LRT

Iš Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos atsistatydinus prezidento paskirtam Giedriui Jucevičiui, šalies vadovas Gitanas Nausėda teigia ketinantis į jo vietą skirtį tokį asmenį, kuris nebūtų susijęs su politinėmis partijomis. „Aš manau, kad turėsime galimybę išlaikyti tam tikrus procesus. Norėčiau, kad tai būtų atranka, kad man būtų pateikti keli kandidatai, iš kurių aš galėčiau pasirinkti“, – antradienį žurnalistams komentavo G. Nausėda.

Galimybių, kad LRT žurnalistė, kuri esą galėjo socialdemokratų tarybos posėdyje palikti garsą įrašinėjantį rašiklį, bus patraukta baudžiamojon atsakomybėn yra, tačiau tokia tikimybė yra greičiau teorinė, tvirtina advokatas Aivaras Gilys. Jo teigimu, jei teisėsauga pradėtų tyrimą, būtų sunku įrodyti asmens kaltę. Be to, teisininko manymu, prokuratūra galėtų svarstyti ir dėl švelnesnio pobūdžio atsakomybės šioje situacijoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad teisėsauga išsiaiškins aplinkybes, kas galimai neteisėtai įrašinėjo uždarą socialdemokratų tarybos posėdį praėjusią savaitę. „Policija turėtų įvertinti, koks tai yra atvejis, kas yra už tą atvejį atsakingas. Remiuosi logiška prielaida, kad tušinukas neįskrido pro langą ir neatsisėdo pats ten, kur atsisėdo, kažkas jį padėjo ir jame buvo įrašymo įranga“, – žurnalistams antradienį sakė šalies vadovas.

Socialdemokratams toliau piktinantis galimai neteisėtais Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) žurnalistės veiksmais, Seimo pirmininkas Juozas Olekas to nesieja su parlamente svarstomais LRT įstatymo pakeitimais.

Ant buldozerio stovinčio prie Seimo, simbolizuojančio Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, atsirado plakatas su užrašu „Šnipinėjimas nelygu žodžio laisvei“.  Ant plakato pavaizduotas Kultūros asamblėjos simbolio trikampis, su krentančiu rašikliu. Tiesa, šalia jo pritvirtintas ir rašiklis.

Lietuvos meno kūrėjų asociacija į LRT tarybos narius yra iškėlusi Daivos Daugirdienės, Jono Staselio ir Alvydo Šlepiko kandidatūras ir dėl delegato ketina apsispręsti kitą savaitę, sako asociacijos prezidentas J. Staselis. „Kitą pirmadienį turėtų būti asociacijos tarybos posėdis, kuriame turėtų vykti rinkimai.

Socialdemokratams įtariant, kad visuomeninio transliuotojo žurnalistė Eglė Samoškaitė uždarame partijos posėdyje paliko garso įrašymo prietaisą, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas situacijos vertinti nesiima. Pasak jo, tai – transliuotojo administracijos darbas.  „Žurnalistų darbas, jų samdymas ar santykiai yra administracijos reikalas. Taryba nepriima į darbą, neatleidžia iš darbo žurnalistų ir nekontroliuoja jų veiklos.

Gavusi socialdemokratų pareiškimą dėl partijos tarybos posėdyje rasto slapta garsą įrašinėjančio rašiklio, Vilniaus rajono policija renka medžiagą dėl šio įvykio. Ikiteisminis tyrimas kol kas nėra pradėtas. „Renkama medžiaga pagal Baudžiamojo kodekso 295 straipsnį“, – Eltai pirmadienį sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Loreta Kairienė.

Per Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) darbuotojų apklausą paaiškėjus, kad žmonės jaučiasi negirdimi bei žeminami ministerijos vadovybės, o agresyviu bendravimu esą išsiskiria viceministrė Rita Grigalienė, ministerijos vadovė Jūratė Zailskienė sako asmeniškai jokių darbuotojų skundų nesulaukusi, o viceministre pasitikinti.

Socialdemokratams kreipusis į policiją dėl ketvirtadienį vykusiame tarybos posėdyje rasto slapta garsą įrašinėjančio rašiklio, kurio savininkė, įtariama, galėjo būti visuomeninio transliuotojo žurnalistė Eglė Samoškaitė, ji stabdo narystę Žurnalistų profesionalų asociacijoje (ŽPA). „Žurnalistė Eglė Samoškaitė stabdo narystę Žurnalistų profesionalų asociacijoje, kol vyks tyrimas ir nebus išsklaidytos abejonės dėl jai mestų kaltinimų naudojus slapto įrašymo įrangą LSDP partijos tarybos posėdyje“,...

LRT įstatymo pataisas kritikuojantis Seimo socialdemokratų frakcijos narys, buvęs žurnalistas Linas Balsys sako ne kartą įspėjęs kolegas apie pasekmes, kurias gali atnešti siekis žūtbūt priimti projektą. Parlamentaras taip pat teigė įžvelgiantis galimą politinį susitarimą dėl to tarp socialdemokratų ir „aušriečių“. „Per frakcijos posėdžius ne kartą esu pasisakęs, bet taip ir neišgirdau aiškių atsakymų, kam tai naudinga, kam to reikia, kur link viskas eina.

Po kaltinimų bandymu socdemų tarybos posėdžio patalpose padėti rašiklį su garsą įrašančia įranga LRT žurnalistė Eglė Samoškaitė atsitraukia nuo iniciatyvinės grupės, rengiančios protestus dėl Seime svarstomo nacionalinio transliuotojo veiklą reglamentuojančio įstatymo.

Socialdemokratas parlamentaras Saulius Luščikas sako savo akimis matęs, kad rašiklį su garso įrašymo įranga partijos tarybos posėdžio patalpose ketvirtadienį paliko LRT žurnalistė Eglė Samoškaitė, nors ši kaltinimus neigia. S. Luščikas BNS pasakojo, kad prieš tarybos posėdį kalbėjosi su Radviliškio rajono meru Kazimieru Račkauskiu ir nuolat matė E. Samoškaitę per petį.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako, kad per uždarą partijos tarybos posėdį rastas garsą įrašantis prietaisas, dėl jo valdantieji kreipsis į policiją. Pasak socialdemokratų lyderio, prietaisą galėjo palikti LRT žurnalistė. Daugiau apie kilusią situaciją uždarame partijos tarybos posėdyje laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo partijos pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

 Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) taryboje dirbę Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) žurnalistai neigia valdančiosios partijos lyderio Mindaugo Sinkevičius teiginius dėl galimai nacionalinio transliuotojo žurnalistės uždarame posėdyje palikto garsą įrašančio prietaiso. „Aptarėme situaciją su ten dirbusiais LRT žurnalistais.

Kilus klausimų dėl įvairių galimų procedūrinių pažeidimų svarstant Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, Seimo Kultūros komitetas penktadienį nutraukė posėdį ir nutarė kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją išaiškinimo.

Tęsiantis svarstymams dėl naujų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų, skelbiamas dar vienas protestas, prie Seimo pastatytas protesto simbolis – buldozeris.

Seimo Kultūros komitetas penktadienį tęs Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų svarstymą. Pastarąjį kartą komiteto nariai posėdžiavo trečiadienį, tačiau nespėjo įvertinti visų pasiūlymų ir pastabų.  „Dar liko apsvarstyti apie šimtą siūlymų“, – Eltai sakė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas.  Komitetas svarstyti LRT įstatymo pakeitimus penktadienį planuoja visą dieną – nuo 9 iki 16 val.

Ketvirtadienį kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė teigia, kad nesilanko Seimo Kultūros komiteto posėdžiuose, kuriuose yra sprendžiami su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymu susiję klausimai, nes jai gaila savo darbo laiko. Jos teigimu, šiuo metu komitete yra svarstomi keisti pasiūlymai.

Socialdemokratė Indrė Kižienė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydama įvertinti parlamentarės Agnės Širinskienės elgesį, kai politikė praleido jai privalomą Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdį ir vietoje to dalyvavo Kultūros komiteto posėdyje. „Pagal Lietuvos Respublikos Seimo statutą, Seimo narys privalo dalyvauti to komiteto, kurio narys jis yra, posėdžiuose.

Seimo Kultūros komitetas siūlo trumpinti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) tarybos narių kadenciją, privalomai rengti jų atranką. Komitetas trečiadienį toliau svarstė LRT įstatymo pakeitimus, kaip reikėtų tobulinti nacionalinio transliuotojo valdyseną. Spėta apsvarstyti per 20 siūlymų iš beveik šimto. Pirmadienį per neeilinį posėdį išnagrinėtos Seimo Teisės departamento pastabos ir apie dešimt parlamentarų siūlymų. Darbą komiteto nariai planuoja tęsti penktadienį.

Seimo Kultūros komitetas trečiadienį nepritarė grupės parlamentarų siūlymui naują Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymą papildyti nuostata, jog visuomeninis transliuotojas sudarytų viešųjų paslaugų sutartį su Vyriausybe.  Pagal šį siūlymą, Vyriausybė sudarytų viešųjų paslaugų sutartį su LRT. Joje būtų numatytos konkrečios užduotys, pavedimai ir rodikliai, kuriuos iš biudžeto lėšų finansuojamas transliuotojas turėtų pasiekti.

 Iš LRT tarybos atsistatydina Giedrius Jucevičius, trečiadienį pranešė naujienų portalas „Verslo žinios“. Jis į šias pareigas 2024 metais buvo paskirtas prezidento Gitano Nausėdos. VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto mokslinių tyrimų vadovo kadencija LRT taryboje turėjo tęstis iki 2030 metų gegužės 12 dienos. Atskleidė priežastį G. Jucevičius „Verslo žinioms“ teigia, kad atsistatydinimo priežastis – stipriai išaugęs LRT komitetų ir bendrai tarybos darbas.

Seimo Kultūros komitetas trečiadienį toliau svarstys Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimus, susijusius su valdysenos pertvarka. „Bus neeilinio Kultūros komiteto tęsinys“, – BNS sakė komiteto pirmininkas socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas. Komitetas toliau svarstys LRT įstatymo valdysenos pakeitimus Komitetas svarstyti LRT įstatymo pakeitimus vėl planuoja visą darbo dieną – nuo 10 iki 17 valandos.

Antradienį sušauktas neeilinis Seimo Kultūros komiteto posėdis, kuriame turėjo būti svarstomos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisos, taip ir neįvyko. Posėdį nuspręsta surengti trečiadienį, kai įprastai renkasi Kultūros komiteto nariai.  „Pasižiūrėjome su teisininkais, įvertinome visą situaciją. Tikrai turiu pasakyti, kad šiandienos posėdžio nedarome. Posėdis įvyks rytoj, numatytu Seimo komitetų posėdžių metu – trečiadienį.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija antradienį raštu kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) prašydama išnagrinėti, ar Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimo projektas nekelia padidintos korupcijos rizikos. „Valdantieji nepaiso opozicijos kritikos ir ketvirtą kartą gausiai protestavusios pilietinės visuomenės pasipriešinimo.

Pirmadienį Seimo Kultūros komitetui nespėjus apsvarstyti visų Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų, antradienį jis rengia antrą neeilinį posėdį šiuo klausimu. Valdančiųjų balsais komitetui leista posėdžiauti plenarinio posėdžio metu antradienį. Už tai balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 49, penki susilaikė. Kasčiūnas: nedarykime cirko Opozicijos parlamentarų teigimu, taip suvaržyta jų teisė dalyvauti Seimo posėdyje.

Policijai pradėjus administracinę teiseną dėl žurnalistės Ritos Miliūtės gesto per praėjusią savaitę vykusį protestą prieš LRT įstatymo pataisas, valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Aurelijus Veryga sako, kad kyla klausimų, ar visiems galioja vienodi elgesio standartai.    „Žmonės pyksta, turbūt, ne už pirštą. Pyksta dėl to, kad kai kas ir už mažesnius gestus ar žodžius susilaukia tam tikrų atsakomybių.

Valdančiajai Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijai nesvarbi kompetentinga nuomonė apie situaciją Lietuvos radijuje ir televizijoje (LRT), teigia šios frakcijos narys, buvęs LRT televizijos žurnalistas Linas Balsys. „Nereikia niekam čia tos kompetencijos. Ir pasakysiu dar paprasčiau. Mūsų frakcijoje aš esu vienintelis žmogus, beveik 30 metų pradirbęs šitoje televizijoje.

Seimo Kultūros komitetui pirmadienį nepavyko apsvarstyti visų pastabų ir pasiūlymų Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymui, keičiant nacionalinio transliuotojo valdyseną. Nors tam skyrė visą darbo dieną, komitetas tespėjo įvertinti Seimo Teisės departamento pastabas projektui – vien jų buvo beveik pusšimtis, – ir pradėti svarstyti Seimo narių pasiūlymus. Tai reiškia, kad projektas į Seimo salę šią savaitę jau negalės grįžti. Planuota jį plenariniame posėdyje svarstyti ketvirtadienį.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nors jo netenkina dabartinė situacija Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyme, jis būtų linkęs vetuoti Seime šiuo metu svarstomas transliuotojo valdyseną keičiančias pataisas, jei tarp pasiūlymų būtų valdžios siekis daryti įtaką LRT turiniui. „Kas man yra nepriimtina, jei iš išorės būtų mėginama daryti įtaką LRT turiniui.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) etikos kontrolierė Aistė Žilinskienė teigia atsistatydinanti iš pareigų. Šis klausimas įtrauktas į kitą savaitę vyksiančio LRT tarybos uždaro posėdžio darbotvarkę.  Tiesa, A. Žilinskienė patikino, kad šis sprendimas nėra susijęs su dabartine LRT situacija.   „Aš tiesiog keisiu darbą, tai pateikiau prašymą dėl atsistatydinimo (...). Tikrai nesusiję su visomis šitomis sudėtingomis peripetijomis LRT“, – Eltai teigė A. Žilinskienė.

Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė teigia pasitikinti viceministru Viktoru Denisenko ir jaučianti partijos bei premjerės palaikymą. „Taip, šiuo metu šio klausimo svarstymas nėra numatytas darbotvarkėje“, – BNS perduotame komentare teigė V. Aleknavičienė, paklausta, ar pasitiki viceministru ir ar jis tęs darbą.

Vilniaus policija toliau gauna skundų dėl žurnalistės Ritos Miliūtės per mitingą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų pademonstruoto vidurinio piršto. Vilniaus apskrities policijos atstovė Loreta Kairienė pirmadienį Eltai sakė, kad praėjusią savaitę buvo gautas dar vienas pranešimas, jame asmuo išdėstė pasipiktinimą. Iki tol buvo gauti dviejų žmonių pareiškimai.

 LRT tarybos narys Jonas Staselis kreipėsi į policiją dėl incidento balandžio 9-ąją, kai į uždarą tarybos posėdį atėjo keliasdešimt nacionalinio transliuotojo žurnalistų. Taryba nusprendė nutraukti posėdį, kuriame buvo svarstomas uždaras klausimas dėl transliuotojo darbuotojų protesto. Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja BNS sakė, kad J. Staselio pareiškimas per ePoliciją gautas penktadienį, pasibaigus darbo dienai.

Opozicijos atstovams pirmadienį nepavyko atidėti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų svarstymo Kultūros komitete. Konservatoriaus Vytauto Juozapaičio siūlymui atidėti projekto svarstymą balsavo trys komiteto nariai, keturi valdančiosios daugumos buvo prieš. Parlamentaro teigimu, visai nėra reikalo šį klausimą svarstyti neeiliniame komiteto posėdyje.

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) pabrėžia, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo ir finansavimo modelis privalo atitikti Europos Sąjungos (ES) nustatytas valstybės pagalbos taisykles ir Lietuva jį turi suderinti su Europos Komisija, kaip tai jau yra padariusios, pavyzdžiui, Austrija, Belgija, Danija, Ispanija, Italija, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Suomija, Vokietija. Šią poziciją IŽA nuosekliai kelia nuo pat diskusijų dėl LRT įstatymo pakeitimų pradžios.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba perspėja, kad Seime svarstoma iniciatyva dėl Vyriausybės viešųjų paslaugų pavedimo sutarties su LRT gali pažeisti ribą tarp valstybės ir nacionalinio transliuotojo bei kelti grėsmę jo nepriklausomumui. LRT tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas teigia, kad Seime registravus ir jau svarstant viešųjų paslaugų sutarties iniciatyvą būtina dar kartą atkreipti dėmesį į neigiamą Tarybos poziciją.

Seimo Kultūros komitetas pirmadienį imsis svarstyti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, dėl kurių praėjusią savaitę prie Seimo vyko protestas. „Pirmadienį svarstysime išvadas, kurias bus paruošę išvadų rengėjai, eisime pastraipsniui, (…) svarstysime piliečių, organizacijų įstaigų ir Seimo narių pasiūlymus“, – žurnalistams praėjusią savaitę sakė komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas.

Viešojoje erdvėje pasirodė informacija, kad socdemų netenkina kultūros viceministro Viktoro Denisenko išsakyta pozicija dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų, dėl to jis esą prarado pasitikėjimą. Pats politikas sako nejaučiantis, kad jį būtų norima atleisti iš pareigų. „Labai trumpas komentaras – aš tiesioginių indikacijų nesu gavęs. Viskas, ką girdžiu, girdžiu iš žiniasklaidos.

Lietuvos mokslo taryba (LMT) balandį pirmą kartą paskelbė viešą atranką į LRT tarybos nario pareigas. Mokslo taryba yra viena iš keturių visuomeninių organizacijų, turinčių teisę deleguoti po vieną transliuotojo tarybos narį. Įstatymai nereikalauja institucijų ir organizacijų rengti viešų atrankų į minimas pareigas, bet Mokslo tarybos pirmininkas Gintaras Valinčius BNS sakė, kad tai padaryti nuspręsta dėl proceso skaidrumo.

Iš Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) norima padaryti valstybinį transliuotoją, vykdantį Vyriausybės užsakymus, teigia Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Politikė išreiškia abejones, kad valdantieji išgirs LRT pataisoms prieštaraujančiųjų nuomonę. „Labai garsiai girdisi koalicijos atstovų įvairūs siūlymai kištis į visuomeninio transliuotojo turinį. Tai yra projektas ir yra dar papildomos pataisos, kurios viena už kitą pavojingesnės, mano vertinimu.

Trečiadienį vykusio protesto prieš Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas metu Birutės Davidonytės išsakyti teiginiai apie visuomeninio transliuotojo Tarybą gali būti laikomi neapykantos kurstymu, sako Tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas. Jo teigimu, tai, kad Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė viešai kalbėjo, jog Taryba bando uždrausti LRT žurnalistams protestuoti tylint tiesioginiame eteryje, yra neprofesionalu ir neetiška.

Po protesto dėl LRT pataisų ,,Šalin rankas nuo laisvo žodžio“ kilo ažiotažas dėl žurnalistės Ritos Miliūtės parodyto gesto. Vilniaus policija praneša gavusi du pareiškimus dėl per renginį pademonstruoto vidurinio piršto. Pareiškėjai mano, kad toks elgesys galėjo pažeisti viešąją tvarką. Asmuo teigė, kad pats dalyvavo mitinge ir matė R. Miliūtės parodytą gestą ir renginio metu, ir vėliau per įvairias šio mitingo transliacijas.

 Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos(LRT) generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė smerkia valdančiųjų siūlymą papildyti naująjį visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų projektą nuostata, jog LRT vykdytų Vyriausybės pavedimus.  „Šis pasiūlymas – tai valdančiųjų tramdomieji marškiniai, skirti LRT“, – pranešime cituojama M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybai posėdžio metu aptariant protesto akcijas dėl naujųjų visuomeninio transliuotojo pataisų, už posėdžių salės susirinko keliasdešimt LRT žurnalistų ir darbuotojų. Jie bandė patekti į posėdį ir išsakyti savo poziciją. Tačiau LRT taryba galiausiai nusprendė šio klausimo nenagrinėti. „Jeigu svarstomas šitas klausimas, ar galima apskritai eteryje reikšti savo nuomonę ir patylėti, tai mes irgi norime sudalyvauti.

Valstybės valdomas Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) pernai uždirbo 7,2 mln. eurų pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) – 60,9 proc. daugiau nei užpernai (4,5 mln. eurų). Telecentras per metus uždirbo 2,7 mln. eurų grynojo pelno – 2,2 karto daugiau (1,2 mln. eurų), ketvirtadienį pranešė įmonė. Vienintelei akcininkei valstybei įmonė šiemet išmokės 2,2 mln. eurų dividendų. Pernai Telecentras išmokėjo 1,2 mln. eurų dividendų.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad nepaisant visuomenės protesto dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymo pataisų, projektas toliau bus svarstomas parlamente. Jis tikisi, kad įstatymas bus priimtas dar šioje, pavasario, sesijoje. „Planas yra pavasario sesijoje priimti šį dokumentą (LRT įstatymo pataisas – ELTA), nes buvo pakankamai laiko – 2 mėnesiai – diskusijų“, – ketvirtadienį LRT radijui kalbėjo J. Olekas.

Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius sako palaikąs Seime svarstomas Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas. „Taip, palaikau“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė politikas. Anot jo, projektą svarstantys parlamentarai įvertins trečiadienį per protesto mitingą Vilniuje, į kurį susirinko daugiau kaip 10 tūkst.