Aktualijos

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį kartu su Šiaurės ir Baltijos šalių (NB8) bei Ukrainos užsienio reikalų ministrais lankydamasis Odesoje pabrėžė, kad Europa turi liautis bijojusi Rusijos ir prieš ją kovoti visomis išgalėmis.

Esamos valdančiosios daugumos Seimo kadencijai artėjant link pabaigos, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad per ketverius metus pavyko priimti dalį mokestinių pakeitimų, numatytų nepriimtoje mokesčių reformoje, tačiau apgailestauja, kad jos įgyvendinti nepavyko pilna apimtimi. Visgi, anot ministrės, reformos klausimas lieka atviras naujos sudėties Vyriausybei.

Riaušių prie Seimo organizavimu kaltinama Astra Genovaitė Astrauskaitė trečiadienį teisme pasakojo, kad ji nėra niekaip susijusi su neramumais prie parlamento. Kaltinamoji tvirtino organizavusi taikią protesto akciją, o, jos manymu, riaušės buvo išprovokuotos tuometinių valdančiųjų politinių jėgų. Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje 2021 m. riaušių prie Seimo byloje A. G. Astrauskaitei pateikti kaltinimai dėl riaušių organizavimo.

Trečiadienį paskelbtas 2025–2027 metų valstybės biudžeto projektas, pirmasis numatantis lėšas 3 metams. Kaip teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė, tikimasi, kad toks tvarkos pasikeitimas užtikrins efektyvesnį asignuotų lėšų naudojimą institucijose, o galimybė jas perkelti – sumažins išlaidavimą. „Tai yra pirmas trimetis biudžetas, kur asignavimai yra sudėliojami ateinantiems trims metams. Tai duoda tikrumo ir asignavimų valdytojams, jie tai žino ne tik šiems, bet ir dar dviem metam į priekį.

Kitąmet turėtų išaugti Seimui skirti asignavimai, lėšos Prezidento bei Vyriausybės kanceliarijoms liks panašios, kaip šiemet, rodo trečiadienį paskelbtas kitų metų valstybės biudžeto projektas. Pagal jį, kitais metais Seimo kanceliarijos biudžetas turėtų siekti 52,7 mln. eurų, šiemet jis sudaro beveik 47 mln. eurų. Kitų dviejų metų biudžeto projekcija rodo, jog kanceliarijos biudžetas po šio šuolio išliks panašus. 2026-aisiais jis turėtų viršyti 55 mln. eurų, dar po metų – 54 mln. eurų.

Seime opozicija užsipuolė Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (toliau – VTEK), kuri per metus mokesčių mokėtojams kainuoja beveik 1,5 mln. eurų ir iki šiol nesugeba išsiaiškinti, kas apmokėjo buvusios ministrės Monikos Navickienės kelionę į Dubajų, nors pati eksministrė tai deklaravo kaip dovaną. Į Seimą ant kilimėlio iškviestas komisijos vadovas aiškinosi dėl ko ministrės kelionės tyrimas įstrigo.

Kitąmet Užsienio reikalų ministerijai (URM) skirti asignavimai turėtų augti beveik 15 mln. eurų, vėliau – dar papildomai per 32 mln. eurų, rodo trečiadienį paskelbtas 2025–2027 metų valstybės biudžeto projektas. Pagal jį, kitąmet asignavimai šiai ministerijai sudarys 129 mln. 577 tūkst. eurų, šiemet URM skirta beveik 115 mln. eurų. Kitų dviejų metų biudžeto projekcija rodo, jog URM biudžetas augs dar labiau. Numatoma, kad 2026-aisiais jis sieks 162 mln. eurų, dar po metų – 169 mln. eurų.

Vyriausybė posėdyje pritarė 2025 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui, rašoma Sveikatos apsaugos ministerijos pranešime spaudai. Planuojama, kad kitais metais biudžeto įplaukos ir išlaidos bus 479 mln. eurų (beveik 14 proc.) didesnės, nei Seimo šiems metams patvirtintas biudžetas, ir sudarys apie 3,94 mlrd. eurų.

Aplinkos apsaugos departamento (AAD) vertinimu, Lapių sąvartyne kilusių gaisrų padaryta žala aplinkai viršija 92 tūkst. eurų. Skaičiuojama, kad šių metų liepos 2 ir 10 dienomis kilę gaisrai atitinkamai padarė 50,7 tūkst. ir 41,6 tūkst. eurų dydžio žalą aplinkos orui. VšĮ „Kauno regiono atliekų tvarkymo centras“, eksploatuojantis atliekų aikštelę, kurioje kilo gaisras, buvo informuotas apie galimybę gera valia atlyginti bendrą padarytą žalą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad 2025 m. valstybės biudžeto projekte numatomas kelių infrastruktūros finansavimui skirtų lėšų mažėjimas yra susijęs su mažesnėmis solidarumo įnašo pajamomis į valstybės biudžetą. Tuo tarpu, pasak jos, bazinis Kelių priežiūros ir plėtros programa (KPPP) finansavimas išliks nepakitęs. „2024 m. KPPP susidėjo iš pagrindinės dalies 543 mln. eurų ir taip pat buvo numatytas Utenos kelio finansavimas 40 mln. eurų.

Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai aptarus kandidatūras į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) tarybą, pastarosios sudėtį nuspręsta teikti parlamento tvirtinimui.

Seimo Žmogaus teisių komitetas nepritarė Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujančių Seimo narių Ritos Tamašunienės ir Česlavo Olševskio pasiūlymams Tautinių mažumų įstatymo projektui. Šio komiteto nariai nepalaikė jų jau ne kartą teiktų pasiūlymų dėl tautinės mažumos kalbos vartojimo bendraujant su viešojo administravimo subjektais, dėl galimybės gyvenamųjų vietovių, gatvių pavadinimus greta valstybinės kalbos rašyti ir tautinės mažumos kalba.

Seimo ir Vyriausybės koridoriuose – naujų algų laukimo nuotaikos. Kadencija baigianti dabartinės valdžios atstovai neslepia, kad dirbti už kiek daugiau nei 2000 eurų didelio noro nėra, nes tokių pinigų vos pakanka išgyvenimui.Naujiems seimūnams alga į rankas didės nuo 2100 iki 3800 eurų. Dar didesnis šuolis numatomas Seimo pirmininkui ir žmogui, kuris vadovaus Vyriausybei.  Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Seimo vicepirmininkai gautų – 4600 eurų.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje pritarė 2025 metų valstybės biudžeto projektui.  Numatoma, kad jo pajamos, palyginti su patvirtintu 2024 metų biudžetu, augs 5,9 proc. (1 mlrd. eurų)  iki 17,98 mlrd. eurų, o išlaidos – 11,7 proc. iki 23,02 mlrd. eurų.  Planuojamas biudžeto deficitas kitąmet, kaip ir šiemet, sieks 3 proc., valdžios skola – 43,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), arba 3,8 proc. punkto daugiau nei šiemet.

Lietuvoje bus atlikti du tyrimai – ilgalaikis socialinis bei gimstamumo ir šeimos. Tam trečiadienį pritarė Ministrų kabinetas. Kaip nurodoma nutarimo projekte, Lietuvos ilgalaikio socialinio tyrimo tikslas – rinkti, analizuoti ir skelbti duomenis apie Lietuvos gyventojų nuomonės, nuostatų ir elgesio pokyčius ilgalaikėje perspektyvoje, leidžiančius atlikti išsamią Lietuvos visuomenės bei jos raidos analizę.

Asignavimai krašto apsaugai kitąmet turėtų siekti 3,03 proc. bendrojo vidaus produkto, rodo trečiadienį paskelbtas kitų metų valstybės biudžeto projektas. Gynybos biudžetas kitąmet siektų kiek daugiau nei 2,5 mlrd. eurų, tačiau įstatymo projekte taip pat numatyta galimybė skolintis krašto apsaugai esant poreikiui. Lėšos iš Gynybos fondo, į kurį bus surenkami šiemet dėl gynybos finansavimo padidinti mokesčiai, biudžete turėtų sudaryti apie 240 mln. eurų.

Po intensyvių tyrimų ir paieškų, šiandien prokuratūra patvirtino, kad iš Neries upės ištrauktas kūnas priklauso 15-mečiui Matui Kalinauskui, dingusiam rugsėjo 30-osios naktį. DNR tyrimų rezultatai galutinai patvirtino, kad rastas kūnas yra dingęs paauglys. Prokuratūros atstovai informavo, atlikta ekspertizė ir DNR tyrimų atsakymai rodo, kad spalio 14 d. Neries upėje rastas nuo rugsėjo pabaigos ieškotas Matas.

Specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų mokyklose padaugėjo nežymiai, tačiau šiemet ūgtelėjo ir bendras mokinių skaičius, sako švietimo viceministras Ignas Gaižiūnas. Nuo šio rugsėjo prasidėjus visuotiniam įtraukiajam ugdymui bendrojo ugdymo švietimo įstaigose mokosi 48 tūkst. mokinių, turinčių specialiųjų poreikių, kaip ir ankstesniais metais, tai sudaro apie 15 proc. visų šalies mokinių.

Pastebimas reikšmingas kontrabandą gabenančių meteorologinių balionų mažėjimas, sako pasieniečių vadas Rustamas Liubajevas. „Situacija nuteikia optimistiškai. Reikšmingas mažėjimas fiksuojamas (oro balionų naudojimo gabenant kontrabandą per Lietuvos sieną – BNS)“, – po trečiadienį vykusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdžio žurnalistams sakė generolas.

Ukrainos įmonė Lietuvoje statys vadinamųjų RDX sprogmenų gamyklą, trečiadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Ji su Ukrainos bendrove pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo. Statybos turėtų prasidėti kitąmet, teigiama pranešime. Konkreti įmonė ir būsimos gamyklos vieta pranešime neįvardijama, tačiau Vyriausybė praėjusią savaitę rezervavo tris valstybinės žemės sklypus gynybos pramonės poreikiams Panevėžio rajone, Upytės seniūnijoje.

Sukčiai, apsimesdami banku „Inbank“ ir kitomis įmonėmis, pradėjo siuntinėti šio banko esamiems ir buvusiems klientams žinutes su neva esančia skola. Tiesa, gyventojai atkreipia dėmesį į tai, jog naudojamas sukčių telefono numeris iš tiesų sutampa su tikru „Inbank“ banko kontaktiniu telefono numeriu.

 Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė siūlo Rinkimų kodekso pataisas, kurios leistų kitiems Seimo rinkimams išsaugoti Pasaulio lietuvių vienmandatę apygardą. Kaip teigiama trečiadienį išplatintame Laisvės partijos pranešime, pirminiai šių metų Seimo rinkimų rezultatai rodo, kad Pasaulio lietuvių vienmandatė apygarda, kurioje balsuoja užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai, kituose rinkimuose gali būti panaikinta dėl per mažo balsavusiųjų skaičiaus.

Dėl kovido sukeltų komplikacijų praėjusią savaitę mirė šeši žmonės. Vilnius ir Kazlų Rūda atsidūrė ant vadinamųjų peršalimo ligų epidemijos ribos. Žmones į ligos patalą dažniau guldo ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcija, toliau rikiuojasi gripas ir kovidas. Vilnietė Skaistė su sūnumi Mariumi keliauja į polikliniką. Medikų pagalbos vaikinui prireikė staiga užpuolus peršalimo ligoms.  „Kosulys, sloga, temperatūra. Paprasti standartiniai simptomai.

Trečiadienį „Kelių priežiūra“ paskelbė apie žiemos sezono darbų pradžią. Pasak Susisiekimo viceministro Juliaus Skačkausko, kelininkų žiema šiemet neužklupo netikėtai – įranga jau paruošta, o barstomosios druskos ir kitų reikiamų medžiagų jau įsigyta. „Druskos sandėliai ir kitų medžiagų sandėliai yra pilni – viskas įsigyta. Mechanizmai, kurių bus per 800 paruošti, sukonfiguruoti, yra įsigyta kažkiek ir naujų, tai tikrai viskas yra paruošta.

Žinoma sinoptikė Elvyra Latvėnaitė savo socialiniuose tinkluose perspėja apie Lietuvą užgulsiantį anticikloną vardu Werner. Dėl jo vyraus šaltesnės, vėjuotos, bet saulėtos dienos.  „Auksinio, šviesus rudens orai jau čia pat. Anticiklonas vardu Werner nustūmęs niūroką ir darganotą cikloną Helma, įsitvirtins virš Baltijos, Rytų ir Pietryčių Europos, atneš sausus, šviesesnius orus“, – socialiniuose tinkluose sveikinasi E. Latvėnaitė.

Po pirmojo Seimo rinkimų turo pradėjus formuotis naujai centro-kairės valdančiajai koalicijai, daugiausiai mandatų dabartinėje daugumoje turintys konservatoriai galėtų būti konstruktyvi opozicija, sako Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys, Seimo vicepirmininkas Jurgis Razma. „Jeigu būtume opozicijoje, tai būtume, manau, konstruktyvi opozicija. Tikrai nepradėtume puldinėti valdančiųjų nuo pirmųjų dienų, gerbtume tą nerašytą 100 pirmųjų dienų taisyklę.

Socialdemokratams, „valstiečiams“ ir Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ ketinant formuoti naują valdančiąją daugumą, liberalas Eugenijus Gentvilas kartoja, kad jo atstovaujama jėga negalėtų dirbti vienoje koalicijoje su oligarchų valdomomis partijomis. Visgi, ilgametis Seimo narys tikina – Liberalų sąjūdis galėtų tam tikrais klausimais netiesiogiai paremti tokią koaliciją, jeigu ši neturėtų užtikrintos balsų persvaros parlamente.

Prezidentūra sureagavo į buvusio šalies vadovo Valdo Adamkaus pasisakymą, kad Lietuvos prezidentas neturi kištis į būsimos valdančiosios daugumo formavimo procesus. Vyriausiojo prezidento patarėjo Frederiko Jansono teigimu, šalies vadovas Gitanas Nausėda yra aktyvus vidaus politikoje ir veikia pagal Konstitucijoje nubrėžtas ribas. „Prezidentas Nausėda jau 2019 m. deklaravo, kad jis norės būti aktyvus vidaus politikoje. Kaip valstybės politikas, jis turi tam teisę.

Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, jog po pirmojo turo antisemitizmu kaltinamo Remigijaus Žemaitaičio retorika pradėjo keistis. Visgi, pažymi jis, tai, ar „Nemuno aušra“ bus valdančiojoje daugumoje ir kokius postus galėtų turėti R. Žemaitaitis, priklausys nuo Seimo. „Po pirmojo rinkimų turo pono Žemaitaičio retorika jau šiek tiek kinta. Žmogus bent jau bando paaiškinti, ką yra pasakęs, prikalbėjęs“, – trečiadienį LRT radijui teigė F. Jansonas.

Seimo vicepirmininkas, konservatorius Jurgis Razma sako, kad krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas po to, kai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąraše pirmumo balsais aplenkė partijos lyderį Gabrielių Landsbergį, gali drąsiau kandidatuoti į politinės jėgos pirmininko poziciją. Visgi, viliasi jis, kad šio posto sieks ir premjerė Ingrida Šimonytė. „Galbūt geras Lauryno reitingas padrąsins jį dalyvauti tuose (TS-LKD pirmininko – ELTA) rinkimuose.

Kauno mero Visvaldo Matijošaičio kontroliuojama nekilnojamojo turto plėtros ir mažmeninės prekybos bendrovė „Kauno saulėtekis“ vietoje Vilniuje, Rinktinės gatvėje planuoto viešbučio „Double Tree“ ketina plėtoti butus ir administracinės paskirties patalpas, skelbia „Verslo žinios“. Projekto įmonė „Rinktinės investicijos“ pateikė projektinius pasiūlymus 0,7 hektaro projekto sklype statyti 13,8 tūkst. kv metrų ploto 5–7 aukštų pastatą. 6,94 tūkst.

Lietuvoje maisto trūksta iki 450 tūkst. žmonių, sako „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius. „Maisto bankas“ padeda 232 tūkst. žmonių ir tai yra turbūt labiau skaičius tų žmonių, kuriems mes padėti galime“, – trečiadienį LRT radijui sakė „Maisto banko“ vadovas. „Žmonių, kuriems maisto reikia, Lietuvoje yra apie 400-450 tūkst. ir tai rodo apklausos“, – kalbėjo jis.

Po perskaičiavimo Centro-Žaliakalnio vienmandatėje rinkimų apygardoje į antrąjį rinkimų turą išėjusių kandidatų pozicijos liko tos pačios, praneša Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Primenama, kad antrajame ture spalio 27-ąją šios rinkimų apygardos rinkėjai rinks arba konservatorių lyderį Gabrielių Landsbergį, arba liberalą Simoną Kairį. Trečioje vietoje liko į antrąjį turą nepatekusi politinės partijos „Nemuno aušra“ atstovė Jolanta Juozapavičienė.

Po pirmojo Seimo rinkimų turo daugėja prašymų perskaičiuoti balsus vienmandatėse apygardose. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) trečiadienį rengia posėdį, kuriame nagrinės skundą dėl Sūduvos šiaurinės apygardos rinkimų komisijos sprendimo neperskaičiuoti šios apygardos rinkėjų balsų.  Čia į antrą turą pateko socialdemokratas Darius Jakavičius su 25,94 proc. balsų ir „valstietis“ Giedrius Surplys su 18,82 proc. balsų.

Pokytis Panemunės vienmandatės rinkimų apygardos rezultatų lentelėje, praneša Vyriausioji rinkimų komisija. Trečiadienio naktį baigus perskaičiuoti rezultatus šioje apygardoje, paaiškėjo, kad su daugiausiai balsų surinkusia Gintare Skaiste (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) antrajame rinkimų ture varžysis Audrius Radvilavičius (Lietuvos socialdemokratų partija), kuris į kitą rinkimų etapą patenka turėdamas 3 balsų persvarą ir trečioje vietoje palikęs Edgarą Gudyną iš politinės ...

„Nemuno aušra“ antrajame rinkimų į Seimą ture nerems konservatorių bei Liberalų sąjūdžio kandidatų, dėl paramos kitoms politinėms jėgos spręs vienmandatėse iškelti šios partijos atstovai. „Mes priėmėme dvi principines abstrakčias nuostatas.

Pastarųjų dienų įvykiai mirga žiniasklaidos antraštėse. Nušautas advokatas, Šalčininkuose ir Klaipėdoje nužudyti vyrai, dingę žmonės, rasti negyvi. Kol šių tragedijų aplinkybės yra tiriamos, kriminologas teigia, kad matosi daug agresijos, konfliktų, smurto, bet šiuo metu situacija nėra išskirtinė – ir anksčiau visko būdavo. Kriminologas Gintautas Sakalauskas pateikė statistiką, kad per vienerius metus Lietuvoje buvo nužudyti 75 žmonės.

Pirmoji Seimo rinkimų balsų perskaičiavimo auka: Gintautas Paluckas. Po sekmadienio socialdemokratas džiaugėsi patekęs į antrąjį rinkimų turą, tačiau po perskaičiavimo paaiškėjo, kad liko trečias. Vyriausioji rinkimų komisija dėl klaidų kaltina nuovargį ir per daug panašias politikų pavardes. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Premjerė Ingrida Šimonytė stebisi valdančiąją koaliciją jau pradėjusiais formuoti socialdemokratais. Pasak jos, tai daryti ir švęsti pergalę, dar nesulaukus antrojo rinkimų turo, yra per anksti. „Nepamenu, kad su 40 mandatų 2020-aisiais su liberalais ir Laisvės partija būtume pasiskelbę valdžia ir ėmę paštą, telegrafą ir tiltus. Dėl paramų kandidatams tarėmės, natūralu, bet įkurtuvių dar nešventėm tikrai.

Ištikus nelaimei, gyventojai tikisi greito ir efektyvaus skubiosios pagalbos tarnybų reagavimo, tačiau ne visada lieka patenkinti jų darbu. Štai vienos šiaulietės įrašas socialiniuose tinkluose išplito po to, kai ji pasidalijo patirtimi apie kelionės metu užsiliepsnojusį automobilį. Pasak moters, paskambinus bendruoju pagalbos numeriu 112, operatoriai ne tik pakartotinai uždavinėjo tuos pačius klausimus, bet ir nukreipė ugniagesius neteisinga kryptimi.

Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) žinoma kaip partija, turinti ištikimus rinkėjus ir gerą palaikymą miestuose. Nors 2024 metų Seimo rinkimų rezultatai parodė, kad valdančiųjų kėdes greičiausiai teks užleisti socialdemokratams, antrasis turas konservatoriams dar turėtų atnešti kraitelę mandatų.  Nors po pirmojo Seimo rinkimų turo paaiškėjo, kad antroje vietoje liko ne „Nemuno aušra“, o TS-LKD, žvelgiant į balsavimą, konservatorių palaikymas krito.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paaiškino, kodėl Utenos vienmandatėje apygardoje perskaičiavus balsus, Lietuvos socialdemokratų partijos iškeltas Gintautas Paluckas už borto lieka jau ne pirmą kartą. Atsakydama į G. Palucko keliamus klausimus dėl VRK darbo kokybės, komisijos atstovė Indrė Ramanavičienė pažymi, jog tokia situacija susiklosto ne dėl sisteminių klaidų, o dėl stiprios konkurencijos ir itin mažo balsų skirtumo tarp apygardoje besivaržančių G. Palucko ir Edmundo Pupinio.

Naktį į Karmėlavos miestelį Kauno rajone iškviesti pareigūnai rado nebegyvą 34 metų moterį. Ją užmušė gerokai vyresnis sugyventinis. Kaimynai ir policija patvirtino, kad pora nevengė taurelės, o išgertuvių kulminacija dažnai tapdavo barniai ir muštynės. Į kelių butų namą Kauno rajone, Karmėlavoje, naktį, apie 02:30 val., lėkė ir medikai, ir policija. Viduje jie rado 34-erių moterį be gyvybės ženklų.

Į Seimą besiveržusių prokremliškų partijų ambicijos laimėti rinkimus dužo į šipulius. Kolosalų fiasko patyrė reanimuoti „Darbo partiją“ pasišovęs Viktoras Uspaskichas, kuriam nepadėjo ir su kitais Rusijos gerbėjais suformuota koalicija. Savo dainomis Lietuvos neprikėlė ir, panašu, jau nebeprikels Petro Gražulio kompanija.

Socialdemokratų pirmininkei Vilijai Blinkevičiūtei pareiškus, kad po Seimo rinkimų koalicija bus formuoja iš socdemų, „valstiečių“ ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, pastarosios politinės jėgos lyderis Saulius Skvernelis sako, kad tokio sutarimo dar nebuvo. Jis tikina, kad rinkimų naktį vykusio susitikimo metu su V. Blinkevičiūte buvo sutarta tik dėl paramos vieni kitiems antrajame ture. „Laukiame pagrindinės partijos, kuri laimės rinkimus.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) informuoja, kad gavo dar keletą prašymų dėl balsų perskaičiavimo Šilainių ir Baltijos rinkimų apygardose bei vienoje Verkių apygardos Balsių rinkimų apylinkėje, rašoma VRK pranešime spaudai. Visi šie prašymai nukreipti nagrinėti apygardų rinkimų komisijoms. Ar juos tenkinti, apygardos spręs artimiausiu metu. Taip pat gautas skundas dėl Sūduvos šiaurinės apygardos sprendimo neperskaičiuoti šios apygardos rinkėjų balsų.

Praėjusią savaitę nutekėjo dalies Estijos kapitalo banko „Inbank“ klientų telefono numeriai, taip pat – galimai ir asmenų vardai bei sutarties numeriai, BNS antradienį patvirtino bankas. „Inbank“ teigimu, kiti klientų duomenys spalio 7-ąją įvykusio incidento metu sukčių nepasiekė.

Naujajame Seime netrūks naujų veidų, o su kai kuriais politikais teks atsisveikinti. Po pirmojo Seimo rinkimų turo jau aišku, kad bent 42 dabartinio parlamento narių tikrai nebepamatysime naujajame Seime. Tarp jų – ir teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos, Seimo vicepirmininko Vytauto Mitalo, buvusio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, Antano Matulo, Mindaugo Puidoko, Valdemaro Valkiūno bei kitų. Kai kurie iš jų pasidalijo, ką veiks toliau.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis tikina, kad jo vadovaujamai politinei jėgai negresia dar vienas skilimas. Politiko teigimu, viešojoje erdvėje pasigirstantys svarstymai, kad jau dabar galima įžvelgti esamas trintis tarp R. Karbauskio ir su „valstiečiais“ į Seimą išrinktu advokatu Ignu Vėgėle, yra nepagrįsti. „Skilimas neįvyks, nes mūsų bendradarbiavimas su Ignu Vėgėle ir jo komanda yra vertybinis. Kiekvienas mes turime savo nuomonę.