Pirmadienį registruotomis pataisomis siūloma, kad LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu, jeigu už tai balsuoja ne mažiau kaip pusė įstaigos Tarybos narių.
Dabar galiojančiame įstatyme nustatyta, kad nacionalinio transliuotojo vadovas dėl nepasitikėjimo gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, jeigu Taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau du trečdaliai jos narių.
Projektą inicijavo „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis.
„Pakeitimo tikslas – sustiprinti Tarybos, kaip aukščiausiojo LRT valdymo ir priežiūros organo, galimybes realiai ir efektyviai įgyvendinti jai įstatymu pavestą priežiūrinę funkciją bei užtikrinti LRT generalinio direktoriaus veiklos atskaitomybę, nepriklausomumą ir atsakomybę visuomenei“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.
Anot autorių, slaptas balsavimas apsaugotų Tarybos narius nuo išorinio spaudimo, politinės ar organizacinės įtakos ir leistų priimti sprendimus vadovaujantis sąžine bei profesionaliu vertinimu.
Iniciatorių teigimu, dabar nustatyta dviejų trečdalių balsų atleidimo kartelė esanti per aukšta, LRT generalinio direktoriaus atleidimas „tampa neįmanomas“.
„Ne mažiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma užtikrina balansą tarp stabilumo ir atsakomybės, leidžia sprendimus priimti operatyviau. Pabrėžtina, kad šiais pakeitimais siekiame, jog visuomeninio transliuotojo vadovas būtų ne tik nepriklausomas, bet ir atskaitingas“, – rašoma aiškinamajame rašte.
LRT Tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas BNS nekomentavo valdančiųjų atstovų iniciatyvos.
„Nekomentuosiu, nes Taryboje šio klausimo neaptarėme, bet tas klausimas gali būti iškeltas artimiausiame tarybos posėdyje“, – pirmadienį BNS sakė jis.
Transliuotojo tarybos posėdis turėtų vykti gruodžio viduryje.
Nacionalinis transliuotojas nuolat sulaukia „Nemuno aušros“ lyderio kritikos, jo iniciatyva Valstybės kontrolė šioje įstaigoje atliko auditą.
Lapkričio pradžioje partijos priimtoje rezoliucijoje žiniasklaidos priemonės kaltinamos, kad joms įtaką daro konservatoriai ir liberalai, todėl jos esą tapo „ne informacijos skleidimo, bet slėpimo, atviros propagandos ir žmonių kiršinimo priemonėmis“, o LRT vadovybė, anot rezoliucijos, atsipirko pabarimu, nors auditas neva nustatė „daugybę sunkių finansinių pažeidimų, už kuriuos bet kam kitam būtų uždėti antrankiai ir pradėtas ikiteisminis tyrimas“.
„Aušriečiai“, „valstiečiai“ ir socialdemokratai rugpjūtį sudarė valdančiąją koaliciją.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
