Kreipimesi pažymima, kad nuo praėjusių metų pabaigos Lietuvoje vykstantis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo keitimo procesas kelia rimtų abejonių, ar teisėkūra išlieka grindžiama iš Konstitucijos kylančiais teisės viršenybės imperatyvais ir Europos teisiniais standartais.
Europarlamentarų vertinimu, šiuo metu Seime svarstomas įstatymo projektas tęsia kryptį, kuria silpninamos nacionalinio visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo garantijos.
Pasak kreipimosi autorių, šis procesas vykdomas nepaisant visuomenės nuomonės, teisės ekspertų vertinimų ir tarptautinių institucijų rekomendacijų. Be to, įstatymo projektu esą kryptingai silpninamos LRT finansinės garantijos, siūlomas nepakankamai aiškus ir plačiai interpretuojamas generalinio direktoriaus atleidimo teisinis reguliavimas, keliantis teisinio neapibrėžtumo riziką.
Abejonių, kaip pažymima, kelia ir naujas valdymo modelis, įtvirtinantis papildomą kolegialų organą ir sukuriantis kompetencijų persidengimą bei galios koncentracijos prielaidas.
Europarlamentarai akcentuoja, jog tai nėra vien nacionalinės žiniasklaidos politikos klausimas. Jų vertinimu, valdančiosios daugumos veiksmai, inicijuojant ir priimant LRT nepriklausomumą varžančias pataisas, neišvengiamai turės neigiamą įtaką Lietuvos pasirengimui pirmininkauti Europos Sąjungos (ES) Tarybai.
„Atsižvelgdami į tai, europarlamentarai kviečia prezidentą pasinaudoti savo konstituciniu vaidmeniu ir viešai įvertinti vykstantį teisėkūros procesą ir aiškiai pasisakyti dėl būtinybės laikytis Konstitucijos bei ES teisės standartų, skatinti sustabdyti įstatymo projekto (…) svarstymą bent iki tol, kol bus gauta Venecijos komisijos nuomonė, imtis lyderystės ginant visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą kaip vieną iš fundamentalių demokratinės valstybės elementų, prireikus pasinaudoti Konstitucijoje įtvirtintomis galiomis, įskaitant veto teisę“, – teigiama pranešime.
ELTA primena, kad Seimas po pateikimo pritarė darbo grupės parengtam LRT įstatymo pataisų projektui.
Naujame įstatymo pataisų projekte numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.
LRT taryba būtų sudaroma iš penkiolika asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų šešerių metų kadencijai. Kaip ir pagal šiuo metu galiojančią tvarką, keturis jų deleguotų prezidentas, keturis – Seimas.
Nuo 2028-ųjų galėtų įsigalioti naujas valdymo organas
Projekte taip pat numatyta, kad nuo 2028-ųjų galėtų įsigalioti naujas valdymo organas – Valdyba, į kurią penkerių metų kadencijai penkis narius skirtų Taryba. Valdyba vykdytų strategijos įgyvendinimo, organizacinio, finansų ir ūkinio valdymo klausimus.
Valdybos nariais galėtų būti skiriami nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip penkerių metų vadovaujamojo darbo ar veiklos valdymo patirtį.
Projekte nuspręsta palikti ir šiuo metu galiojančią nuostatą, kuri numato, kad generalinio direktoriaus atleidimui dėl nepasitikėjimo reiktų dviejų trečdalių Tarybos narių balsų, tačiau LRT taryba galėtų pati pasirinkti, kokiu būdu balsuoti – atvirai ar slaptai.
Taip pat siūloma, kad LRT generalinis direktorius galėtų būti nušalintas nuo pareigų, dar nepasibaigus jo kadencijai, jeigu jis netinkamai atliktų savo pareigas, pažeistų viešąjį interesą, padarytų šiurkščius tarnybinius nusižengimus arba nebeatitiktų nepriekaištingos reputacijos kriterijų.
Dėl šių pataisų Žurnalistų profesionalų asociacija (ŽPA) kartu su Kultūros asamblėja trečiadienį šalia Seimo esančioje Nepriklausomybės aikštėje rengia protestą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
