Apie LRT valdymą, pinigų srautus ir tylinčius žurnalistus, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su žurnalistu Martynu Žilioniu.
Seime pristatomos valstybės kontrolės išvados gali išversti iš sosto jame šiuo metu karaliaujančią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovę. Kaip manote, ar LRT taryba turi pakankamai pagrindo nuspręsti, kad LRT administracija pažeidė viešąjį interesą, svarstydama šias išvadas?
Manau, kad bet kuri kita įstaiga, jeigu būtų nustatyta tiek pažeidimų jos veikloje, tikrai turėtų spręsti apie savo vadovų likimą, nes ne 1 iš 12, ne 2 iš 12, bet 12 iš 12 patikrintų pirkimų turėjo pažeidimų. Akivaizdu, kad tai kažkokios sisteminės klaidos, ir dėl to reikėtų kažką daryti.
Visuomeninio transliuotojo finansavimas auga pasiutusiais tempais. Kaip manote, ar tai yra teisinga? Ar teisingas pats modelis, kai finansavimas priklauso nuo augančių akcizų, gyventojų pajamų mokesčio (GPM)? Ir kaip vertinate Konstitucinio teismo išvadą, kad vienintelei LRT galimas toks finansavimo modelis, o visoms kitoms viešosioms įstaigoms – negalimas?
Manyčiau, kad dabartinis modelis yra absurdiškas ir visiškai netinkamas. Įsivaizduokite, valdžia nusprendžia skirti daugiau pinigų gynybai, pavyzdžiui, padidina akcizą. Tai padaro ne todėl, kad reikėtų kažką ginti, bet dėl to, kad padidėja LRT finansavimas arba didinama minimali mėnesinė alga (MMA) Lietuvoje, arba šiaip auga atlyginimai ir automatiškai didėja LRT biudžetas. Nesvarbu, kaip ji dirba, kiek pažeidimų padaro, vis tiek toks finansavimo modelis.
Kalbant apie Konstitucinio Teismo doktriną, tai vėlgi gerai, kad dar yra ir kitų teismų. Pavyzdžiui, Europos Bendrasis Teismas nusprendė, kad Europos Komisija, kuri turėjo nagrinėti, ar dabartinis LRT finansavimo modelis yra tinkamas, atsisakė nagrinėti naują finansavimo modelį nepagrįstai. Manau, kad anksčiau ar vėliau Europos Komisija turės išnagrinėti dabartinį modelį ir galutinai pasakyti, ar taip daryti galima, ar ne.
Jeigu Europos Komisija nagrinės finansavimo modelį iš naujo ir ta nauja išvada prieštarautų Konstitucinio Teismo, kas tada būtų?
Manau, kad Europos Komisijos sprendimas ir jų pasiūlytas modelis turėtų būti įgyvendintas Lietuvoje. Galų gale, nelabai svarbu, kaip ten Konstitucinis Teismas pasakė. Kita vertus, juk galima būtų keisti įstatymą iš naujo. Nesvarbu, kad Konstitucinis Teismas pasisakė, pavyzdžiui, apie šią ar ankstesnę įstatymo redakciją. Tačiau pakeitus įstatymą pagal Europos Komisijos sprendimą, pasiūlymą, manau, kad nekiltų jokios prieštaros tarp Konstitucinio Teismo ir Europos Komisijos nustatytos praktikos.
Kaip apskritai vertinate tą aplinkybę, kad LRT finansavimo modelis yra nustatomas kažkieno iš viršaus? Juk vadinamas visuomeniniu transliuotoju, bet visuomenės niekas nepaklausia – ar jai apskritai reikia tokio transliuotojo, ar ji nori mokėti šitokius pinigus už jo išlaikymą?
Na, čia kiekviena valstybė pasirenka savo kelią ir niekam nepatinka mokėti mokesčius. Kalbant apie patį finansavimo modelį, tai turbūt nėra jokios kitos institucijos Lietuvoje, kuriai būtų nustatytas finansavimas pagal dalį surenkamų mokesčių. Tiesiog išskirtinis kažkoks. Ir kodėl būtent taip yra, tiesą pasakius, nesuprantu.
Martynai, jūsų viena publikacija apie LRT vadovų atlyginimus buvo apskųsta LRT administracijos. Vėlgi tas skundas buvo už mūsų visų mokesčių mokėtojų pinigus. Kaip manote, ar LRT vadovų atlyginimų sistema yra skaidri?
Manau, kad nėra skaidri sistema ir būtent Valstybės kontrolės auditas parodė, kad LRT turi kelias skirtingas mokesčių keitimo, didinimo, indeksavimo sistemas ir kad šitą vietą reikia tvarkyti. Kalbant apie vadovus, jie buvo apskundę mano vieną straipsnį ir mane žurnalistų etikos inspektoriui. Esą dėl to, kad paviešinau, jog vienas ar kitas vadovas gavo vienokią ar kitokią algą. Aišku, inspektoriaus tarnyba pasakė, kad jokių pažeidimų nepadariau, jų teisių nepažeidžiau ir galų gale po mano straipsnio LRT nusprendė dar labiau paslėpti vadovų algas. Anksčiau jie skelbdavo pavieniui, kaip ir visos kitos įstaigos, valstybinės įmonės turėtų skelbti, pavyzdžiui, generalinio direktoriaus ar pavaduotojo, o dabar LRT aštuonių vadovų atlyginimus sumetė į vieną krūvą ir tiesiog bendrą sumą parašo. Kiek kiekvienas atskirai uždirba, negalime žinoti.
Pamenate pernai, kai buvo kritikuojama kunigo pasakyta frazė apie tai, kad žmonės Lietuvoje bijo reikšti savo nuomonę. Jūsų akimis, ar žurnalistai, ypač jauni, galvojantys apie savo ateitį, karjerą, bijo atvirai kalbėti apie LRT problematiką?
Manau, kad iš dalies gal ir bijo, nes kiekvienas galvoja apie tai, kad anksčiau ar vėliau gali tekti dirbti – ar pakvies, ar nepakvies?
Gal norėtų dirbti už tokius pinigus, kokie jiems mokami.
Gal ir norėtų dirbti. Tai iš tikrųjų turbūt save šiek tiek ir cenzūruoja dėl to, kad jeigu kažką pasakysi, o kas nors iš LRT vadovų pamatys, tai tikriausiai nepriims į darbą, jeigu tavo kažkokia viešai išsakyta pozicija kam nors nepatiks.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
