LRT

Seimas nepalaikė Liberalų sąjūdžio frakcijos iniciatyvos keisti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos sudarymo tvarką, tačiau idėjos visiškai „nepalaidojo“. Antradienį įstatymo pataisos, kuriomis buvo siekiama sumažinti LRT taryboje valstybės institucijų atstovavimą ir įtraukti į ją žurnalistų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus, grąžintos iniciatoriams tobulinti.

Patvirtinusi atnaujintus savo veiklą reglamentuojančius poįstatyminius teisės aktus, LRT taryba nuo šiol tvirtins nacionalinio transliuotojo strateginius dokumentus. Kaip trečiadienį pranešė nacionalinis transliuotojas, generalinio direktoriaus teikimu taryba taip pat tvirtins LRT politikos dokumentus.  Anksčiau šių dokumentų tvirtinimo tvarkos įstatai nenumatė, pagal susiklosčiusią praktiką juos tvirtino LRT generalinis direktorius savo įsakymais.

Antradienį posėdžiavusi LRT taryba nutarė suformuoti specialią darbo grupę, kuri analizuos šiuo metu galiojančius reglamentus bei teiks siūlymus dėl skaidresnio tarybos veiklos organizavimo. „Sieksime atviresnės LRT tarybos, kad jos darbai būtų labiau matomi, sprendimai labiau paaiškinti, informacija labiau prieinama visuomenei, nekiltų dviprasmiškumų dėl konfidencialios informacijos.

Antradienį posėdžiavusi nacionalinio transliuotojo taryba nusprendė skelbti viešąjį konkursą LRT Vidaus audito tarnybos vadovo pareigoms eiti. Atranka bus paskelbta penktadienį, pretendentų dokumentų bus laukiama iki gegužės 26 dienos. Iki to laiko, kol bus išrinktas naujasis LRT Vidaus audito tarnybos vadovas, pareigas eis tarnybos auditorė Vaida Novikova.

Antradienį vyksiančiame Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos posėdyje planuojama aptarti visuomeninio transliuotojo Vidaus audito tarnybos vadovo atrankos klausimą. „Tikiuosi aptarsime auditoriaus klausimą. Pagal reglamentą, jeigu yra mažiau nei septynios dienos iki tarybos posėdžio, pirmininkas negali įtraukti klausimo be vieningo visų tarybos narių sutarimo.

Kovą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininku paskirtas Mindaugas Jurkynas viliasi, kad antradienį vyksiančiame šios visuomeninio transliuotojo valdymo institucijos posėdyje bus aptariamas naujo LRT Vidaus audito tarnybos vadovo atrankos klausimas. „Tikiuosi aptarsime auditoriaus klausimą. Pagal reglamentą, jeigu yra mažiau nei septynios dienos iki tarybos posėdžio, pirmininkas negali įtraukti klausimo be vieningo visų tarybos narių sutarimo.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas europarlamentaras Aurelijus Veryga sako pritariantis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) auditui, anot jo, jokia valstybės finansuojama institucija neturėtų būti „šventa ir neliečiama“. „Aš manau, kad valstybės viešaisiais finansais finansuojamas ir išlaikomas nacionalinis transliuotojas ne tai, kad gali, bet turėtų būti audituojamas, ir visuomenei turėtų būti viešai ir skaidriai pristatoma, kaip ir kam tos lėšos yra naudojamos“,...

Opozicijai priklausančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Aurelijus Veryga sako, kad Seimo iniciatyva Valstybės kontrolei pavesti atlikti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) auditą yra sveikintina. Anot jo, jei šio patikrinimo rezultatai būtų paviešinti, tai išsklaidytų viešojoje erdvėje apie visuomeninį transliuotoją sklandančias spekuliacijas.

Politinio neutralumo auditą turinti atlikti LRT Vidaus audito tarnybos vadovė Laura Savičienė nuo penktadienio palieka pareigas, pranešė visuomeninis transliuotojas. Anot jo, apie sprendimą L. Savičienė LRT tarybai pranešė trečiadienį. „Gerbiame Lauros Savičienės sprendimą ir dėkojame jai už pradėtus darbus, kuriuos, tikimės, pratęs naujasis LRT Vidaus tarnybos audito vadovas.

Antradienį „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio ir kitų parlamentarų siūlymas pavesti Valstybės kontrolei atlikti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklos auditą įveikė dar vieną etapą Seime. Tiesa, posėdžių salėje šis siūlymas vėl sukėlė diskusijas – šįkart opozicijos atstovai kėlė klausimą dėl patikrinimo politizavimo, kai jį veikiausiai turėtų atlikti į valstybės kontrolierius pasiūlyta prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad planuojamu auditu Seimas deda pagrindą iš esmės keisti LRT kryptį. Taip ji teigė parlamentarams antradienį ruošiantis pavesti Valstybės kontrolei atlikti LRT auditą ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu. „Pagrindinėje Audito komiteto išvadoje surašyti argumentai rodo, kad šiuo LRT auditu Seimas deda pagrindą keisti LRT kryptį iš esmės.

Šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad buvęs kultūros ministras Simonas Kairys bei kiti liberalai būdami valdžioje turėjo visas galimybes pakeisti visuomeninio transliuotojo tarybos narių skyrimo tvarką. Tačiau, anot jo, tuomet Kultūros ministerijos vadovas tam poreikio nematė. „Kol esi pozicijoje ir iš esmės gali priėminėti sprendimus, tau jų nereikia. (...) Būdamas ministru, kaip ponas Kairys, gauni eterio dėl savo užimamo posto.

Seimo liberalai siūlo keisti visuomeninio transliuotojo tarybos narių skaičių ir jų skyrimo tvarką. Tai numatyta penktadienį registruotose Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisose. Įstatymo projektu liberalai į LRT tarybą siūlo skirti nelyginį narių skaičių – 11 asmenų.

Antradienį praėjusių metų veiklos ataskaitą pristačiusi visuomeninio transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė neslepia įžvelgianti galimų grėsmių dėl Seime kelią besiskinančio siūlymo atlikti valstybinį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) veiklos auditą. Pasak jos, baiminamasi, kad ši „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio ir kitų parlamentarų iniciatyva gali būti politizuota.

Antradienį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) atstovai pristatys praėjusių metų veiklos ataskaitą. Kartą per metus pateikiamoje visuomeninio transliuotojo veiklos ataskaitoje pateikiami duomenys apie nušviestus ryškiausius metų įvykius, pasiektą auditoriją, strateginius rodiklius, biudžeto sąnaudas, turimą turtą.

Iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomos viešosios įstaigos „Lietuvos radijas ir televizija“ (LRT) vadovai pernai dar kartą pasididino savo algas. Aštuonių vadovaujančias pareigas užimančių darbuotojų pareiginei algai pernai LRT išmokėjo daugiau kaip 781 tūkst. eurų – 88 tūkst. eurų daugiau nei ankstesniais metais, rodo viešosios įstaigos finansinė ataskaita. Darbuotojams išleido bent 25 proc. daugiau Vidutinė vieno LRT vadovo pareiginė alga pernai sudarė 8,13 tūkst.

Nors naujasis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas vylėsi, kad visuomeninio transliuotojo politinio neutralumo audito analizė bus pristatyta dar balandžio mėnesį, Vidaus audito tarnybos vadovė Laura Savičienė sako – tikėtina, kad rezultatai bus aiškūs tik gegužę.

Seimo Kultūros komitetas siūlo Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininku skirti komunikacijos specialistą Mantą Martišių. Šiai kandidatūrai trečiadienį pritarta bendru sutarimu. Socialdemokrato M. Martišiaus kandidatūrą pasiūlė Kultūros komiteto pirmininkas socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas. „Teko vadovauti Radijo ir televizijos komisijai, būtų toks sugrįžimas. Darbas man yra suprantamas, žinomas, ką reikėtų daryti“, – per Seimo komiteto posėdį sakė pretendentas.

Naujuoju LRT tarybos pirmininku tapus prezidento paskirtam nariui Mindaugui Jurkynui, kultūros ministras Šarūnas Birutis sako abejojantis, jog dėl to tarybos veikla taps labiau politizuota. „Vienaip ar kitaip, taryba yra kolegialus organas, tai vienas pirmininkas nieko nesprendžia.

Seimo Kultūros komiteto vicepirmininkas konservatorius Vytautas Juozapaitis antradienį ketina pasiūlyti parlamentui įstatyme įtvirtinti pareigą Valstybės kontrolei atlikti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) valstybinį auditą. LRT įstatymo pataisas inicijavę konservatoriai mano, kad jas priėmus, sumažėtų politikų įtaka LRT turiniui.

Pirmadienio popietę naujasis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas su visuomeninio transliuotojo žurnalistais susitiko aptarti nevienareikšmiškų vertinimų sulaukusį politinio neutralumo auditą. Visgi, po porą valandų trukusių pokalbių LRT žurnalistai tikino, jog, kaip ir pirmojo susitikimo metu, į klausimus dėl inicijuoto patikrinimo nebuvo atsakyta.

Viešojoje erdvėje klausimų dėl savo, kaip Prezidentūros deleguoto atstovo, objektyvumo sulaukęs naujasis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas tikina niekada nerodęs palankumo šalies vadovui Gitanui Nausėdai.

Naujasis LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas sako, kad nacionaliniame transliuotojuje vykstantis politinio neutralumo auditas nėra nukreiptas prieš žurnalistų laisvę ar turinio nepriklausomumą. „Esmė tokia, kad tas vadinamas politinio neutralumo auditas, šalia kitų auditų ir rizikų valdymo, jis tikrai nėra nukreiptas į redakcinį nepriklausomumą ar bet kokią žurnalistų laisvę“, – žurnalistams Vilniuje sakė M. Jurkynas.

Antradienį naujuoju Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininku paskirtas profesorius Mindaugas Jurkynas. Praėjusių metų gegužę į šią aukščiausiąją visuomeninio transliuotojo valdymo instituciją antrai kadencijai jį delegavo prezidentas Gitanas Nausėda. „Yra išrinkimas, pritarimas.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybai inicijavus auditą dėl politinio neutralumo, Prezidentūra tikisi, jog šio patikrinimo išvados bei rekomendacijos bus naudingos visuomeninio transliuotojo veiklai. Viešojoje erdvėje netylant diskusijoms dėl pradėto audito, o žurnalistams keliant klausimus dėl redakcinio nepriklausomumo, ELTA pasiteiravo, kaip Prezidentūra vertina LRT tarybos iniciatyvą, ar neįžvelgia rizikų dėl galimos cenzūros ir žodžio laisvės varžymų.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininkui Eugenijui Valatkai pranešus apie atsistatydinimą, Seime atsirado iniciatyva keisti visuomeninio transliuotojo tarybos sudarymo tvarką, sumažinant joje prezidento, Seimo deleguotų narių skaičių ir įtraukiant nevyriausybinių bei žurnalistų organizacijų atstovus.  Buvęs kultūros ministras Simonas Kairys kartu su kitais opozicinės Liberalų sąjūdžio frakcijos nariais įregistravo tai numatančias LRT įstatymo pataisas.

Daugumos balsais ketvirtadienį Seimas po pateikimo priėmė nutarimą, kuriuo pavedė Valstybės kontrolę atlikti viešosios įstaigos Lietuvos radijas ir televizija (LRT) valstybinį auditą. Už tai balsavo 80 Seimo narių, 15 buvo prieš, o 16 susilaikė. Auditą palaikė daugiausia valdančiosios koalicijos nariai. Prieš jį balsavo konservatoriai ir liberalai.

Ketvirtadienį Seimo salėje bus pateiktas siūlymas inicijuoti LRT veiklos auditą. Šį siūlymą posėdžio metu parlamentarams ketina pristatyti „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis. Jeigu šiai R. Žemaitaičio iniciatyvai būtų pritarta, auditą, vertinant 2021–2024 m. LRT vykdytą veiklą „ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu“, Valstybės kontrolė turėtų atlikti iki rugsėjo 1 dienos.

Nacionalinio transliuotojo LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka tvirtina šias pareigas paliekantis dėl užimtumo universitete ir neigia tokio sprendimo ryšį su organizacijos žurnalistų politinio neutralumo auditu. „Taip, įteikiau atsistatydinimo pareiškimą LRT tarybos nariams“, – BNS trečiadienį sakė E. Valatka. Jo teigimu, atsistatydinimo ir naujo tarybos pirmininko rinkimų klausimai jau įtraukti į kovo 18 dieną vyksiančio tarybos posėdžio darbotvarkę.

Nacionalinio transliuotojo LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka traukiasi iš pareigų, rodo naujienų agentūros BNS turimas dokumentas. Rašte LRT tarybai, kurį matė BNS, E. Valatka informuoja, kad pasitraukia iš tarybos pirmininko pareigų nuo kovo 18 dienos. Apie jo atsistatydinimą pranešė ir portalas „15min“, remdamasis dviem šaltiniais, vėliau tai portalui patvirtino ir pats E. Valatka. Su juo BNS trečiadienį susisiekti nepavyko. Kovo 18 dieną planuojamas LRT tarybos posėdis.

Kasmet viešajai įstaigai Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) skiriama milijonai eurų mokesčių mokėtojų lėšų. Tačiau jų, panašu, neužtenka. Naujienų portalui tv3.lt nacionalinis transliuotojas pripažino, kad ėmė pinigus ir iš kitos užsienio valstybės. JAV ambasada LRT davė beveik 233 tūkst. JAV dolerių (beveik 218 tūkst.

Ketvirtadienį Tarptautinis spaudos institutas (IPI) išreiškė viešą susirūpinimą dėl pradėto Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) politinio neutralumo audito. Pasak instituto atstovų, šis nacionalinio transliuotojo tarybos inicijuotas patikrinimas gali neigiamai paveikti žurnalistų redakcinę nepriklausomybę. „Mūsų organizacijos abejoja tokio LRT tarybos veiksmo poreikiu ir įspėja, kad vietoje politinio neutralumo stiprinimo tai gali paskatinti žurnalistų savicenzūrą.

Tarptautinės žiniasklaidos laisvės ir žurnalistų grupės išreiškė susirūpinimą Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos inicijuotu turinio auditu dėl politinio neutralumo, ragina jį persvarstyti. Kaip rašoma trečiadienį „European Centre for Press and Media Freedom“ išplatintame pranešime, žiniasklaidos organizacijos įspėja, kad toks auditas gali neigiamai paveikti LRT redakcinį nepriklausomumą.

LRT žurnalistai prašo nacionalinio transliuotojo tarybos surengti dar vieną susitikimą dėl pradėto politinio neutralumo audito. Tiesa, tikimasi, kad šįkart pokalbyje dalyvaus ir patikrinimą inicijavę bei palaikymą išreiškę LRT tarybos nariai.

Po ketvirtą kartą sausio pradžioje paskelbto konkurso LRT taryba į nacionalinio transliuotojo etikos kontrolieriaus pareigas paskyrė žurnalistę, viešųjų ryšių konsultantę Aistę Žilinskienę. Gegužę ir liepą vykę konkursai nesulaukė dalyvių, dar vienas surengtas rugsėjį. A. Žilinskienė išrinkta penkerių metų kadencijai. LRT etikos kontrolierius pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

Pradėjus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) politinio neutralumo auditą, transliuotojo taryba tikina – didelę reikšmę visuomenėje turinčios organizacijos turi siekti nešališkumo. Penktadienį Eltai perduotoje apibendrintoje daugumos LRT tarybos narių nuomonėje nurodoma, kad politinio neutralumo siekis yra vienas kertinių visuomeninio transliuotojo veiklos principų.

Inicijavus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) auditą dėl politinio neutralumo turinio kūrimo, visuomeninio transliuotojo taryba sako, kad to siekti turi didelę reikšmę visuomenėje turinčios organizacijos. Taip rašoma BNS penktadienį perduotoje apibendrintoje daugumos LRT tarybos narių nuomonėje. „Didelę reikšmę visuomenėje turinčios organizacijos turėtų siekti politinio neutralumo.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijai patvirtinus atnaujintą centralizuotų informacinių technologijų (IT) paslaugų katalogą, Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) pradeda teikti IT įrangos talpinimo paslaugas valstybės organizacijoms.

Naujos Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) būstinės statybų kaina sieks apie 84 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė nacionalinis transliuotojas, paskelbdamas apie kitą savaitę visuomenei planuojamus pristatyti paengtus būsimo pastato projektinius pasiūlymus.  Dar rugsėjį skelbta, kad bendra projekto vertė sieks ne daugiau nei 60 mln. eurų (su PVM). Pirmasis apie tai ketvirtadienį paskelbė naujienų portalas „Verslo žinios“.  Naują LRT būstinę už 1,04 mln.

Ketvirtadienį su žurnalistais susitikęs LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka pradėto politinio neutralumo audito idėjos nepalaiko. Jo teigimu, sunku užtikrinti, kad patikrinimas neperžengtų redakcinės nepriklausomybės ribų. „Kadangi sulaukiau daugybės klausimų, todėl pirmiausia noriu pasakyti, kad aš asmeniškai nepalaikiau politinio neutralumo audito“, – susitikime kalbėjo E. Valatka.

Lietuvos nacionalinis transliuotojas LRT skelbia, jog naujosios būstinės statybos, kurias planuojama pradėti ne anksčiau nei 2027 m., gali kainuoti apie 84 mln. eurų. Šiam tikslui planuojama imti paskolą.  „Planuojama, kad naujos LRT būstinės statybų kaina sieks apie 84 mln. eurų. Projekto finansavimui ketinama imti ilgalaikę paskolą. Pirmasis statybų etapas prasidėtų ne anksčiau nei 2027 metais“, – rašoma LRT pranešime.

LRT vidaus audito tarnybos vadovė Laura Savičienė sako nacionalinio transliuotojo tarybai rekomendavusi neatlikti politinio neutralumo audito, trečiadienį skelbia naujienų portalas „15min“. Pasak jos, audite ji įžvelgia įvairių rizikų bei iššūkių, taip pat – tokie auditai nacionaliniams transliuotojams yra nebūdingi.

Nacionalinio transliuotojo LRT tarybai nusprendus surengti auditą ir patikrinti, kaip žurnalistai laikosi politinio neutraliteto principų, visuomeninio transliuotojo Vidaus audito tarnybos vadovė Laura Savičienė šiame procese įžvelgia tam tikrų grėsmių. Anot jos, tokie patikrinimai – nėra standartinė praktika. L. Savičienė pažymi – LRT taryba neatsižvelgė į šias rizikas, priimdama sprendimus dėl audito.

Sekmadienį Vilniuje vyko Karaliaus Mindaugo taurės turnyras, kuriame pergalę iškovojo „Žalgiris“. Turnyrą stebėjus tūkstančiams žmonių, nacionalinis transliuotojas LRT sulaukė nemažai kritikos dėl transliacijos. Pati neretai panašioms transliacijoms vadovavusi sporto žurnalistė Laima Janušonytė pasipiktino renginio transliacijos kokybe ir teigė, kad jai buvo visia nepasiruošta. Įrašu ji pasidalijo socialiniuose tinkluose. Negailėjo kritikos „Sekmadienio vakaras.

Antradienį posėdžiavusi LRT taryba nusprendė, kad su visuomeninio transliuotojo žurnalistais, nuogąstaujančiais dėl organizacijoje vykdomo politinio neutralumo audito, susitiks ketvirtadienį. Pasak tarybos pirmininko Eugenijaus Valatkos, apibendrintą tarybos narių nuomonę dėl audito žadama pristatyti netrukus. „Vakar sutarta, kad per šiandieną tarybos nariai pateiks raštu savo nuomonę, o po to ją apibendrinsim ir pateiksim”, – trečiadienį BNS nurodė E. Valatka.

Reaguodami nacionalinio transliuotojo pradėtą auditą, kuriuo tiriamas žurnalistų politinis neutralumas, antradienį į LRT tarybą kreipėsi 69 LRT ambasadoriai. Savo kreipimesi jie paragino tarybą paaiškinti nacionalinio transliuotojo darbuotojams inicijuoto audito tikslus bei supažindinti su jo metodologija ir rezultatais. „Raginame, kad LRT žurnalistams ir darbuotojams būtų pristatyti audito tikslai, metodologija ir jo rezultatų panaudojimo būdai.

Žurnalistų bendruomenei keliant klausimus dėl LRT pradėto vidinio audito motyvų bei redakciniam nepriklausomumui keliamos grėsmės, nacionalinio transliuoto taryba situacijos komentuoti neskuba. LRT tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka tikina, kad daugiau informacijos bus pateikta po antradienį vyksiančio posėdžio. „Sulaukėme daugybės žurnalistų klausimų šia tema, todėl artimiausiame tarybos posėdyje aptarsime juos siekiant apibendrinti visų narių nuomonę“, – Eltai sakė E. Valatka.

Nacionaliniam transliuotojui pradėjus auditą dėl žurnalistų politinio neutralumo, buvęs kultūros ministras, Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime narys Simonas Kairys sako, kad būtina keisti LRT tarybos sudarymo tvarką. Anot jo, šiuo metu taryba pernelyg priklausoma nuo valstybės institucijų. „LRT taryboje, mano nuomone, per daug valstybės svorio.

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė skeptiškai vertina nacionalinio transliuotojo tarybos inicijuotą auditą dėl žurnalistų politinio neutralumo principo taikymo. Anot jos, ši priemonė yra perteklinė bei gali kelti grėsmę redakcinio nepriklausomumo užtikrinimui.