Kalbama, visų pirma, apie trečiąjį plano punktą, kuriame teigiama: „Tikimasi (It is expected), kad Rusija nesiverš į kaimynines šalis, o NATO toliau nesiplės“. L. Hardingas pažymi, kad frazė „It is expected“ anglų kalboje yra „nepatogi pasyvi konstrukcija“; gramatiškai variantas „ожидается“ rusų kalboje yra logiškesnis ir neatrodo keistai. Tarp kitų rusizmų, kurie, matyt, pateko į tekstą, yra „dviprasmiškumai“ („ambiguities“) ir „įtvirtinti“ („to enshrine“), pridūrė L. Hardingas, pažymėdamas, kad minėtos ypatybės „kelia klausimų apie teksto autorystę“.
Anksčiau Baltieji rūmai pranešė, kad plano projektą parengė JAV prezidento specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas kartu su Rusijos valstybės vadovo atstovu Kirilu Dmitrijevu. Buvo pranešta, kad jie tekstą parašė susitikę Majamyje. Tuo tarpu pati Ukraina ir jos Europos sąjungininkai nebuvo įtraukti į plano rengimą.
Luke’as Hardingas ilgą laiką dirbo Rusijoje. 2011 m. jis tapo pirmuoju užsienio žurnalistu, išsiųstu iš šalies po Šaltojo karo, tariamai už akreditacijos taisyklių pažeidimą. Prieš tai L. Hardingas keletą mėnesių „The Guardian“ straipsnių, paremtų „WikiLeaks“ medžiaga, įskaitant straipsnius apie galimus ryšius tarp Rusijos valdžios atstovų, oligarchų ir organizuoto nusikalstamumo. Po tarptautinės kampanijos L. Hardingo gynybai Rusijos valdžia išdavė jam naują vizą.
„Frazė su žodžiu „ambiguities“ („dviprasmybės“) iš tiesų labai keistai atrodo anglų kalboje: „All ambiguities of the last 30 years will be considered settled“ („Visos pastarųjų 30 metų dviprasmybės bus laikomos išspręstomis“). Ambiguities tokiame kontekste vargu ar yra tinkamas žodis; be to, originalioje anglų kalbos versijoje greičiausiai būtų parašyta should be considered („turėtų būti laikomi“), o ne will be considered („bus laikomi“). Galbūt rusų kalba tai buvo sakinys: „Visi prieštaravimai per pastaruosius 30 metų bus laikomi išspręstais“, – pažymima „The Moscow Times“.
JAV jau pagrasino Ukrainai pagalbos nutraukimu
Trumpo taikos susitarimas numato, be kita ko, Krymo ir Donbaso perdavimą Maskvos kontrolei, Ukrainos ginkluotųjų pajėgų skaičiaus sumažinimą iki 600 tūkst. žmonių, Ukrainos atsisakymą stoti į NATO ir draudimą dislokuoti užsienio taikos palaikymo pajėgas jos teritorijoje, taip pat Ukrainos nebranduolinio statuso įtvirtinimą. Rusijai siūloma laipsniškai panaikinti sankcijas, atkurti G8 formatą ir amnestuoti karo nusikaltimus.
Remiantis „Reuters“ šaltiniais, Vašingtonas perspėjo Kyjivą, kad nustos perdavinėjusi Ukrainos kariuomenei ginkluotę (už kurią pastaruoju metu ir taip moka Europos šalys ar NATO aljansas) ir žvalgybos informaciją, jei vadovybė iki lapkričio 28 d. nepasirašys JAV pasiūlyto taikos plano.
Nepaisant to, Europos šalių lyderiai per telefoninį pokalbį su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu atmetė esminius JAV plano punktus. Remiantis Vokietijos vyriausybės pareiškimu, kurį citavo „Bloomberg“, Europos lyderiai susitarė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi išsaugoti gebėjimą ginti šalies suverenitetą, o dabartinė kontaktinė linija turi tapti atspirties tašku bet kokioms taikos deryboms.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
