Kaip teigiama prokuratūros ir LKPB pranešime spaudai, atliekamas ikiteisminis tyrimas yra susijęs su siuntomis, kuriose buvo įtaisyti savadarbiai sprogstamieji-padegamieji užtaisai.
Anot prokuratūros, keli nusikaltimų įvykdymo koordinatoriai taip pat yra tiesiogiai susiję su bandymu įvykdyti teroro aktą 2024 m. gegužės 9 d. Vilniuje, kai buvo padegtas prekybos centras IKEA.
„Tai – Ukrainos pilietis Daniil Gromov (gim. 1988 m.), kuris taip pat naudojasi Rusijos Federacijos piliečio Jaroslav Mikhailov (gim. 1988 m.) asmens tapatybės duomenimis, bei Tomas Dovgan Stabačinskas (gim. 1971 m.), turintis ir Lietuvos Respublikos, ir Rusijos Federacijos pilietybes“, – nurodo prokuratūra.
Šiuo metu įtarimai dėl nusikalstamų veikų organizavimo ir įvykdymo iš viso pareikšti 15 įtariamųjų, kurie yra Rusijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos piliečiai.
Dėl trijų įtariamųjų – Andrej Baburov, T. D. Stabačinskas ir D. Gromov – paskelbtos tarptautinės paieškos.
„Agentstvo“ skelbiama, kad Rusijos ir Lietuvos pilietis Tomas Dovganas Stabačinskas Vokietijoje valdo bendrovę „EKO-Bau GmbH“, kuri užsiima statybomis. Rusijoje jam priklausė bendrovės „Izdatelsky dom „Inostranets“ ir „Swift“. Pirmoji nutraukė veiklą 2016 m., antroji – 2014 m.
Įtariami įvykdę itin sunkius nusikaltimus
Anot teisėsaugos, tyrimas atliekamas dėl labai sunkių nusikaltimų, tai yra dėl organizuotos teroristinės grupės veiklos ir teroro aktų.
Nustatyta, kad pernai liepos 19 d. Lietuvos pilietis A. Š. (gim. 1973 m.), veikdamas kartu su bendrininkais, pasinaudojo DHL bei DPD bendrovių tarptautinių siuntų pristatymo ir transportavimo paslaugomis ir iš Vilniaus į įvairias Europos valstybes išsiuntė 4 siuntas su savadarbiais sprogstamaisiais-padegamaisiais užtaisais.
Dvi iš šių siuntų buvo adresuotos ir DHL krovininiais lėktuvais išsiųstos į Jungtinę Karalystę, kitos dvi – adresuotos ir išsiųstos į Lenkiją DPD krovininiais vilkikais.
Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nurodytus nusikaltimus organizavo ir jų įgyvendinimą koordinavo Rusijos piliečiai, siejami ir turintys ryšių su šios šalies karinėmis žvalgybos tarnybomis.
Dalis siuntose paslėptų užtaisų detonavo
Kaip nurodo teisėsauga, tyrimo metu nustatyta, kad dalis siuntose paslėptų sprogstamųjų-padegamųjų užtaisų detonavo.
Anot prokuratūros, 2024 m. liepos 20 d. pirmoji siunta, veikiama iš anksto užprogramuoto elektroninio laikmačio, detonavo ir užsidegė Leipcigo (Vokietija) oro uoste prieš pat krovinio pakrovimą į jungiamojo skrydžio (Vilnius-Leipcigas-Jungtinė Karalystė) DHL krovininį lėktuvą.
Kitą dieną antroji siunta detonavo ir užsidegė DPD krovininiame vilkike, važiavusiame per Lenkiją, o trečioji liepos 22 d. užsidegė Jungtinėje Karalystėje, Birmingeme esančiame DHL sandėlyje.
Ketvirtoji siunta, gabenta DPD kroviniu sausumos transportu Lenkijoje, neužsidegė sugedus techniniam įtaisui, dėl ko neįvyko sprogstamojo užtaiso detonavimas.
„Tyrimo metu nustatyta, kad didelio padegamojo poveikio savadarbiai sprogstamieji-padegamieji užtaisai buvo valdomi elektroniniais laikmačiais, paslėptais masažinėse (vibro) pagalvėlėse, o papildomi degiųjų medžiagų mišiniai, skirti sustiprinti padegamąjį poveikį – higienos ir kosmetikos priemonių tūtelėse. Sprogstamajam-padegamajam poveikiui naudota pramoniniams bei kariniams tikslams naudojama medžiaga – termitas, pasižymintis itin aukšta degimo temperatūra“, – nurodo teisėsauga.
Ano prokuratūros, nustatyta, kad organizuojant ir rengiantis įvykdyti teroro aktus, atskiroms užduotims buvo pasitelkiami ir kiti Lietuvos, Rusijos, Latvijos, Estijos, Ukrainos piliečiai, kurie tuo tikslu buvo ieškomi pasinaudojant pažintimis, verbuojant ir palaikant ryšį per „Telegram“ programą bei siūlant atlygį ir atsiskaitant kriptovaliuta.
„Nustatyta, kad minėti asmenys veikė organizuotai, laikydamiesi itin griežtos konspiracijos, išskaidydami atskiras užduotis, tokias kaip siuntų ir padegamųjų medžiagų gabenimas, jų perdavimas kitiems, slėpimas specialiai parengtose slėptuvėse ar kitose vietose, padegamųjų užtaisų aktyvavimas bei kitas, skirtingiems, dažniausiai – tarpusavyje nesusijusiems, vykdytojams ir jų grandinėms“, – teigiama prokuratūros ir LKPV pranešime spaudai.
Ikiteisminio tyrimo metu Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje buvo atlikta daugiau nei 30 kratų.
Iš neteisėtos apyvartos išimtos sprogstamosios medžiagos
Atliekant tyrimo veiksmus iš neteisėtos apyvartos taip pat buvo išimtos sprogstamosios medžiagos, kurios buvo paslėptos konservuoto maisto skardinėse ir parengtos panaudoti, o taip pat ir jų detonatoriai.
Dalis rastų sprogstamųjų užtaisų buvo pagaminti taip, kad sprogimo efektas būtų stipresnis tam tikra kryptimi. Sprogstamųjų medžiagų gamybai naudotas heksogenas. Iš neteisėtos apyvartos išimtų sprogstamųjų užtaisų bendra sprogstamoji galia pagal trotilo ekvivalentą siekia daugiau kaip 6 kilogramus.
Teisėsauga nurodo, kad, remiantis turimais duomenimis, kaip įtariama, iš neteisėtos apyvartos išimti sprogstamieji užtaisai galėjo būti panaudoti kitų teroro aktų planavimui ir įgyvendinimui.
Tiriant šias nusikalstamas veikas, Eurojuste buvo įkurta jungtinė tyrimo grupė, kurioje bendradarbiauja Lietuvos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Nyderlandų, Latvijos, Estijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados teisėsaugos ir žvalgybos institucijų pareigūnai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
