LRT

Pirmadienį vykusio Lietuvos švietimo tarybos (LŠT) posėdžio metu buvo iškeltos trys kandidatūros į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybą, sako LŠT pirmininkė Saulė Mačiukaitė-Žvinienė.  „Yra iškelti trys kandidatai. Trečiadienį renkasi komisija, kuri įvertins kandidatų atitiktį (reikalavimams – ELTA), ir ketvirtadienį jau bus paskelbta viešai“, – Eltai po pirmadienį vykusio posėdžio sakė LŠT pirmininkė.

Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) už 4,5 mln. eurų (be PVM) dvejus metus saugos visus naujai diegiamos kelių rinkliavos sistemos duomenis.  Šią sistemą diegianti valstybinių kelių valdytoja „Via Lietuva“ ir Telecentras pasirašė tai numatančią dvejų metų trukmės sutartį, pirmadienį pranešė „Via Lietuva“ ir Telecentras. „Siekdami įdiegti patikimą kelių rinkliavos sistemą turime užtikrinti naudojamos IT įrangos ir duomenų saugumą.

Pirmadienį posėdžiausiančioje Lietuvos švietimo taryboje (LŠT) bus keliamos kandidatūros į visuomeninio transliuotojo tarybą. Kaip skelbta, balandžio pabaigoje vykusio posėdžio metu LŠT patvirtino į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybą deleguojamo asmens skyrimo tvarką. Joje numatyta, jog į visuomeninio transliuotojo tarybą skiriamas vienas asmuo, renkamas iš LŠT narių. Kandidatus į LRT tarybą gali siūlyti visi LŠT nariai, jie taip pat gali iškelti ir savo kandidatūrą.

Trečiadienį posėdžiavę Seimo etikos sargai nusprendė pradėti dar vieną tyrimą dėl parlamentaro, „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio veiksmų. Siekiama nustatyti, ar socialinio tinklo „Facebook“ įraše dalindamasis galimai suklastota nuotrauka politikas nenusižengė galiojančioms elgesio bei etikos normoms.

Seimo darbo grupėje paruoštas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas įvertinusi Venecijos komisija teigia, kad projektas turėtų būti tobulinamas. Komisija ragina atlikti išsamią analizę bei pabrėžia, kad pokyčiai, susiję su generalinio direktoriaus atleidimu, turėtų būti taikomi tik po jų įsigaliojimo paskirtiems vadovams.

Venecijos komisija mano, kad darbo grupės parengtos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisos turėtų būti tobulinamos. „Venecijos komisija mano, kad įstatymo (...) projektas (...) turėtų būti patobulintas“, – rašoma trečiadienį paviešintame Europos komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisijos) pakartotiniame vertiname. Tai yra švelnesnė pozicija nei išvadų juodraštyje, kurį praėjusią savaitę aprašė BNS.

Mišrios Seimo narių grupės narys Rimas Jonas Jankūnas ketvirtadienį ketina pateikti parlamentui Statuto pataisas, kuriomis siekiama uždrausti politikams piktnaudžiauti įstatymo leidybos iniciatyvos teise. Parengti tokį projektą parlamentarą paskatino užsitęsęs Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų svarstymas Seime, kai opozicijos atstovai teikė jam kelis šimtus pasiūlymų, kuomet išgarsėjo ir parlamentarės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis.

Seimo Kultūros komitetas trečiadienį baigė svarstyti likusius parlamentarų užregistruotus pasiūlymus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų projektui. Vis dėlto, komitetui nepavyko patvirtinti išvados – ją planuojama priimti artimiausiame posėdyje. „Siūlyčiau sutartu laiku susirinkti išvadų rengėjams ir artimiausiame komiteto posėdyje patvirtinti išvadą“, – posėdyje teigė komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas.

Seimo Kultūros komitetas trečiadienį grįš prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų svarstymo. Praėjusią savaitę parlamentarai nutarė nebaigti svarstyti pasiūlymų visuomeninio transliuotojo valdyseną keičiančiam projektui ir sulaukti Venecijos komisijos pakartotinio vertinimo juodraščio, kuris nėra galutinis dokumentas.

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) imasi etikos kontrolieriaus paieškų – antradienį paskelbtas konkursas į šias pareigas. Dokumentų dalyvauti konkurse bus laukiama iki birželio 4 dienos. Konkursas skelbiamas balandį anksčiau laiko iš pareigų pasitraukus etikos kontrolierei Aistei Žilinskienei. Ji penkerių metų kadencijai LRT etikos kontroliere buvo paskirta praėjusių metų vasarį. Tuomet prireikė keturių konkursų, kad būtų paskirta nauja etikos kontrolierė.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) etikos kontrolierės pareigas balandį palikusi Aistė Žilinskienė šią savaitę pradėjo dirbti krašto apsaugos ministro Roberto Kauno patarėja strateginei komunikacijai. Kaip skelbia Krašto apsaugos ministerija (KAM), A. Žilinskienė prisidės prie ministerijos komunikacijos stiprinimo nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius neigia, kad valdantieji siekia pakeisti LRT vadovo atleidimo tvarką iki narių pasikeitimo transliuotojo taryboje gegužę. Prieš LRT įstatymo pataisas protestavusi dalis žurnalistų bendruomenės įtaria, jog pokyčius siekta įgyvendinti iki gegužės 19 dienos, kad esamos sudėties taryba spėtų atleisti įstaigos vadovę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę slaptame balsavime, kurio dabartinis įstatymas nenumato.

Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA) į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą teikia Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos pirmininkės Daivos Daugirdienės kandidatūrą. „Yra aštuoni (balsai – BNS) už D. Daugirdienę, penki už Alvydą Šlepiką. O aš tiesiog atsiėmiau savo kandidatūrą“, – po pirmadienį vykusio neeilinio posėdžio BNS sakė Meno kūrėjų asociacijos prezidentas Jonas Staselis. BNS skelbė, kad praėjusią savaitę vykusiame posėdyje asociacija sprendė, ką deleguoti į LRT tarybą.

Į neeilinį posėdį pirmadienį susirinksianti Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA) turėtų galutinai apsispręsti dėl kandidato į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybą. „Šaukiamas neeilinis posėdis, jis kviečiamas tam, kad būtų arba patvirtinta, jog aš laimėjau (balsavimą dėl kandidato į LRT tarybą – BNS), arba surengtas antras turas“, – BNS sakė Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos pirmininkė Daiva Daugirdienė.

Netylant dalies visuomenės kritikai Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisoms, šiuo metu jas svarstančio Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas teigia, kad nėra tokio įstatymo, kuris tiktų visiems gyventojams. Vis tik, pasak jo, komitetas ieško kompromisų dėl kertinių klausimų.  „Nemačiau nei vieno įstatymo, kuris visiems tiktų. Dažniausiai reikia ieškoti kompromisų.

Nors kol kas neaišku, kokį galutinį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo projektą priims parlamentas, pirminė – Seimo pirmininko Juozo Oleko suburtos darbo grupės parengta įstatymo redakcija – tebėra orientuota į lengvesnį generalinio direktoriaus atleidimą, sako visuomeninio transliuotojo vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. „(…) Jie išnešė tokį frankenšteiną iš tos darbo grupės, naują įstatymo redakciją, kuri yra ne iki galo išdirbta.

Socialdemokratų (LSDP) garbės pirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis gina valdančiųjų partiečių inicijuotus pokyčius dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdysenos.

Valdančiųjų socdemų lyderis Mindaugas Sinkevičius penktadienį sukritikavo LRT uždarumą, pabrėždamas galintį kilti įspūdį apie „neliečiamų žmonių ratus“. Jis pabrėžė, kad žmonės yra pavargę nuo uždarų sistemų, visuomenė turi teisę kelti klausimus dėl transliuotojo veiklos, o politikai negali ignoruoti įstaigos problemų. „Šiandien žmonės pavargo ir nuo uždarų sistemų, ir nuo jausmo, kad kažkur egzistuoja neliečiamų žmonių ratai. Ir turime apie tai kalbėti.

Premjerė Inga Ruginienė giria Seimo Kultūros komiteto sprendimą sulaukti Venecijos komisijos išvadų dėl Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo projekto. „(...) tikrai manau, kad šiandien yra geras sprendimas, ir tai dar kartą įrodo, kad nėra jokio noro skubėti su pataisomis. Kitu atveju tikrai būtų pasirinktas visiškai kitoks procesas“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė ji.

 Seimo Kultūros komitetas trečiadienį nutarė nebaigti svarstyti pasiūlymų Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo projektui ir sulaukti Venecijos komisijos išvadų. „Jau yra paruošta Venecijos komisijos nuomonė dėl įstatymo projekto, ir aš manau, kad būtų logiška mums, gerbiami kolegos, kitą trečiadienį įsitraukti klausimą ir perkelti klausimą dėl įsigaliojimo“, – komiteto posėdžio pradžioje pranešė Kultūros komiteto pirmininkas socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas.

Trečiadienį Seimo Kultūros komitetas tęsLietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų svarstymą. Planuojama grįžti prie anksčiau atidėtų parlamentarų siūlymų, išklausyti nevyriausybinių organizacijų pozicijas.  „Dar grįšime prie tų Seimo narių siūlymų, kuriuos penktadienį atidėjome (…) ir tada jau išklausysime nevyriausybinių organizacijų siūlymus ir priimsime sprendimus. Jų yra apie dešimt“, – Eltai teigė komiteto narė socialdemokratė Indrė Kižienė.

Lietuvos mokslo taryba (LMT) delegatą į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybą rinks iš devynių kandidatų, tarp jų – filosofijos mokslų daktarė Nida Vasiliauskaitė, politologas Ignas Kalpokas, Vilniaus universiteto (VU) profesorius, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narys Andrius Vaišnys.

Atranką į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos nario vietą paskelbusi Lietuvos mokslo taryba (LMT) sako sulaukusi 9 kandidatūrų. Tiesa, visos jos šiuo metu dar yra vertinamos.  „Paraiškų teikimo terminas buvo nustatytas iki 2026 m. balandžio 21 d. Iki šios datos Lietuvos mokslo taryba gavo 9 kandidatūras, šiuo metu vyksta jų vertinimas“, – Eltai atsiųstame atsakyme teigė LMT atstovai.

Lietuvos žiniasklaidai susiduriant su iššūkiais patikimai pranešti apie mitinguotojų skaičių, to nefiksuoja jokios tarnybos – net ir tos, kurios turėtų prižiūrėti įstatymų laikymąsi. Teisės aktai numato, kad leidimą konkrečiam renginio dalyvių skaičiui išduoda savivaldybė, o policija yra atsakinga už viešosios tvarkos užtikrinimo priemonių parinkimą, kontrolę, ar nustatyto skaičiaus laikomasi.

Lietuvos meno kūrėjų asociacija (LMKA) pirmadienį neišrinko į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybą deleguojamo asmens, teigia asociacijos prezidentas ir dabartinis visuomeninio transliuotojo tarybos narys Jonas Staselis. Pasak jo, tarybos nariams nesutarus dėl deleguojamo asmens skyrimo tvarkos, prie šio klausimo planuojama grįžti po savaitės.

Pirmadienį posėdžiavusi Lietuvos švietimo taryba (LŠT) patvirtino į Lietuvos nacionalinio radijos ir televizijos (LRT) tarybą deleguojamo asmens skyrimo tvarką.  Joje numatyta, jog į visuomeninio transliuotojo tarybą skiriamas vienas asmuo, renkamas iš LŠT narių. Kandidatus į LRT tarybą gali siūlyti visi LŠT nariai, jie taip pat gali iškelti ir savo kandidatūrą.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) administracija sako darbuotojų protestą vertinanti kaip įstatymuose įtvirtintos teisės ginti žodžio ir žiniasklaidos laisvę išraišką. Tokį atsakymą administracija raštu pateikė LRT tarybai. Pastaroji prie šio klausimo grįžti nebeketina.

Balandžio 25 d., šeštadienį, vyksta protestas dėl LRT įstatymo pataisų. Protestuotojai siekia užkirsti kelią pakeitimams, kurie, anot protesto dalyvių, stumiami buldozeriu ir esą nėra skirti tobulinti LRT veiklą, o patraukti generalinę direktorę.  Protestas vyksta Vilniuje, Katedros aikštėje.

Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas teigia, kad prasmingiau dalyvauti miškasodyje nei mitinge už žodžio laisvę. „Ne, tai sodinsim ąžuolyną. Aš kviečiu ir visus pasodinti (ąžuolyną – BNS). Man atrodo, žymiai svarbiau pagerbti prezidentą Valdą Adamkų ir atlikti tokį gerą darbą, nei sugaišti laiką mitinge“, – šeštadienį per miškasodį žurnalistams sakė parlamento vadovas, paklaustas, ar planuoja ateiti į popiet sostinėje vyksiantį mitingą.

Seimui toliau svarstant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, šeštadienį Vilniaus Katedros aikštėje rinksis protestuojantieji dėl šiame projekte numatytų visuomeninio transliuotojo valdysenos principų.  „Matome, kad valdantiesiems dešimčių tūkstančių žmonių, susirenkančių į protestus po parlamento langais kol kas nepakanka. Buldozeris dėl LRT pataisų vėl užkurtas ir rieda pilnu pajėgumu.

Į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybą teisingumo ministrės Ritos Tamašunienės patarėją Ramutę Ruškytę deleguojanti Lietuvos vyskupų konferencija (LVK) teigia, kad teikiant išrinktą atstovę, vadovautasi įstatymų numatyta tvarka.

Seimo Kultūros komitetas artėja prie pabaigos, svarstydamas Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimus, susijusius su valdysenos pertvarka. Penktadienį baigti nagrinėti parlamentarų teikti siūlymai, jų buvo apie pusantro šimto, anksčiau aptartos Seimo Teisės departamento išvados. Planuojama, kad trečiadienį, balandžio 29 dieną, bus išnagrinėti institucijų ir suinteresuotų organizacijų pasiūlymai bei apsispręsta, kada pakeitimai turėtų įsigalioti.

Į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybą Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) deleguota teisininkė Ramutė Ruškytė paliks teisingumo ministrės patarėjos pareigas. Pagal LRT įstatymą, tarybos nariais negali būti politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai. „Taip, jau mano pareiškimas parašytas“, – BNS penktadienį sakė R. Ruškytė. Nuo praėjusių metų spalio teisininkė ministrei Ritai Tamašunienei patarinėjo konstitucinės ir administracinės teisės klausimais.

Dalis Seimo Kultūros komitete planuotų svarstyti siūlymų dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisų buvo perkeltos į kitos savaitės posėdžius. Taip pasiūlė komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, tačiau ne visi posėdyje dalyvavę parlamentarai siūlymą priėmė pozityviai. K. Vilkauskas pasiūlė perkelti konservatorių Vytauto Juozapaičio, Daivos Ulbinaitės, Jurgio Razmos, Geidrės Balčytytės bei liberalo Simono Kairio siūlymus.

Lietuvos vyskupų konferencija (LVK) savo atstove į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybą išrinko teisininkę, buvusią Konstitucinio Teismo (KT) teisėją Ramutę Ruškytę. Praėjusią savaitę posėdžiavusioje LVK Nuolatinėje taryboje buvo renkamasi iš trijų kandidatų, už R. Ruškytę vienbalsiai balsavo visi trys tarybos nariai. R. Ruškytė šiuo metu dirba teisingumo ministrės patarėja konstitucinės ir administracinės teisės klausimais, yra Teisėjų garbės teismo narė.

Seimo Kultūros komitetas penktadienį tęs Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų svarstymą.  Pastarąjį kartą komiteto nariai posėdžiavo trečiadienį, tačiau visų užregistruotų siūlymų apsvarstyti nespėjo. „Mums liko apie 30 Seimo narių pasiūlymų ir apie 10 asociacijų, įstaigų, organizacijų ir piliečių“, – Eltai posėdžio išvakarėse teigė Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas.

Visuomeniniam transliuotojui kreipusis į Vyriausiąją tarnybinę etikos komisiją (VTEK) dėl Seimo Kultūros komiteto pirmininko Kęstučio Vilkausko neva nedeklaruotos lobistinės Internetinės žiniasklaidos asociacijos (IŽA) įtakos, pastarosios vadovė Lina Bušinskaitė teigia, jog visi susitikimai buvo deklaruoti.  Savo ruožtu darbo grupėje asociacijos narių dalyvavimo, pasak jos, deklaruoti nereikėjo – tą paaiškino ir pats VTEK.

Konservatoriui Vytautui Juozapaičiui pavadinus Seimo Kultūros komiteto pirmininką Kęstutį Vilkauską necenzūriniu žodžiu, šis neatmeta galimybės kreiptis į parlamento Etikos ir procedūrų komisiją.  „Aš dar pasitarsiu su savo patarėjais ir savo kolegomis“, – Eltai ketvirtadienį teigė K. Vilkauskas.  Atsiprašė už pasakytą įžeidimą Trečiadienį Kultūros komitetui tęsiant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų svarstymą, posėdyje netrūko nesutarimų.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) pradėjo tyrimą dėl Seimo Kultūros komiteto biuro darbuotojų darbo viršvalandžių, politikams svarstant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas. „Taip, patvirtiname, kad tyrimas pradėtas, tačiau komentuoti apie rezultatus dar per anksti. Tyrimas pradėtas gavus pranešimą.

 Seimo Kultūros komitetas trečiadienį nebaigė svarstyti visų parlamentarų siūlymų dėl Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) valdysenos pakeitimo. Nors posėdis truko visą darbo dieną, neapsvarstyti liko dar keliasdešimt Seimo narių ir visi suinteresuotų institucijų siūlymai.

 Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba praneša įgyvendinanti dar praėjusiais metais Valstybės kontrolės pateiktas rekomendacijas dėl pirkimų procesų skaidrumo ir efektyvumo įvertinimo. Atnaujinus tvarką, LRT taip pat transliuos daugiau nemokamų klipų ar interneto skydelių, informuojančių apie prasmingas iniciatyvas.  Skelbiama, jog tai numatančią tvarką LRT taryba patvirtino antradienį vykusio posėdžio metu.

Parlamento etikos sargai nusprendė nepradėti tyrimo dėl demokratės Agnės Širinskienės dalyvavimo Kultūros komiteto posėdyje tuo metu, kai posėdžiavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kurio narė yra parlamentarė.   Toks sprendimas buvo priimtas reaguojant į skundą, gautą iš socialdemokratės Indrės Kižienės.  „Pagal (…) Seimo statutą, Seimo narys privalo dalyvauti to komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose.

Seimo Kultūros komitetui tęsiant visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą, kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė sako šiame procese iš kai kurių parlamentarų pasigendanti konstruktyvumo.  „Kadangi pati ką tik dalyvavau ir buvau pasijungusi į komiteto posėdį, matau, kad komiteto pirmininkas stengiasi vesti konstruktyvų dialogą, kalbėtis ir pristatyti pozicijas įvairias.

Policija, įvertinusi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos nario Jono Staselio skundą dėl visuomeninio transliuotojo žurnalistų elgesio, nutarė ikiteisminio tyrimo nepradėti. Tai Eltai patvirtino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) atstovė Julija Samorokovskaja. „(...) buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą“, – nurodė sostinės policijos atstovė.

Trečiadienį Seimo Kultūros komitetui tęsiant visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų svarstymą, opozicijai priklausantys parlamentarai pasipiktino, jog komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas esą vienašališkai nusprendė posėdį organizuoti nuotoliniu būdu.  „Komiteto pirmininkas, motyvuodamas, kodėl bus nuotoliu, pareiškė, kad nėra salių.

Gavusi socialdemokratų pareiškimą dėl partijos tarybos posėdyje rasto slapta garsą įrašinėjančio rašiklio, Vilniaus rajono policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl šio įvykio. „Tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 295 straipsnį“, – Eltai trečiadienį sakė prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė-Šatkauskienė. Jos minėtas Baudžiamojo kodekso straipsnis numato atsakomybę už neteisėtą techninių priemonių įrengimą ar panaudojimą informacijai rinkti.

Socialdemokratams įtariant visuomeninio transliuotojo žurnalistę Eglę Samoškaitę uždarame partijos tarybos posėdyje palikus garso įrašymo prietaisą, ji laikinai nušalinama nuo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) laidos „Dienos tema“ vedėjos pareigų, sako LRT televizijos Naujienų tarnybos vadovė Inga Larionovaitė.  „Ne, artimiausiame (laidos vedėjų – ELTA) grafike jos nėra.

Trečiadienį posėdžiausianti Seimo Etikos ir procedūrų komisija pristatys keturių anksčiau pradėtų tyrimų išvadas. Visos jos susijusios su parlamentaro, „Nemuno aušros“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio elgesiu ir pasisakymais.  „Iš esmės, visos (išvados – ELTA) yra dėl pasisakymų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) atžvilgiu, dėl (…) apsistumdymų ir pasisakymų susitikimuose. Visos išvados yra susijusios su tuo. Yra keturios išvados.

Seimo Kultūros komitetas trečiadienį vėl svarstys Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimus, susijusius su valdysenos pertvarka. Per šimtą pasiūlymų ir pastabų sulaukusį projektą komitetas pradėjo svarstyti praėjusios savaitės pirmadienį, tęsė trečiadienį ir penktadienį. Per tą laiką apsvarstyta kiek daugiau nei pusė registruotų siūlymų ir pastabų. Numatyta, kad komiteto posėdis trečiadienį vyks nuotoliniu būdu.