad planas turi atitikti tarptautinę teisę, įskaitant Jungtinių Tautų Chartijos principus.
Jis buvo vienas iš daugybės tarptautinių lyderių, dalyvavusių Pietų Afrikos Respublikoje sekmadienį besibaigiančiame G20 susitikime.
Pirmadienį atskirame viršūnių susitikime Angolos sostinėje Luandoje dalyvausiantys Europos lyderiai taip pat ketina surengti pokalbius dėl pozicijos JAV plano Ukrainai atžvilgiu.
Kaip anksčiau rašė ELTA, JAV prezidento paramą turinčiame 28 punktų taikos plano projekte reikalaujama, kad Ukraina padarytų teritorinių ir saugumo nuolaidų Maskvai: be kita ko, atsisakytų planų stoti į NATO ir sumažintų savo kariuomenę iki 600 tūkst. karių. Rusija pagal jį įsipareigotų nesiveržti į kaimynines šalis, būtų vėl priimta į Didžiojo aštuoneto (G8) grupę, būtų panaikintos jai įvestos sankcijos.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
