LRT

Nepaisant vykstančių protestų, valdantieji neatsitrauks nuo planų keisti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymą, sako Seimo pirmininkas Juozas Olekas. „Darysime, keisime tą, ką reikia keisti, o kalbėsimės su tais, kurie kalbėsis, o ne labai kreivai rodys vidurinį pirštą“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė J. Olekas, paklaustas, ką darys, jei protestai ir toliau tęsis. Pasak jo, planuojama pakeitimus priimti Seimo pavasario sesijoje, o laiko diskusijoms užteko.

Vilniaus policija jau gavo du pranešimus dėl žurnalistės Ritos Miliūtės per mitingą dėl LRT pataisų pademonstruoto vidurinio piršto. Ketvirtadienio naktį gautuose pareiškimuose nurodoma, kad žinoma žurnalistė savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir turi už tai atsakyti administracine tvarka.  Vilniaus apskrities policijos atstovė Loreta Kairienė ketvirtadienio rytą Eltai sakė, kad vienas pareiškimų buvo gautas 2.30 val.

Seimui tęsiant Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimų svarstymą, sostinės Nepriklausomybės aikštėje trečiadienio vakarą daugiau nei 10 tūkstančių žmonių buvo susirinkę į protesto akciją „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“.  ...

Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė sako ketinanti ateiti į trečiadienio vakarą sostinės Nepriklausomybės aikštėje rengiamą protestą „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“. „Aš nesu pakviesta dalyvauti oficialiai ir politikai, kaip žinote, tuose protestuose pasisakyti ar nuo scenos, ar kažkaip išreikšti savo poziciją.

Prisipažinsiu: man buvo nejauku skelbti šį komentarą. Prieš gerą savaitę bare sutikau porą kolegų iš žiniasklaidos, įsidiskutavome apie LRT. Kolegos manė, kad svarstomomis pataisomis valdantieji vykdo LRT užvaldymą. Aš pasakiau, kad dalis pataisų yra visai neblogos, o dalis – taisytinos. Įsikalbėjome. Tada iš vieno kolegos gavau klausimą, ar nesulaukiau pasiūlymo dirbti būsimoje LRT vadovų komandoje, kai bus atleista dabartinė vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.

Trečiadienį vakare vyksiant protestui prieš Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, premjerė Inga Ruginienė sako, kad Seimas stengėsi atliepti dar praėjusiais metais vykusių mitingų reikalavimus. Anot jos, į darbo grupę pakviestos organizacijos turėjo galimybę siūlyti savo idėjas, tačiau atsisakė tai daryti. „Iš esmės buvo protestuota prieš santykio sumažinimą norint atleisti generalinę direktorę. Tą Seimas išgirdo.

Seime kelią skinantis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisoms „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tikisi, jog projekto priėmimas nebebus vilkinamas ir jam bus pritarta.  „Mūsų projektams yra pritarta. Tik vietoje daugiau kaip pusės (LRT tarybos balsų direktoriaus atleidimui – ELTA) yra du trečdaliai palikta. Atsiranda Valdyba, slaptas balsavimas grįžta į poziciją, už ką mes ir kovojome.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisoms įveikus pirmąjį balsavimą Seime, trečiadienį prie parlamento rinksis dėl šiame projekte numatytų visuomeninio transliuotojo valdysenos principų protestuojantys gyventojai.  Planai organizuoti protestą viešai pristatyti kovo pabaigoje.

Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad, jeigu Seime „Nemuno aušros“ atstovai ir toliau nepalaikys Kapčiamiesčio poligono steigimo projekto, reakcija į tai turėtų būti pakankamai greita. Pasak jo, jau yra susiformavusios priežastys peržiūrėti koalicijos sudėtį. „Jeigu per antrąjį balsavimą išaiškės, kad niekas nesikeičia ir toliau „Nemuno aušra“ lieka skeptiška poligono klausimu, reakcija turėtų būti pakankamai greitai. Jeigu ji neįvyks, vadinasi, neįvyko sėkmingos derybos.

Seimo kultūros komitetui siūlymus dėl LRT įstatymo pataisų pateikusi transliuotojo administracija ragina įtvirtinti redakcinį ir institucinį nepriklausomumą, depolitizuoti tarybą joje didinant visuomeninių organizacijų delegatų. LRT taip pat ragina įtvirtinti skaidrius siūlomo naujo organo – valdybos sudarymo principus, atsižvelgti į Europos žiniasklaidos laisvės akto nuostatas bei Venecijos komisijos rekomendacijas, teigiama antradienį išplatintame pranešime.

Keturi Europos Parlamento nariai – Dainius Žalimas, Petras Auštrevičius, Rasa Juknevičienė ir Liudas Mažylis – kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, ragindami imtis lyderystės, ginant teisės viršenybę, žiniasklaidos laisvę ir visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vedlys Mindaugas Sinkevičius sako, kad politikai yra atviri diskusijoms dėl atskirų siūlymų svarstant LRT įstatymo pataisas, tačiau nesutinka su protestuotojų reikalavimais nebesvarstyti projekto apskritai. „Girdžiu tas pozicijas, kad atskiri įstatymo straipsniai netinka, apie tai galime diskutuoti. O pasakyti, kad tas projektas (...) išmestinas, nežinau, kažkaip atrodo kaip Sizifo darbas.

Seimo Audito komiteto posėdyje institucijos kritiškai įvertino LRT administracijos atsisakymą viešinti fizinių asmenų vardus ir pavardes, iš kurių neskelbiamų apklausų būdu buvo įsigytos paslaugos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Valstybės kontrolė atlikusi LRT auditą konstatavo, kad LRT vykdytų pirkimų ataskaitose informacija apie fizinius asmenis nėra atskleidžiama, todėl, rekomendavo, kad tokie neatitikimai būtų ištaisyti.

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ir Mykolo Romerio universitetas (MRU) baigė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų ekspertinį vertinimą.  Jo, Seime po pateikimo pritarus LRT įstatymo pataisoms, paprašė parlamento Kultūros komitetas.

Vytauto Didžiojo universitetas (VDU) ketvirtadienį pranešė kaip ekspertinį vertinimą dėl nacionalinio transliuotojo LRT pataisų teikiantis kartu su Vilniaus universitetu (VU) ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetu parengtą politinio neutralumo ir efektyvios valdysenos koncepciją. Ją šios trys aukštosios mokyklos pristatė kovo 31-ąją.

Seime kelią skinantis naujoms Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisoms, Vyriausybės vadovė Inga Ruginienė sako, jog jos vadovaujama institucija nesiekia nei valdyti, nei kištis į visuomeninio transliuotojo turinį daugiau, nei jai priklauso.  „Vyriausybė nesiekia nei valdyti LRT turinio, nei kištis daugiau, negu nustato Vyriausybės nutarime patvirtinta tvarka.

Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė sako, jog Seime kelią besiskinantis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų projektas nėra susijęs su grėsmėmis žodžio laisvei. Ji taip pat nesureikšmina valdančiųjų siūlymo įstatymą papildyti nuostata, jog visuomeninis transliuotojas vykdytų Vyriausybės pavedimus.  „Apie žodžio laisvę tikrai nereikėtų čia kalbėti.

Į Valstybės kontrolės atlikto Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) audito rezultatus reaguodama Kultūros ministerija paruošė ir trečiadienį Vyriausybei pateiks viešųjų pirkimų tvarkos aprašo pakeitimus. „Reikėtų pradėti nuo to, kad užduotis arba tikslas minėto aprašo parengimui išplaukė iš LRT audito ataskaitos rekomendacijų.

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas sako nežinantis, kada Venecijos komisija pateiks išvadas dėl naujausių LRT įstatymo pataisų, tačiau tikina, kad parlamentas projekto priimti neskubės. „Jokio „buldozerio“, viskas vyksta pagal Statutą, (…) tikrai neskubėsime, laukiame dar ekspertinės išvados, kuri turėtų ateiti ar rytoj, ar poryt, tikrai dar pasidarysime dar vienus klausymus.

Tarpuniversitetinė ekspertų grupė parengė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) politinio neutralumo ir efektyvios valdysenos koncepcija. Joje akcentuojami keturi pagrindiniai principai, kuriais, pasak ekspertų, turėtų būti remiamasi, tobulinant visuomeninio transliuotojo valdyseną – funkcijų atskyrimas, profesionalumas, viešumo ir skaidrumo užtikrinimas bei finansinio nepriklausomumo garantavimas.

Žurnalistų ir kultūros bendruomenei planuojant protestą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų, Seimo pirmininkasJuozas Olekas sako, kad diskusijoms laiko buvo daug, o dabar metas priimti projektą.  J. Olekas pažymėjo, kad nuolat kvietė žurnalistų bendruomenę kalbėtis.  „Aš kviečiau, kalbėjausi savo kabinete. Buvome pakvietę į darbo grupės posėdį.

Šią savaitę Žurnalistų profesionalų asociacijai (ŽPA) ir Kultūros asamblėjai pranešus apie naują protestą prieš Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, visuomeninio transliuotojo tarybos narys Deimantas Jastramskis sako, jog toks žingsnis yra suprantamas. Anot jo, žurnalistai supranta, kas jų gali laukti, jei siūlomos pataisos bus priimtos.

Naująsias Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas skubos tvarka vertinanti Venecijos komisija penktadienį surengė klausymus, kuriuose išklausė tiek valdančiųjų, tiek opozicijos atstovų nuomones. Juose dalyvavo opozicijoje dirbantys – liberalas Simonas Kairys ir konservatorė Giedrė Balčytytė, taip pat valdančiųjų atstovai – Mišrios Seimo narių grupės narys Artūras Zuokas ir socialdemokratė Indrė Kižienė.

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) pažymi, kad rengiant LRT įstatymo pataisas būtina įtraukti europinę praktiką atitinkančius mechanizmus: viešųjų paslaugų sutartį tarp LRT ir Vyriausybės, aiškiai sukonkretintą LRT misiją bei nuolatinę, nepriklausomą išorinę kontrolę. Šie elementai yra esminiai norint užtikrinti, kad Lietuvos visuomeninis transliuotojas atitiktų Europos Komisijos (EK) nustatytas valstybės pagalbos taisykles, rašoma pranešime žinaisklaidai.

Seimas imasi svarstyti šeimų stiprinimui skirtą įstatymo pataisų paketą, siūlantį skatinti palankų požiūrį į šeimą, santuoką, tėvystę, motinystę, krikščioniškas vertybes ir tautines mažumas.  Šią iniciatyvą ketvirtadienį parlamentui pateikusi Seimo laikinosios šeimos politikos grupės pirmininkė Aušrinė Norkienė mano, kad siekiant spręsti demografinius iššūkius, padidinti gimstamumą nepakanka vien finansinių paskatų. „Klaida būtų manyti, kad vien tik pinigais galima išspręsti problemą.

Balandį rengiant protestą prieš naująsias Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, jas rengusiai darbo grupei vadovavęs Seimo pirmininkas Juozas Olekas iniciatorius ragina kalbėtis, o ne protestuoti. Pasak jo, „einant ir degant laužus“ situacija neišsispręs.  „Aš visada vertinu, kad žymiai geriau (būtų – ELTA), kad galėtume susėsti ir susitarti.

Liberalai nepalaikys Seimo vicepirmininkės, „valstietės“ Aušrinės Norkienės ketvirtadienį Seimui planuojamų pateikti įstatymų pataisų, siūlančių skatinti palankų požiūrį į šeimą, sako partijos frakcijos Seime seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.  Skeptiškai šią iniciatyvą įvertinusi parlamentarė nemano, kad tai reikėtų įtvirtinti Švietimo, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymuose.  „Nepalaikysiu.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) taryba prašo nenaudoti visuomeninio transliuotojo eterio tylos pauzėms, kurias ketinama atnaujinti žurnalistų bendruomenei planuojant naują protestą dėl LRT valdysenos pokyčių.

Balandį rengiant protestą prieš naująsias Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, premjerė Inga Ruginienė teigia, kad politikai išgirdo pernai gruodį dėl to paties įstatymo pakeitimų protestavusių gyventojų balsus.  „Protestus visada vertinau teigiamai. Aktyvi politinė pozicija ir aktyvi visuomenė yra demokratijos išraiška. Man atrodo, kad visuomenė, kuri reiškia savo nuomonę, yra labai svarbu.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba akcentuoja, kad siūlant visuomeninio transliuotojo įstatymo pakeitimus, Seimui nevertėtų planuoti iniciatyvų, kurios keistų nusistovėjusią ribą tarp valstybės institucijų ir LRT.

Balandį rengiant protestą prieš Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, Žurnalistų profesionalų asociacijos (ŽPA) pirmininkė Birutė Davidonytė teigia, kad jų netenkina numatyti ribojimai visuomeninio transliuotojo eteryje veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms.  „Valdančiųjų pasiūlytame įstatymo projekte siekiama apriboti išorinių žurnalistų dalyvavimą kuriant LRT turinį.

Seimui kovo pradžioje ėmusis svarstyti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) valdysenos pakeitimus, balandį Nepriklausomybės aikštėje rengiamas protestas. Šia žinia savo „Facebook“ paskyroje pasidalino Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė. „Nepaisant dešimčių tūkstančių jūsų, besirinkusių į protestus gruodį, valdantieji grįžta prie LRT politizuoti galinčio įstatymo.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba antradienį priėmė sprendimus dėl organizacijos valdymo bei infrastruktūros atnaujinimo. Taryba patvirtino atnaujintus LRT įstatus, tarybos darbo reglamentą bei naujo LRT pastato projekto planą. Anot tarybos, darbo reglamentu numatoma steigti papildomą teisininko asistento pareigybę.  Tuo metu naujo pastato projekto planas numato iki metų pabaigos parengti investicinį projektą bei jį pateikti Centrinei projektų valdymo agentūrai.

Seime prieš porą savaičių pirmąjį balsavimą įveikus naujoms valdančiųjų siūlomoms LRT įstatymo pataisoms, dėl ankstesnio projekto protestus rengę žurnalistų atstovai ir Kultūros asamblėja trečiadienį pristatys tolimesnius bendruomenės veiksmus. Naujajame projekte numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.

Antradienį Seimas turėjo apsispręsti dėl akademinę etiką pažeidusiu pripažinto Darijaus Beinoravičiaus galimybės toliau eiti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nario pareigas, tačiau klausimą nuspręsta atidėti iki kito posėdžio. Šiam siūlymui pritarta bendru sutarimu.  Kaip skelbta, į Seimo pirmininką Juozą Oleką dėl D. Beinoravičiaus atleidimo kreiptasi kovo pradžioje. Kreipimąsi pasirašė 35 Seimo nariai, daugiausia – opozicijos atstovai.

Antradienį posėdžiausiantis Seimas ketina apsispręsti dėl akademinę etiką pažeidusiu pripažinto Darijaus Beinoravičiaus likimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nario pareigose.  Seimui siūloma atleisti D. Beinoravičių iš VTEK nario pareigų dėl nepasitikėjimo. Kreipimąsi pasirašė 35 Seimo nariai, daugiausia – opozicijos atstovai. Kaip skelbta, dėl jo atleidimo į Seimo pirmininką Juozą Oleką buvo kreiptasi kovo pradžioje, surinkus tam reikalingus parašus.

Po Valstybės kontrolės (VK) atlikto audito, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) jau įgyvendino daugiau nei trečdalį pateiktų rekomendacijų, pirmadienį pranešė visuomeninis transliuotojas.  „2026 m. kovo mėnesį visiškai įgyvendinta 36 proc., dalinai – 20 proc. LRT skirtų rekomendacijų“, – nurodoma pranešime.  Pernai lapkritį atlikto audito metu buvo pateiktos 9 rekomendacijos, iš kurių 4 buvo skirtos LRT administracijai.

Teismas ketvirtadienį atmetė socialdemokratės Indrės Kižienės skundą, kuriuo parlamentarė prašė panaikinti Seimo etikos sargų sprendimą nepradėti tyrimo dėl konservatorės Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės elgesio, teikiant pasiūlymus Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo projektui.

Seimo Kultūros komitetas nutarė prašyti poveikio vertinimo Seime pradėtoms svarstyti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisoms. Trečiadienį sprendžiant dėl termino, per kurį ekspertai turėtų pateikti savo vertinimą, opozicijos atstovai tvirtino vėl matantys valdančiųjų buldozerį. Atlikti projekto poveikio vertinimą paprašė opozicijos atstovai. Kultūros komitetas nutarė, kad jį turėtų atlikti Vytauto Didžiojo ir Mykolo Romerio universitetų mokslininkai.

Praėjusių metų gruodį iš Audito komiteto posėdžio žurnalistų pasišalinti paprašęs komiteto pirmininkas, „aušrietis“ Artūras Skardžius nepažeidė nei Seimo statuto, nei Politikų elgesio kodekso nuostatų, konstatavo trečiadienį posėdžiavę Seimo etikos sargai.  Už tokį sprendimą balsavo 8 komisijos nariai.

Seimo etikos sargai trečiadienį konstatavo, jog konservatorė Jurgita Sejonienė savo pasisakymais gruodį vykusiame Kultūros komiteto posėdyje pažeidė pagarbos žmogui, padorumo ir pavyzdingumo principus. Tokiai išvadai pritarė šeši komisijos nariai, keturi politikai pažeidimo nepripažino. Kultūros komitetas praėjusių metų pabaigoje svarstė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimus, lengvinančius nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimą.

Opozicijoje esančiai konservatorių frakcijai surinkus reikiamus parašus, Seimo Kultūros komitetas prašo ekspertinio vertinimo pirmąjį balsavimą įveikusioms Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisoms. „Teisėtai yra gautas opozicijos kreipimasis dėl įstatymo projekto teisinio reguliavimo poveikio vertinimo (...) Pateikiame ekspertiniam vertinimui tokį, kokį pateikė teisėtas opozicijos narių skaičius“, – posėdyje dėstė Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas.

Seimui praėjusią savaitę po pateikimo pritarus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų projektui, jo svarstymui trečiadienį pasirengs parlamento Kultūros komitetas.  Kaip Eltą informavo komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas, Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijai surinkus parašus dėl projekto ekspertinio vertinimo, komitetas planuoja paskirti išvadų rengėjus.

Seimas svarstys, ar įpareigoti Viešųjų pirkimų tarnybą (VPT) prižiūrėti, kaip Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) laikosi programų pirkimo taisyklių, teikti visuomeniniam transliuotojui pagalbą. Parlamentarai antradienį po pateikimo pritarė tai numatančioms Vyriausybės parengtoms pataisoms, kurios toliau bus svarstomos Seimo komitetuose.

Praėjusią savaitę Seimui po pateikimo pritarus naujosioms Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisoms, Lietuvos mokslų akademija (LMA) kritikuoja projekte apibrėžtą visuomeninio transliuotojo tarybos formavimo tvarką. Jos vertinimu, numatyti pakeitimai yra kosmetiniai ir iš esmės nesprendžia didelės politikų įtakos formuojant LRT tarybą klausimo.

Penktadienį grupė Seimo narių kreipėsi į parlamento vadovą Juozą Oleką siūlydami dėl nepasitikėjimo atleisti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) narį Darijų Beinoravičių, kuris buvo pripažintas pažeidusiu akademinę etiką.

Europos Parlamento (EP) darbo grupės, stebinti Europos žiniasklaidos laisvės akto įgyvendinimą, ketvirtadienį uždarame posėdyje nagrinėjo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas. Nuotoliu posėdyje taip pat dalyvavo LRT generalinės direktorės pavaduotojas Gytis Oganauskas. Jis pristatė EP darbo grupei priimtus ir inicijuojamus LRT finansavimo bei valdysenos pakeitimus ir visuomeninio transliuotojo poziciją.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo atmetė opozicijos rengtas Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, siūlančias keisti nacionalinio transliuotojo valdyseną. Tiek bendras opozicijos, tiek atskiras liberalų teiktas projektas surinko kiek daugiau nei po 40 balsų, prieš buvo ar susilaikė daugiau kaip 60 Seimo narių. „Apgailėtina, ponai socialdemokratai, esate bailiai, neatsakingi.

Seimas atmetė „aušriečio“ Karolio Neimanto pateiktas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, siūlančias sumažinti visuomeninio transliuotojo finansavimą.  Projektu jis siūlė nuo 1 iki 0, 5 proc. mažinti iš gyventojų pajamų mokesčio (GPM) gaunamą LRT finansavimą.  Rekordiškai daug buvo prieš Šią K. Neimanto iniciatyvą po pateikimo palaikė tik 3 Seimo nariai.