Europa

Lenkijos vyriausybės duomenimis, labai tikėtina, kad į namą, kuris buvo apgadintas per Rusijos dronų įsiveržimą, pataikė vakariečių naikintuvo paleista raketa. „Viskas rodo, kad tai buvo raketa, kurią gindamas Lenkiją paleido mūsų lėktuvas“, – Varšuvoje sakė Lenkijos slaptųjų tarnybų koordinatorius Tomaszas Siemoniakas. Tačiau kad tai būtų patvirtinta, esą  būtina sulaukti vykstančio tyrimo rezultatų.

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka leido suprasti, kad žinomas disidentas Mikola Statkevičius, atsisakęs išvykti į Lietuvą kartu su kitais išlaisvintais politiniais kaliniais, grįžo į kalėjimą ir gali „greitai mirti“. M. Statkevičius, kuris kaip A. Lukašenkos konkurentas 2010 m. dalyvavo prezidento rinkimuose, kartu su dešimtimis kitų politinių kalinių, paleistų anksčiau šį mėnesį, turėjo atvykti į Lietuvą.

Italijos parlamentas priėmė naują dirbtinio intelekto pagrindų įstatymą, pagal kurį už DI sukurtų nuotraukų ar vaizdo įrašų platinimą be juose vaizduojamų asmenų sutikimo gresia iki penkerių metų kalėjimo. Priemonė, kuriai trečiadienio vakarą pritarė abeji parlamento rūmai, įskaitant galutinį balsavimą 77-55 balsais Senate, yra nukreipta prieš asmenis ir įmones, kurie be leidimo platina DI sukurtas nuotraukas ar vaizdo įrašus.

Keturi vyrai, sulaikyti po to, kai ant Vindzoro pilies parodė projekciją su Donaldo Trumpo ir Jeffrey Epsteino atvaizdais, buvo paleisti už užstatą, ketvirtadienį pranešė policija.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir jo žmona Brigitte planuoja pateikti fotografinius ir mokslinius įrodymus JAV teismui, kad įrodytų, jog Brigitte Macron yra moteris, skelbia BBC. Prezidento šeima iškėlė bylą prieš tinklaraštininkę Candace Owens, kuri paskelbė, jog B. Macron gimė vyru. C. Owens advokatai atsakė prašymu atmesti ieškinį.

Ketvirtadienį Prancūzijoje šimtai tūkstančių žmonių turėtų dalyvauti protestuose prieš vyriausybės taupymo planus, taip pat visoje šalyje vyks streikai.  Valdžios institucijos mano, kad protestuose dalyvaus 700-800 tūkst. žmonių. Be taikių demonstracijų, laikinasis vidaus reikalų ministras Bruno Retailleau taip pat tikisi sabotažo ir blokadų. Iš viso šiai dienai mobilizuota 80 000 saugumo pajėgų narių.

Per istorinį antrąjį JAV prezidento Donaldo Trumpo valstybinį vizitą Jungtinėje Karalystėje buvo paskelbta apie 150 mlrd. svarų sterlingų (205 mlrd. JAV dolerių) vertės JAV investicijas. JK vyriausybės teigimu, didžiųjų JAV įmonių pinigai visoje šalyje padės sukurti apie 7 600 „aukštos kokybės“ darbo vietų. JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris palankiai įvertino šį pranešimą, paskelbtą prieš aukšto lygio diskusijas su D. Trumpu Čekerse, premjero užmiesčio rezidencijoje.

Lenkijos vidaus reikalų ministras Tomaszas Siemoniakas ketvirtadienį patvirtino, kad Lenkijos karinio lėktuvo paleista raketa, skirta numušti Rusijos droną, greičiausiai buvo atsakinga už žalą, padarytą gyvenamajam namui Virikų kaime, esančiame rytinėje Lenkijoje. Praėjusią savaitę virtinė Rusijos dronų pažeidė šalies oro erdvę, o Europos pareigūnai tai pavadino sąmoninga provokacija, dėl kurios Lenkija ir NATO nusiuntė naikintuvus dronus neutralizuoti.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pakomentavo situaciją dėl politinio kalinio Mikola Statkevičiaus, skelbia „RBC-Ukraina“. A. Lukašenka patvirtino, kad M. Statkevičius buvo grąžintas atgal į Baltarusiją. Pasak A. Lukašenkos, M. Statkevičius išlaisvinimo metu neva „jau buvo ant mirties slenksčio“ ir galėjo „netrukus mirti, Dieve saugok, kalėjime“. „Na, kam to reikia? Jis nori būti lyderiu.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas, atrodo, sąmoningai pateikė Europos Sąjungai reikalavimus, kurių blokas neįvykdys. Tai jam suteiks galimybę išvengti naujų sankcijų prieš Rusiją įvedimo, rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ). Kai kurie Europos diplomatai kalbėdami su WSJ žurnalistais išreiškė įsitikinimą, kad D. Trumpo reikalavimas Europos šalims atsisakyti Rusijos energijos išteklių buvo pateiktas tyčia.

Trečiadienį keli tūkstančiai protestuotojų prieš Donaldą Trumpą su plakatais ir šūkiais užplūdo Londono centrą, smerkdami precedento neturintį antrąjį JAV prezidento valstybinį vizitą į Jungtinę Karalystę.  Londono Metropoliteno policijos duomenimis, proteste dalyvavo apie 5000 žmonių.

Į Paryžiuje esantį Nacionalinį gamtos istorijos muziejų įsilaužę vagys pagrobė aukso už 600 tūkst. eurų, pranešė muziejus, užsimindamas apie nerimą keliantį vagysčių suintensyvėjimą. Nacionalinis gamtos istorijos muziejus, esantis prašmatniame Prancūzijos sostinės 5-ajame rajone, garsėjantis savo dinozaurų skeletais ir gyvūnų iškamšomis, taip pat turi geologijos ir mineralogijos galeriją.

Lenkija paragino Europos Sąjungos (ES) šalis iki 2026 m. pabaigos nutraukti rusiškos naftos importą, kad būtų galima apriboti Rusijos karo mašinos finansavimą ir padėti Ukrainai užbaigti karą, pareiškė Lenkijos energetikos ministras Miloszas Motyka, praneša laikraštis „The Guardian“, kuriuo remiasi Ukrainos naujienų agentūra „RBC Ukraine“. Laiške, nusiųstame kitiems ES energetikos ministrams netrukus po Rusijos bepiločių orlaivių įskridimo į Lenkijos teritoriją, M. Motyka rašė, kad „dabartinės ...

Iš Paryžiaus į Korsiką skridę keleiviai liko pakibę ore, kai ant žemės dirbęs skrydžių kontrolierius užmigo pamainos viduryje, trečiadienį pranešė Prancūzijos civilinės aviacijos administracija.

Venecija ir toliau taikys įėjimo mokestį ir planuoja prailginti laikotarpį, per kurį vienos dienos turistai privalo mokėti.  Šiaurės Italijos kanalų miestas planuoja imti mokestį iš dienos lankytojų iš viso 60 dienų per metus – nuo 2026 m. balandžio pradžios iki liepos pabaigos, pranešė miesto administracija. Prieštaringai vertinama tvarka dabar pradeda trečiąjį sezoną.

Generalinė prokuratūra ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras (LKPB) išaiškino asmenų grupę, organizavusią ir planavusią įvykdyti keturis teroro aktus skirtingose Europos valstybėse. Dar vienam lietuviui – Rusijos pasą taip pat turinčiam Tomui Dovganui Stabačinskui – yra paskelbta tarptautinė paieška.  Kaip teigiama prokuratūros ir LKPB pranešime spaudai, atliekamas ikiteisminis tyrimas yra susijęs su siuntomis, kuriose buvo įtaisyti savadarbiai sprogstamieji-padegamieji užtaisai.

Švedijos prokuratūra antradienį pranešė, kad po kibernetinės atakos prieš vieną IT sistemų tiekėją į internetą buvo nutekinti 1,5 mln. žmonių asmeniniai duomenys. Švedų žiniasklaida skelbė, kad buvo paveiktos miestų tarybos, privačios kompanijos. Paveiktų žmonių grupė sudaro beveik 15 proc. Švedijos gyventojų, kurų yra 10,6 milijono. Ataka prieš sistemų tiekėją „Miljodata“ buvo įvykdyta rugpjūčio 23–24 dienomis, sakoma prokuratūros pareiškime.

Lenkiška raketa ar rusiškas bepilotis orlaivis? Lenkija tiria, kokio tipo sviedinys praėjusią savaitę apgadino namą, kai į jos oro erdvę įskrido apie 20 bepiločių orlaivių. Iš pradžių buvo įtariama, kad į šį pastatą pataikė Lenkijos oro gynybos numušto rusiško bepiločio orlaivio nuolaužos.

Latvija pratęsė apribojimus oro erdvėje prie rytinės sienos su Baltarusija ir Rusija, ji bus uždaryta nuo rugsėjo 18 d. iki spalio 8 d. tamsiuoju paros metu, nuo 20 val. iki 7 val., pranešė Gynybos ministerija.  Šie apribojimai leidžia Latvijos ginkluotosioms pajėgoms visiškai kontroliuoti oro erdvės zoną ir intensyvinti akustinių stebėjimo sistemų testavimą, vykdyti dronų ir kovos su dronais simuliacijas, dislokuoti ir mokyti mobiliuosius kovinius dalinius, pranešė ministerija.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis interviu prancūzų LCI pareiškė, kad remia branduolinių ginklų dislokavimą savo šalyje ir tikisi, kad Prancūzija jam padės, rašoma „Jevropeiskaja Pravda“. Atsakydamas į vedėjo klausimą, ar jis tikisi, kad Prancūzijos branduoliniai ginklai bus dislokuoti Lenkijoje, K. Nawrockis sakė, kad Lenkija turi būti įtraukta į branduolinių ginklų dislokavimo programą.

Lenkija trečiadienį pranešė, kad deportuos jauną ukrainietį, kuris virš vyriausybinių pastatų skraidino droną, nurodė policija. Kaip skelbė BNS, praėjusią savaitę Rusijos naktinio puolimo prieš Ukrainą metu Lenkijos oro erdvę taip pat pažeidė dronai. Tuos, kurie kėlė tiesioginę grėsmę, numušė Lenkijos ir NATO sąjungininkų lėktuvai. Remiantis prezidento kanceliarijos pateikta informacija, Lenkijos sieną kirto 21 dronas. Tuo tarpu Rusijos pareigūnai neigė padarę ką nors neteisėto.

Europos Parlamentas (EP) atidarys nuolatinę atstovybę Kyjive. Tai trečiadienį Ukrainos parlamente pareiškė EP pirmininkė Roberta Mestola. „Šią savaitę lankausi čia, kad dar labiau sustiprintume mūsų bendradarbiavimą. Atidarysime nuolatinę Europos Parlamento atstovybę Kyjive, kad būtume Ukrainoje ir kiekvieną dieną galėtume su jumis bendradarbiauti. Tai buvo mūsų įsipareigojimas mums, ir mes jį įgyvendiname“, – kalbėjo R. Metsola.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas kartu su savo žmona Melania trečiadienį, pirmąją visą jo istorinio antrojo valstybinio vizito Jungtinėje Karalystėje (JK) dieną, sraigtasparniu atvyko į Vindzoro pilį. Juos pasitiko sosto įpėdinis princas Williamas ir jo žmona princesė Catherine, kai jie išlipo iš prezidentinio sraigtasparnio „Marine One“, kuris nusileido ant vejos prie kelių šimtmečių senumo pilies.

Trečiadienį Danija pareiškė, kad pirmą kartą įsigis „ilgojo nuotolio tiksliųjų ginklų“, nurodydama atgrasymo pajėgumų poreikį atsižvelgiant į Rusijos keliamą grėsmę. „Pirmą kartą Danija ketina stiprinti karinius pajėgumus ilgojo nuotolio tiksliaisiais ginklais. Tai paradigmos pokytis Danijos gynybos politikoje“, – per spaudos konferenciją sakė ministrė pirmininkė Mette Frederiksen ir pridūrė, kad Rusija dar daugelį metų kels grėsmę Danijai ir Europai.

Danija trečiadienį paskelbė, kad pirmą kartą įsigys taiklių tolimojo nuotolio ginklų, priežastimi nurodydama atgrasomųjų pajėgumų poreikį dėl Rusijos keliamos grėsmės. „Pirmą kartą Danija turi sukurti karinį pajėgumą taiklių tolimojo nuotolio ginklų forma. Tai esminis danų gynybos politikos pasikeitimas“, – spaudos konferencijoje sakė ministrė pirmininkė Mette Frederiksen. Jos teigimu, Rusija daug metų kels grėsmę Danijai ir Europai.

Europos Parlamento (EP) pirmininkė Roberta Metsola trečiadienį atvyko į Kyjivą, kur surengs derybas su aukšto rango Ukrainos pareigūnais, įskaitant prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Apie tai pranešė portalas „The Kyiv Independent“. Portalo teigimu, R. Metsola su pareigūnais aptars Ukrainos pastangas stojant į Europos Sąjungą (ES), sankcijas Rusijai ir kitus aktualius klausimus.

Lenkijos visuomenės pasitikėjimas Katalikų Bažnyčia krito daugiau nei 22 proc. per devynerius metus, rodo šalies naujienų agentūros PAP užsakymu atlikta apklausa. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų instituto IBRiS atliktos apklausos, kuri buvo paskelbta trečiadienį, duomenimis, tik 35,1 proc. respondentų teigė pasitikintys Katalikų Bažnyčia. 2016 m. rugsėjį pasitikėjimą institucija išreiškė 58 proc. gyventojų.

„YouTube“ nuolat giriasi milžinišku auditorijos pasiekiamumu, bet „Barb“ naujausi duomenys atskleidžia: skaičiai klaidina, o reklama dažnai rodoma ne tiems, kam reiktų.  Pasirodo, didžiausi Jungtinės Karalystės „YouTube“ kanalai sugeneruoja tik 3,5 proc. visų „YouTube“ peržiūrų, o didžioji dalis žiūrovų yra mažamečiai vaikai, rašo TVREV ir kelia klausimą, ar tikrai verta pirkti reklamą „YouTube“? Dažnai pamirštama, kodėl televizijos reklama tokia galinga.

Latvijos Valstybės saugumo tarnyba (VDD) rugpjūčio 27-ąją sulaikė Latvijos pilietį, įtariamą tyčiniu neteisėtu informacijos apie Latvijos karinius objektus rinkimu ir šios informacijos perdavimu Rusijos žvalgybos tarnybai, pranešė VDD naujienų agentūrai LETA. VDD sužinojo, kad Latvijos pilietis perdavė Rusijos žvalgybos tarnyboms informaciją apie kelių Latvijos karinių objektų vietą, išdėstymą ir saugumo sprendimus.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas Bundestage įspėjo dėl galimų Rusijos diktuojamos taikos Ukrainoje padarinių. Tai tik paskatintų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „ieškoti kito taikinio“, sakė jis debatuose dėl 2025 m. federalinio biudžeto. „V. Putinas seniai bando ribas. Jis sabotuoja, jis šnipinėja, jis žudo, jis bando kelti sumaištį“, – pažymėjo F. Merzas. Tai esą pastaruoju metu buvo matyti ne tik Lenkijoje. Rusija nori destabilizuoti ir vokiečių visuomenę, kalbėjo F. Merzas.

Protestuotojai antradienį ant pilies Anglijoje, kur per valstybinį vizitą bus apsistojęs Donaldas Trumpas, projektavo JAV lyderio ir lytinio nusikaltėlio Jeffrey Epsteinon atvaizdus. Grupė „Led by Donkeys“, garsėjanti efektingais protestais prieš politikus, vaizdo montažą ant vieno Vindzoro pilies bokšto rodė kelias minutes, prieš pat D. Trumpo atvykimą į Didžiąją Britaniją. Montažas apėmė prezidento ir J. Epsteino nuotraukas, laikraščių antraščių ir drauge šokančių abiejų vyrų vaizdus.

Karalius Karolis III priims JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir pirmąją ponią Melanią Trump Vindzoro pilyje, skelbia „Sky news“. Taip yra todėl, kad Bakingamo rūmai šiuo metu yra iš esmės renovuojami. Taip pat buvo ir Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono atveju, kai jis lankėsi šiais metais. Vindzoro pilis taip pat patogesnė dėl saugumo, jos aplinką lengviau reguliuoti. Planuojama, kad vieši renginiai vizito metu bus ribojami iki minimumo.

Lenkų dešiniųjų nacionalistų prezidentas Karolis Nawrockis antradienį lankėsi Berlyne ir Paryžiuje, kur aptarė pagalbą stiprinant rytinės sienos gynybą po Rusijos dronų įvykdyto Lenkijos oro erdvės pažeidimo. K. Nawrockis dažnai griežtai kritikuoja Vokietiją, tačiau po praėjusią savaitę įvykusio incidento, kai dvi dešimtys dronų pažeidė Lenkijos oro erdvę, šalis siekia Europos Sąjungos (ES) ir NATO partnerių paramos.

Lenkijoje į avariją pateko lietuvio vairuojamas sunkvežimis. Avarija įvyko grietkelyje S61. Žuvo septyni gyvūnai Anot Kolno policijos inspektorės Ewos Golabek, laimei, vairuotojai avarijos metu nenukentėjo. „Tačiau dėl avarijos žuvo septyni galvijai. Be to, iš vieno iš automobilių išsibarstė cigaretės be Lenkijos akcizo ženklų“, – sako ji. Kurį laiką buvo sutrikęs eismas. Pirminiais duomenimis, „Iveco“ vairuotojas, Lietuvos pilietis, sustojo kelio pakraštyje.

Dvi aukos, nukentėjusios nuo izraeliečio sukčiaus Simono Levievo, išgarsėjusio per „Netflix“ dokumentinį filmą „The Tinder Swindler“, antradienį agentūrai AFP sakė, kad džiaugiasi sužinojusios apie jo sulaikymą Sakartvele. 34 metų S. Levievas, kurio tikras vardas ir pavardė yra Shimonas Yehuda Hayutas, liūdnai pagarsėjo po to, kai per tyrimus ir žiniasklaidą buvo atskleistas romantiškų sukčiavimų ir finansinių nusikaltimų modelis.

Būtų „didelė klaida“, jei Europos Sąjunga (ES) neįtrauktų Ukrainos į savo gynybos struktūrą, sako Europos gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius, rašo „Kyiv Independent“.  „Jei tikrai taip atsitiks, kad ateis vadinamoji X diena ir Putinas pradės agresiją prieš mus. Todėl turime suprasti, kad Putinas ateis su karo išbandyta armija, daug stipresne nei 2022 m., galinčia naudoti milijonus dronų“, – sako A. Kubilius.

Baltieji rūmai per Lenkijos ambasadą Vašingtone nusiuntė Donaldo Trumpo laišką Lenkijos prezidentui Karoliui Nawrockiui, skelbia „RMF24“. Laiškas išsiųstas diplomatinės pašto tarnybos paštu į Lenkiją. Kol kas nežinoma, apie ką gali būti laiškas.

Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis teigia, kad Vokietija galėtų sumokėti kompensaciją už Antrąjį pasaulinį karą stiprindama Lenkijos kariuomenę. Vokietijos vyriausybė mano, kad byla dėl reparacijų yra baigta, ir remiasi 1953 m. deklaracija, kuria atsisakoma reparacijų reikalavimo – tokį sprendimą tuometinė Lenkijos komunistinė vyriausybė priėmė spaudžiama Maskvos.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen po pokalbio su JAV prezidentu Dondaldu Trumpu paskelbė apie iniciatyvą, kurios tikslas – greičiau nutraukti bet kokį naftos ir dujų importą iš Rusijos į Europą. „Rusijos karo ekonomika, kurią palaiko pajamos iš iškastinio kuro, finansuoja kraujo liejimą Ukrainoje“, – pirmadienį platformoje „X“ rašė ji. „Norėdama tam padaryti galą, Komisija pasiūlys paspartinti laipsnišką Rusijos iškastinio kuro importo nutraukimą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu „Sky News“ metu pareiškė, kad Lenkija nėra pasirengusi apsaugoti žmonių nuo masinės atakos. Šį pareiškimą V. Zelenskis padarė po to, kai praeitą savaitę Lenkija pranešė apie maždaug 20-ies Rusijos dronų įsiveržimą į jos oro erdvę. „Lenkija nėra pasiruošusi apsaugoti žmonių nuo masinio puolimo. Pavyzdys: iš 810 dronų Ukraina numušė 700. Lenkija iš 19 numušė tik 4 bepiločius.

Dirkas Schoenenas lėtai neria žemyn link didžiulės Baltijos jūros dugne palaidotos Antrojo pasaulinio karo laikų amunicijos krūvos.  Jis paima kelis objektus nuo jos viršaus ir atsargiai sudeda juos į krepšį, inžinierių, narų ir jūreivių komandai atidžiai stebint kiekvieną jo judesį monitoriuose, į kuriuos tiesiogiai transliuojami vaizdai iš prie jo galvos pritvirtintos kameros.

Rusija imsis atsakomųjų priemonių, jei Europos Sąjunga įves naujus apribojimus vizų išdavimui Rusijos Federacijos piliečiams. Tai pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova propagandinei Rusijos naujienų agentūrai TASS, kurią cituoja „The Moscow Times“. „Jei kalbama apie grasinimus įvesti priemones, kurios beveik prilygtų Rusijos diplomatų blokadai, mes ne kartą sakėme, kad į tai atsakysime. Dėl visų kitų dalykų reikės žiūrėti į konkrečius žingsnius.

Po kibernetinės atakos prieš IT paslaugų teikėją paskelbti 1,5 mln. švedų asmeniniai duomenys. Švedijos prokuratūra antradienį pranešė, kad duomenys nutekinti po kibernetinės atakos prieš „Miljödata“ rugpjūčio 23–24 dienomis. Pasak švedų žiniasklaidos, pirmiausiai paveiktos savivaldybės ir privačios įmonės. Vyksta tyrimas dėl duomenų atskleidimo, sakė prokurorė Sandra Helgadottir.

Lenkijos ginkluotosios pajėgos atlygins nuostolius, kuriuos patyrė gyvenamojo namo Rytų Lenkijoje savininkai, kai praėjusią savaitę maždaug 20 Rusijos dronų pažeidė Lenkijos oro erdvę, pareiškė Gynybos ministerijos atstovas.  Januszas Semejas antradienį sakė, kad Gynybos ministerija nekomentuos spaudos pranešimo, jog pastatą apgadino raketa. Jis pakartojo, kad ginkluotosios pajėgos padės jo savininkams ir atlygins jų nuostolius.

Baltarusijoje baigiasi pirmosios bendros pratybos su Rusija nuo plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios – „Zapad-2025“, o provokacijos Europos šalyse šiuo kontekstu nebuvo atsitiktinės. Tokią nuomonę interviu UNIAN išreiškė Rusijos ir Ukrainos karo veteranas, buvęs bataliono „Aidar“ kuopos vadas Jevgenijus Dykyjus. „Visa tai yra Rusijos strategijos, skirtos Vakarams įbauginti ir pakenkti sąjungininkų vienybei, dalis.

Po JAV pareiškimo dėl kolektyvinės atsakomybės už antrines sankcijas iš Rusijos perkančioms naftą ir dujas Indijai ir Kinijai – ES ir Japonijos lyderiai staiga susigūžė ir pareiškė, kad tokių sankcijų Rusijos naftos ir dujų pirkėjams įvesti negali.  Nuo pat karo Ukrainoje pradžios buvo žinoma, kad Rusija ilgai negalės kariauti, jeigu jos gamtiniams resursams bus įvestos sankcijos.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas patikino naująjį Lenkijos prezidentą Karolį Nawrockį, kad jo šalis visiškai solidarizuojasi su Lenkija dėl Rusijos keliamos grėsmės, dešiniųjų pažiūrų populistui antradienį pirmą kartą atvykus į Berlyną. Tačiau susitikimus stelbia Lenkijos reikalavimas, kad Vokietija toliau mokėtų kompensacijas už Antrojo pasaulinio karo metais patirtą žalą. Vokietija šį reikalavimą atmeta.

Lenkijos raketos smogė namui Liublino regione, o Lenkijos prokuratūra ir Gynybos ministerija slepia informaciją apie „neatpažintą skraidantį objektą“, rašoma „Rzeczpospolita“. Leidinys skelbia turintis informacijos, kad tai buvo raketos, paleistos iš Lenkijos naikintuvo F-16, kurios bandė numušti skraidantį droną. Praėjusią savaitę Rusijos dronai padarė beprecedentį Lenkijos oro erdvės pažeidimą. Dronai arba jų fragmentai buvo rasti įvairiose vietose rytinėje Lenkijoje.

Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad Baltarusija neturi nieko bendro su dronais, įskridusiais į Lenkiją bei Lietuvą, skelbia baltarusių agentūra „Belta“. „Viskas, kas šiandien skrenda į Lenkiją, Lietuvą – mes neturime su tuo nieko bendra. Ir jei mes taip, kaip jie kaukia, kauktume po kiekvieno dronų skrydžio į mūsų teritoriją iš Ukrainos, Rusijos, per Lenkiją, Lietuvą... Mes to niekada nedarėme. Mes ramiai reaguojame atitinkamomis priemonėmis“, – pareiškė jis.