LRT

Antradienį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba ketina spręsti dėl 2025 m. veiklos ataskaitos tvirtinimo. LRT tarybos narys Deimantas Jastramskis mano, kad dokumente problemų nėra. Vis tik, jo teigimu, iššūkių gali kelti narių požiūris dėl to, kiek išsamiai dokumente turi būti atspindėtos Valstybės kontrolės išvados.

Šalies vadovas Gitanas Nausėda sako, kad ne vieną mėnesį trukęs Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų svarstymas sukėlė dar didesnį nepasitikėjimą visuomenėje. Jo nuomone, tokios vertybės, kaip pamatiniai demokratijos principai bei žodžio laisvė, dabar atrodo „šiek tiek suteršti ir praradę savo prigimtinį spindesį“. „Nuoširdžiai pasakysiu, nežinau, ar kas iš didžiųjų kovotojų jaučiasi nugalėję. Bet man atrodo, kad bent šiek tiek pralaimėjome mes visi. Visa Lietuva.

Antradienį į pirmąjį posėdį renkasi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba, kuri apžvelgs, kaip Seimui teikiama 2025 m. ataskaita bei kaip veikia visuomeninis transliuotojas oro pavojaus metu.  „Bus sekama pagal darbotvarkę. Vieni klausimai įtvirtinimui, kiti diskusijai. Vienas klausimas yra viešoje dalyje, vieša transliacija.

Pirmadienį neeilinėje Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (LMKA) konferencijoje apsispręsta atšaukti asociacijos prezidentą Joną Staselį iš pareigų.  Už tokį sprendimą balsavo 16 konferencijos dalyvių, balsavusiųjų prieš nebuvo, o susilaikė 3 dalyviai. Tai Eltai patvirtino konferencijos sekretorė, Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkė Vilma Samulionytė.  Ji taip pat informavo, kad 2 konferencijos dalyviai balsavime nedalyvavo, tarp jų – ir J. Staselis.

Prezidentui Gitanui Nausėdai pasirašius Seime priimtas ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, opozicija neatsitraukia nuo ketinimų dėl šių pakeitimų kreiptis į Konstitucinį Teismą. „Mes raginome prezidentą nepasirašyti, jis padarė savo pasirinkimą, tai šia prasme mes kažkuo nesame nustebę tokiu pasirinkimu. O dabar viskas persikels į Konstitucinį Teismą“, – Eltai sakė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Laurynas Kasčiūnas.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė Seime priimtas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas. Tai Eltai patvirtino Prezidentūra.  Kaip skelbė ELTA, birželio pradžioje parlamentas priėmė LRT valdysenos pakeitimus numatančias įstatymo pataisas. Už projektą balsavo 77 Seimo nariai, prieš 1, susilaikiusių nebuvo.

33 parlamentarų kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) prašydami įvertinti, ar Seimo statuto nuostata, leidžianti komitetų posėdžius rengti plenarinių posėdžių metu, neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.  Parlamentarų teigimu, ši teisinė spraga tapo įrankiu valdančiajai daugumai manipuliuoti įstatymų leidybos procesu ir dirbtinai eliminuoti opozicijos atstovus iš svarbių balsavimų.

Šeštadienį socialdemokratams pranešus apie pokyčius koalicijoje, kyla klausimai ir dėl premjero posto. Socialdemokratų pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako negalintis patvirtinti, ar imsis premjero pareigų. Jis tikina, jog dabartinė Vyriausybės vadovė bet kuriuo atveju liktų artimas jo komandos žmogus ir nebūtų atribota nuo viešosios politikos.

Tęsiantis diskusijoms apie tai, jog keičiantis koalicijai Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius iš Ingos Ruginienės galėtų perimti premjero pareigas, jis tikina, jog dabartinė Vyriausybės vadovė bet kuriuo atveju liktų artimas jo komandos žmogus ir nebūtų atribota nuo viešosios politikos.

Opozicijoje dirbantys Seimo nariai sako nesulaukę atsakymų iš parlamento vadovo Juozo Oleko dėl Venecijos komisijai siųstų atsakymų.  Grupė parlamentarų gegužės pabaigoje kreipėsi į J. Oleką, prašydami supažindinti juos su atsakymais, kurie buvo pateikti Venecijos komisijai, rengusiai Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo projekto išvadas.

Žurnalistų profesionalų asociacija ketvirtadienį kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, prašydama vetuoti Seimo priimtas Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas. Apie tai asociacija pranešė savo „Facebook“ paskyroje.

 Lietuvos mokslo taryba (LMT) į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybą trečiadienį paskyrė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto Mokslo ir akademinių darbuotojų prorektorę, vadybos mokslų profesorę Vitą Akstinaitę. Pasak LMT, sprendimas priimtas užbaigus viešą kandidatų atranką. Jos metu buvo vertinama kandidatų profesinė patirtis, kompetencijos, reputacija ir pasirengimas dirbti visuomeninio transliuotojo valdymo institucijoje.

Valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga mano, kad pagal Seimo priimtas įstatymo pataisas ir pakeistus LRT vadovo atleidimo kriterijus yra pagrindas atleisti dabartinę generalinę direktorę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę. „Aš manau, kad taip“, – trečiadienį Žinių radijui sakė europarlamentaras. Jis pabrėžė manantis, kad LRT vadovė iš pareigų turėjo trauktis pati ir gerokai anksčiau, tik kilus konfliktui su taryba.

Konservatorius Vytautas Juozapaitis tikisi, kad prezidentas Gitanas Nausėda vetuos antradienį priimtas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas. Pasak jo, daugiausiai nerimo kelia įstatymo nuostata, pagal kurią nauji pakeitimai įsigaliotų ne naujai, o dabar pareigas einančiai visuomeninio transliuotojo generalinei direktorei.

Seimui antradienį priėmus naują Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) valdysenos modelį, transliuotojo žurnalistai nutraukia iki šiol vykusią protesto akciją tiesioginiame eteryje. „Apgynus esminius žodžio laisvės principus LRT įstatyme, žurnalistai nutraukia protesto akciją. Tylos pauzės buvo skirtos pranešti visuomenei apie pavojus ir grėsmes.

Seimui antradienį priėmus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną keičiančias įstatymo pataisas, vienintelis prieš projektą balsavęs Socialdemokratų frakcijos atstovas Linas Balsys sako, kad šių įstatymo pataisų apskritai nereikėjo.  „Aš nuosekliai laikausi pozicijos, kad šitokio įstatymo nereikėjo. Nereikėjo nei tos senos versijos, nei tarpinės, nei šitos paskutinės“, – žurnalistams antradienį Seime teigė L. Balsys.

Seimui antradienį patvirtinus LRT valdyseną keičiančius transliuotojo įstatymo pakeitimus, LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė tikisi, kad teisės aktas bus apskųstas Konstituciniam Teismui (KT). „Viso proceso metu LRT, jos žurnalistai, darbuotojai ir vadovai buvo šmeižiami žemaitaičių, o ir tų pačių socdemų, LRT įvaizdžiui padaryta didžiulė žala. Tikiuosi, ir ši nauja redakcija bus apskųsta Konstituciniam Teismui“, – savo „Facebook“ paskyroje skelbė LRT vadovė.

Sprendimą, pasirašyti ar vetuoti antradienį Seimo priimtas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, prezidentas Gitanas Nausėda priims per numatytą laiką susipažinęs su dokumento turiniu.  Tai Eltai patvirtino prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.  Kaip skelbta, Seimas antradienį priėmė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną keičiančias įstatymo pataisas. Už projektą balsavo 77 Seimo nariai, prieš 1, susilaikiusių nebuvo.

Antradienį Seime priimtos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisos yra kur kas prastesnės nei iki šiol galiojęs reglamentavimas, sako visuomeninio transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.  „Šiandien valdantieji balsavo už naująją LRT įstatymo redakciją.

Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė Birutė Davidonytė sako besitikinti, kad dėl antradienį Seimo priimtų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų opozicija kreipsis į Konstitucinį Teismą (KT).  Kartu B. Davidonytė teigė pirmiausia norinti padėkoti protestuose prieš LRT įstatymo pataisas dalyvavusiems žmonėms, nes pavyko pasiekti, kad didžioji dalis prieštaringų nuostatų būtų pašalintos iš projekto. Apie naujus protestus šiuo metu asociacijos vadovė nekalba.

Seimui antradienį priėmus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisas, opozicinės Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius tikina, jog pusmetį trukęs procesas baigėsi ne triumfu bei politine pergale, bet tūkstančių gyventojų nusivylimu.  „Suprantu, kad Remigijui Žemaitaičiui buvo principo reikalas atstatydinti LRT generalinę direktorę. Galbūt ir ne tik jam. Ir apie konkrečius asmenis galime turėti įvairiausių nuomonių.

Seimas antradienį priėmė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną keičiančias įstatymo pataisas.  Už projektą balsavo 77 Seimo nariai, prieš 1, susilaikiusių nebuvo.  Vienintelis valdančiųjų atstovas – Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys – Linas Balsys nepalaikė projekto jo priėmimo stadijoje. Tuo metu parlamento opozicijos atstovai nusprendė nedalyvauti balsavime.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas tikisi, jog per antradienį parlamente vyksiantį paskutinį balsavimą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų pavyks užbaigti pusmetį trukusį darbą. „Tikiuosi, kad baigsime daugiau nei pusmečio darbus, susijusius su Lietuvos radijo ir televizijos įstatymo pataisomis“, – žurnalistams prieš posėdį sakė J. Olekas.  „Pirmiausia, noriu padėkoti visiems, kurie aktyviai dalyvavo.

Antradienį Seimas turėtų galutinai apsispręsti dėl parlamento darbo grupėje parengtų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų priėmimo.  Kaip skelbta, pataisų projektas gegužės pabaigoje įveikė antrąjį balsavimą Seime. Po svarstymo už jį balsavo 67 Seimo nariai, 30 buvo prieš, dar 7 parlamentarai susilaikė.  Naujajame įstatymo projekte performuluota LRT misija, numatyti visuomeninio transliuotojo tarybos sudėties pakeitimai.

Nuo kibernetinio saugumo grėsmės iki politinių diskusijų Seime. Seimo pirmininkas Juozas Olekas laidoje kalbėjosi apie NATO gynybines priemones ir LRT įstatymo projektą. Ekonomikos inovacijų ministras Edvinas Grikšas bei premjerė Inga Ruginienė, kad yra nutekinti duomenys iš Registrų centro sužinojo balandį. Kaip jūs vertinate savo bendrapartietės, premjerės tylėjimą? J. Olekas: Čia turbūt reikia atsakyti du klausimus.

Seimo Kultūros komitetas trečiadienį svarstys parlamentarų užregistruotus pasiūlymus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos(LRT) įstatymo pataisoms bei peržiūrės Seimo Teisės departamento pastabas. „Yra užregistruota apie 10 pasiūlymų, o Teisės departamento – apie 70 pastabų, daugiausia techninio pobūdžio“, – Eltai sakė Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas.  Anot socialdemokrato, paskutinis balsavimas dėl įstatymo projekto Seime planuojamas kitą savaitę.

Socialdemokratų atstovė Seime Indrė Kižienė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės merą ir policijos generalinį komisarą, prašydama pateikti informaciją ir įvertinti šalia parlamento rūmų protestuotojų palikto vikšrinio traktoriaus teisėtumą bei poveikį viešajai tvarkai, eismo saugumui ir miesto infrastruktūrai. „Protesto akcijų simboliu tapusi sunkiasvorė vikšrinė technika Gynėjų gatvėje stovi nuo šių metų balandžio 16 d. – ilgiau nei mėnesį.

Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas sako, kad Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) valdyseną keičiančios įstatymo pataisos turėtų būti priimtos kitą savaitę be didesnių pakeitimų. „Manau, kad ir priėmimo metu jau po savaitės, kada čia mes svarstysime priėmimą salėje, tokių pataisų (dėl sutarčių tarp Vyriausybės ir LRT – BNS) neturėtų būti papildomai, bet kiekvienas Seimo narys yra laisvas apsispręsti, kaip jis daro.

Tęsiantis Lietuvos erdvę pažeidžiančių dronų incidentams, buvusi krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė mano, kad naujajam ministerijos vadovui Robertui Kaunui šią sudėtingą situaciją valdyti sekasi gana neblogai. Socialdemokratė pabrėžia – nors ministras turi vos kelių mėnesių darbo krašto apsaugos sistemoje patirtį, jis gilinasi į savo naująsias pareigas ir daug dirba.

Per uždarą Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) tarybos posėdį viešbutyje Vilniaus rajone rastą, kaip įtariama, slapta garsą įrašantį rašiklį tirs ekspertai. Eltos žiniomis, tokia ekspertizė jau paskirta. Ekspertams iškelti klausimai dėl rasto įrenginio veikimo principų ir t. t. „Ikiteisminis tyrimas yra dėl, įtariama, neteisėto techninių priemonių įrengimo ar panaudojimo informacijai rinkti (pagal Baudžiamojo kodekso 295 str.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) nenustatė pažeidimų dėl Seimo Kultūros komiteto biuro darbuotojų viršvalandžių, politikams svarsčius LRT įstatymo pataisas. Inspekcija BNS penktadienį informavo apie baigtą tyrimą. „Nedeklaruoto darbo atvejų nenustatyta. Nustatyta, kad viršvalandinis darbas buvo dirbtas dėl užsitęsusio komiteto posėdžio. Minėtas darbo laikas buvo tinkamai apskaitytas, o darbuotojams apskaičiuotas padidintas darbo užmokestis“, – teigė institucija.

LRT tarybai šią savaitę nepatvirtinus transliuotojo 2025 metų veiklos ataskaitos, jo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė kritikuoja dokumento svarstymo procesą ir vadina jį nepagarbiu įstaigos darbuotojų atžvilgiu. Tuo metu tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas sako, jog ataskaitą tiesiog prašoma tobulinti.

Ketvirtadienį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų projektas įveikė antrąjį balsavimą Seime – po svarstymo jam buvo pritarta.  Už projektą balsavo 67 Seimo nariai, 30 buvo prieš, dar 7 parlamentarai susilaikė.  Projektas dar turės įveikti priėmimo stadiją parlamente.  Naujajame įstatymo projekte performuluota LRT misija, numatyti Tarybos sudėties pakeitimai.

Daliai opozicijos kritikuojant krašto apsaugos ministrą Robertą Kauną, jog šis dalyvavo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisų svarstyme Seime, kol Utenos apskrityje paskelbtas oro pavojus, pats ministras teigia, jog dalį laiko turi skirti ir darbui parlamente. Visgi jis akcentuoja, kad paskelbus apie oro atakų pavojų jis prioritetus persidėliojo ir iškeliavo dirbti į ministeriją. „Aš esu ir Seimo narys, tad mano pareiga yra bent dalį laiko skirti ir Seimui.

Seimui ketvirtadienį rengiantis svarstyti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) valdyseną keičiančias įstatymo pataisas, naujienų agentūra BNS pateikia pagrindinius siūlomus pokyčius. Apžvalgoje pateikiama informacija, kokia norma galioja dabartiniame įstatyme, ką dar vasarį pasiūlė Seimo pirmininko Juozo Oleko vadovauta darbo grupė ir kaip projektą pakoregavo Seimo Kultūros komitetas.

Seimas ketvirtadienį planuoja svarstyti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimus, keičiančius nacionalinio transliuotojo valdyseną. Seimo posėdžių darbotvarkėje šiam klausimui suplanuota skirti daugiau kaip šešias valandas. Į Seimo salę grįžta LRT valdyseną keičiantis įstatymo projektas Seimo Kultūros komitetui parengti ir patvirtinti LRT įstatymo projekto išvadas prireikė 11 posėdžių.

Trečiadienį ryte Lietuvos gyventojai gavo pranešimus apie oro pavojų. Tačiau įsijungus LRT radiją kai kuriuos nustebino daina, kurią išgirdo po pranešimo apie oro pavojų. Kaip rašoma www.lt72.lt puslapyje, kilus oro pavojui, gyventojai pranešimų turi klausytis per Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programą.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba antradienį vykusio posėdžio metu nepatvirtino transliuotojo metinės 2025-ųjų veiklos ataskaitos. „Gegužės 19 dienos posėdyje LRT taryba nepatvirtino metinės LRT veiklos ataskaitos. Pagal tarybos narių pastabas pataisytą ataskaitą planuojama svarstyti ir tvirtinti birželio mėnesio posėdyje“, – BNS informavo LRT administracija.

Lietuvos mokslo taryba (LMT) atrinko savo atstovą į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybą, tačiau jį žada patvirtinti tik išnagrinėjusi pretenziją dėl atrankos proceso. BNS žiniomis, LMT į nacionalinio transliuotojo tarybą turėtų deleguoti ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto prorektorę Vitą Akstinaitę. „Šiuo metu gauta pretenzija dėl atrankos proceso, todėl LMT viešai neskelbia skiriamo LRT tarybos nario, kol pretenzija nėra išnagrinėta“, – BNS nurodė Mokslo taryba.

Ketvirtadienį parlamentui planuojant imtis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų svarstymo, Seimo pirmininkas Juozas Olekas neatmeta, kad penktadienį galėtų būti šaukiamas papildomas, neeilinis parlamento posėdis. Vis tik socialdemokratas tikisi, kad to neprireiks.  „Kitą savaitę būtų galima (tęsti svarstymą – ELTA), bet kitą savaitę nenumatėme plenarinių posėdžių. Mes turime pabaigti, nes mums liko tik 11 dienų šios sesijos.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba antradienį rinksis į paskutinį esamos sudėties posėdį, kuriame bus tvirtinama Seimui teikiama 2025 metų nacionalinio transliuotojo veiklos ataskaita, svarstomi kiti aktualūs klausimai.

Lietuvos švietimo taryba įLietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos narius nutarė deleguoti KTU inžinerijos licėjaus direktorių Dainių Žvirdauską. Po Švietimo tarybos posėdžio pirmadienį tai BNS patvirtino pats D. Žvirdauskas. „Ačiū už pasitikėjimą, stengsiuosi nenuvilti ir saugoti vertybes“, – teigė jis.

Ar Žemaitaičio skandalas taps pretekstu socialdemokratams perbraižyti valdančiąją koaliciją, ar tik dar vienu skandalu, užgožiančiu biudžetą, rinkėjų lūkesčius ir rimtą politiką? Apie tai, tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“, diskutuoja MRU profesorius, politologas Virgis Valentinavičius ir VU Politikos ir komunikacijos tyrimų centro vadovas, komunikacijos ekspertas Linas Kontrimas.

Lietuvos vyskupų konferencijai vienintelei iš anksto nepaviešinus kandidatų į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybą, kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė kritikuoja tokį organizacijos sprendimą ir pabrėžia pareigą laikytis įstatymų. „Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė mano, kad įstatymo nuostatų turi būti laikomasi“, – teigiama BNS perduotame Kultūros ministerijos komentare.

Seimas įpareigojo Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) nuo šių metų liepos prižiūrėti, kaip Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) laikosi programų pirkimo taisyklių, teikti visuomeniniam transliuotojui pagalbą. VPT stebės, ar LRT radijo ir audiovizualinės žiniasklaidos programų, jų sukūrimo, gaminimo pirkimus vykdo skaidriai, taip pat teiks metodinę pagalbą, neatlygintinai konsultuos perkančiąsias organizacijas, perkančiuosius subjektus ir tiekėjus.

Lietuvos švietimo taryba į LRT tarybos narius iškėlė Agnės Brandišauskienės, Lauryno Puidoko ir Dainiaus Žvirdausko kandidatūras. Apie tai organizacija pranešė savo interneto svetainėje. Kandidatus galėjo siūlyti visi Švietimo tarybos nariai, tačiau šie turėjo būti tarybos atstovai. Taip pat Švietimo tarybos nariai galėjo patys pasiūlyti savo kandidatūrą. Šiuo metu organizacija į LRT tarybą yra delegavusi Eugenijų Valatką. Kaip rašė BNS, šiuo metu LRT tarybą iš viso sudaro 12 narių.

Seimo Kultūros komitetas trečiadienį patvirtino išvadą dėl Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimų. Už ją balsavo keturi komiteto nariai, priklausantys valdančiajai daugumai, prieš balsavo ir susilaikė trys opozicijos atstovai. „Iš esmės nepritariame šitam stūmimui ir neišklausymui argumentų“, – prieš balsavimą sakė Kultūros komiteto vicepirmininkas konservatorius Vytautas Juozapaitis.

Seimo Kultūros komitete trečiadienį svarstant Venecijos komisijos išvadas dėl Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų, kilo diskusijų dėl posėdžio organizavimo tvarkos, Komisijos vertinimo svarstymui skirto laiko – komiteto pirmininkui Kęstučiui Vilkauskui teko padaryti techninę pertrauką.  Posėdžio pradžioje konservatorius Vytautas Juozapaitis piktinosi, kodėl posėdis vyksta nuotoliniu būdu.

Seimo Kultūros komitetui praėjusią savaitę užbaigus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų svarstymą, galutines išvadas žadama patvirtinti trečiadienį. Anot komiteto pirmininko Kęstučio Vilkausko, taip pat bus peržiūrėtos Venecijos komisijos bei Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) išvados.  „Peržvelgsime Venecijos komisijos ir STT išvadas“, – Eltai komiteto posėdžio išvakarėse teigė K. Vilkauskas.