LRT

Seimui ketinant teikti valdančiųjų parengtas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, visuomeninio transliuotojo administracija sako, kad tokiu atveju LRT taptų biurokratizuotas, redakciškai nesavarankiškas, abejotino veiksmingumo ir kokybės. Ketvirtadienį išplatintame pranešime LRT teigia, kad įstatymo pataisos neatitinka ES Žiniasklaidos laisvės akto reikalavimų ir Konstitucinio Teismo išaiškinimų.

Seimo darbo grupės parengtos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisos gali susilpninti visuomeninį transliuotoją, teigia buvęs šios grupės narys liberalas Simonas Kairys. Politiko vertinimu, parengti siūlymai neatitinka anksčiau socialdemokratų duotų pažadų dėl projekto derinimo su tarptautinėmis institucijomis. „Venecijos komisijai besilankant buvo pažadas, kad neteiks Seimui projekto ir lauks Venecijos komisijos išvadų“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė S. Kairys.

Ketvirtadienį Seimo plenarinių posėdžių salę turėtų pasiekti naujasis, praėjusį mėnesį įregistruotas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų projektas, kuriame numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, Tarybos sudėties pakeitimai bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.  Pataisose nurodoma, kad LRT taryba būtų sudaroma iš penkiolika asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų šešerių metų kadencijai.

Šešios dešimtys Lietuvos žurnalistų iš įvairių žiniasklaidos priemonių ir dvi žurnalistus atstovaujančios organizacijos antradienį kreipėsi į Seimo narius, premjerę ir kultūros ministrę dėl LRT įstatymo pataisų. Politikai raginami nebalsuoti už esą grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui keliančius pakeitimus.

Seimo valdybos sudarytai darbo grupei parengus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimus, LRT žurnalistų bendruomenė teigia, kad dalis siūlomų pataisų gali pabloginti visuomeninio transliuotojo padėtį ir darbo kokybę. Antradienį išplatintame pareiškime ji pažymi, kad kai kurie nauji siūlomi pakeitimai, Seimo Teisės departamento vertinimu, prieštarauja Europos žiniasklaidos laisvės aktui ir neatspindi Valstybės kontrolės rekomendacijų.

Seimas antradienį pradės pavasario sesiją, jos darbotvarkėje yra daugiau kaip 500 projektų, tarp jų – įstatymai dėl naujo karinio poligono Kapčiamiestyje, LRT valdysenos, nacionalinių sankcijų rusams ir baltarusiams pratęsimo. Prezidentas Gitanas Nausėda žada pateikti devynių teisės aktų projektus, Vyriausybė – 117, likusius – Seimo komitetai, frakcijos, pavieniai parlamentarai. „Didysis prioritetas – gynyba.

Siekiant spręsti demografinius iššūkius, Seimo laikinosios šeimos politikos grupės nariai siūlo įstatymuose įtvirtinti pagarbą motinystei ir tėvystei, palankaus požiūrio į santuokinę šeimą skatinimą.  Tai numatantį šeimos stiprinimo įstatymų pataisų paketą, kurį planuojama pateikti Seimo pavasario sesijoje, pirmadienį spaudos konferencijoje pristatė šios grupės pirmininkė Aušrinė Norkienė ir teisingumo ministrė Rita Tamašunienė. „Esame gilioje demografinėje krizėje.

Išvadą dėl Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) darbo grupės parengto projekto pateikę Seimo teisininkai sako, kad siūlomi nauji visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimo pagrindai – ginčytini, o draudimas kitų žiniasklaidos priemonių atstovams kurti turinį LRT galimai nesusijęs su transliuotojo misija.

Vadinamoji Venecijos komisija šeštadienį paragino Lietuvą peržiūrėti pernykštį sprendimą trejiems metams įšaldyti LRT finansavimą, taip pat patarė išlaikyti kvalifikuotos daugumos kartelę atleidžiant transliuotojo generalinį direktorių. Įstatymas, kuriuo LRT finansavimas buvo įšaldytas, priimtas „neatlikus poveikio vertinimo ar reikšmingų konsultacijų su LRT ir nenustatant pereinamojo laikotarpio“, teigiama komisijos paskelbtoje nuomonėje.

Venecijos komisija skubos tvarka vertins naujausią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo pokyčius numatantį įstatymo projektą, sako visuomeninio transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Anot jos, Venecijos komisijos išvados dėl gruodį pateiktų pirminių siūlytų LRT įstatymo pakeitimų bus paviešintos artimiausiomis dienomis.

Penktadienį Europos Tarybos Venecijos komisijos plenarinėje sesijoje bus nagrinėjamas nuomonės projektas dėl Seime svarstomų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų.  Komisija numato apsikeisti nuomonėmis su Lietuvos atstovais – plenarinėje sesijoje dalyvaus parlamentarai socialdemokratė Indrė Kižienė ir Mišrios Seimo narių grupės narys Artūras Zuokas. Praėjusią savaitę po kelis mėnesius rengtų posėdžių Seimo darbo grupė sutarė dėl siūlomų LRT įstatymo pataisų.

Artėjant Seimo pavasario sesijai, trečiadienį aptarti jos darbų rinksis koalicinė taryba.  „Pagrindinis akcentas bus pavasario sesijos darbai: tiek peržvelgti projektus, ką Vyriausybė teikia, tiek ir atskirai koalicijos frakcijų teikiami siūlymai“, – Eltai posėdžio išvakarėse teigė Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos (LSDP) seniūnė Orinta Leiputė.

Klausimų dėl finansinės padėties sulaukusi Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) juos vadina išpuoliais ir sieja su diskusijomis dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) ateities. „Akivaizdu, kad išpuoliai prieš LŽS suaktyvėjo politinių diskusijų dėl LRT ateities kontekste, kai LŽS Seimo darbo grupėje pateikė savarankišką poziciją dėl LRT įstatymo tobulinimo“, – antradienį išplatintame pareiškime teigia organizacija.

Trijų opozicinių frakcijų lyderiai kreipėsi į Seimo pirmininką Juozą Oleką dėl parlamento narių, socialdemokratės Indrės Kižienės ir Mišrios Seimo narių grupės atstovo Artūro Zuoko dalyvavimo Europos Tarybos Venecijos komisijos plenarinėje sesijoje. Kovo 5–8 d. Venecijoje bus nagrinėjamas komisijos nuomonės projektas dėl Seime svarstomų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų.

Tarptautiniam paralimpiniam komitetui (TPK) leidus Rusijos ir Baltarusijos sportininkams artėjančiose Milano–Kortinos paralimpinėse žiemos žaidynėse varžytis su savo šalies vėliavomis, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) netransliuos atidarymo ceremonijos. Kaip nurodoma LRT pirmadienį išplatintame pranešime, toks sprendimas priimtas solidarizuojantis su Latvijos, Estijos bei Suomijos visuomeniniais transliuotojais.

Artėjant parlamento pavasario sesijai, trečiadienį Seime rinksis koalicinė taryba. Tai Eltai patvirtino premjerės Ingos Ruginienės patarėjas Ignas Dobrovolskas.  „Trečiadienį vyks koalicinės tarybos posėdis Seimo pirmininko kabinete“, – nurodė jis.  Anot Seimo Lietuvos socialdemokratų frakcijos (LSDP) seniūnės Orintos Leiputės, planuojama aptarti Seimo pavasario darbus, tarp jų – Kapčiamiesčio poligono įstatymo projektą.

Šią savaitę parengtos ir įregistruotos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisos yra kur kas geresnės nei tos, kurios Seimui buvo pristatytos praėjusių metų pabaigoje, sako kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė.  „Aš manau, kad šiuo metu pateiktas projektas yra tikrai geresnis. Jis yra išdiskutuotas, buvo sudaryta darbo grupė, įtraukti įvairių sričių specialistai, politikai ir prieitas bendras sprendimas“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė ministrė.

Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas žada, kad darbo grupės parengtos Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisos parlamente nebus svarstomos skubos tvarka. „Vieną kartą nudegę... Dabar jau žinote, eini ir pro kopūstų lauką ir pūti... Man atrodo, kad tikrai čia jokios skubos nereikia. Padarysime netempdami laiko, bet normaliai svarstydami pakankamai greitai“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Seime sakė jis.

Politikų siūlymą įkurti naują Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo organą – valdybą, tarybos nariai sutinka skeptiškai. „Pagrindinis akcentas, apie ką buvo kalbama, tai valdyba. Ir buvo kvestionuojamas valdybos reikalingumas“, – po trečiadienį vykusio dalies LRT tarybos narių susitikimo su Seimo pirmininku Juozu Oleku žurnalistams sakė Jonas Staselis.

Pernai gruodį Seime svarstant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas išgarsėjus parlamentarės Agnės Širinskienės katinui Nuodėguliui, parlamente atsirado iniciatyva, kuria siekiama uždrausti politikams piktnaudžiauti įstatymo leidybos iniciatyvos teise. Tai numatančias Seimo statuto pataisas kartu su kolegomis įregistravo parlamentaras Rimas Jonas Jankūnas.

Seimo darbo grupės parengtas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų projektas trečiadienį turėtų būti užregistruotas Seime, sako parlamento vadovas Juozas Olekas. Jo teigimu, parengtą dokumentą taip pat ketinama išversti ir pateikti Venecijos komisijai, siekiant gauti jos įvertinimą.

Trys Seimo opozicijai priklausančios frakcijos įregistravo alternatyvų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo projektą. Juo siūloma keisti visuomeninio transliuotojo valdymo modelį, siekiant sumažinti politinę įtaką ir sustiprinti institucijos savarankiškumą. Vienas pagrindinių projekto siūlymų – LRT tarybos sudėties ir formavimo tvarkos keitimas. Opozicinės frakcijos siūlo sumažinti Tarybos narių skaičių nuo 12 iki 11 ir trumpinti jų kadenciją nuo šešerių iki ketverių metų.

Nors pirmadienį posėdžiavusi Seimo darbo grupė jau parengė naują Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų projektą, grupei pirmininkavęs Juozas Olekas neatmeta, jog sulaukus Venecijos komisijos išvadų, galutinį projektą gali tekti koreguoti svarstant jį parlamente. Vis tik, J. Olekas viliasi, jog darbo grupės paruoštas variantas atitiks komisijos rekomendacijas.

Kelis mėnesius posėdžiavusiai darbo grupei parengus naują Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų projektą, grupės vadovas Juozas Olekas tikina, jog buvo žengtas žingsnis į priekį, užtikrinant efektyvesnį visuomeninio transliuotojo valdymą.  „Aš manau, kad tai yra žingsnis į priekį nuo to, ką turėjome.

Premjerė Inga Ruginienė yra įsitikinusi, jog Seimo darbo grupė, kuriai buvo pavesta peržiūrėti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną, atliko savo darbą.  „Darbo grupė tą darbą atliko. Ir tikrai džiaugiuosi, kad (…) visos įvairios nuomonės buvo girdimos“, – pirmadienį žurnalistams sakė ministrė pirmininkė.

Kelis mėnesius posėdžiavusi Seimo darbo grupė sutarė dėl siūlomų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų. Joje dirbę parlamentarai parengė projektą, kuriame numatomas visuomeninio transliuotojo valdybos atsiradimas, keistųsi Tarybos sudėtis bei generalinio direktoriaus atleidimo anksčiau laiko pagrindas.  Siūlomose pataisose nurodoma, kad LRT taryba būtų sudaroma iš 15 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų, skiriamų 6 metų kadencijai.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisas svarstančios darbo grupės posėdyje pirmadienį pristatytas atnaujintas siūlymas dėl laisvai samdomų LRT laidų vedėjų. Pagal naująjį variantą, kitų žiniasklaidos priemonių atstovai galės dalyvauti, kuriant visuomeninio transliuotojo turinį.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną peržiūrinti Seimo darbo grupė pirmadienį planuoja baigti darbą, turėtų apsispręsti dėl siūlomų pataisų įsigaliojimo datos. „Praėjusį posėdį jau praėjome pastraipsniui, liko nuspręsti dėl svarbaus klausimo – įsigaliojimo datų“, – BNS sakė darbo grupės narė socialdemokratė Indrė Kižienė.

Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė svarsto, jog naują Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų projektą valdantieji greičiausiai ir vėl sieks priimti skubos tvarka. Tokiu atveju, pasak jos, žurnalistų bendruomenė reaguotų nedelsdama bei vėl rengtų protestus, ar svarstytų apie kitas atsakomąsias priemones.

Daliai opozicijos pasitraukus iš Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną peržiūrinčios Seimo darbo grupės, demokratai to daryti neketina, sako partijos vicepirmininkas Virginijus Sinkevičius. „Ne, demokratai nesitrauks. Pirmiausia mes norime iki galo dirbti toje grupėje, siūlyti savo siūlymus.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną peržiūrinti Seimo darbo grupė ketvirtadienį sutarė dėl nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimo, valdybą norėtų matyti nuo 2028 metų.

Parlamento Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai (TS–LKD) ketvirtadienį pasitraukus iš darbo grupės, peržiūrinčios Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną, Seimo pirmininkas Juozas Olekas šį sprendimą vertina kaip normalų opozicijos žingsnį. Kartu jis padėkojo darbo grupėje dirbusiems konservatoriams už diskusijas bei kritiką, padėjusią tobulinti siūlomus pakeitimus.

Iš Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną peržiūrinčios Seimo darbo grupės pasitraukė du Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariai. „Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu pareiškiame, kad mes pasitraukiame iš šios darbo grupės“, – tik prasidėjus ketvirtadienį vykstančiam posėdžiui sprendimą įgarsino parlamentaras Vytautas Juozapaitis. Pasitraukus konservatoriams, darbo grupėje liko 12 narių.

Ketvirtadienį posėdžiausianti darbo grupė, kuriai pavesta tobulinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdysenos teisinį reguliavimą, toliau nagrinės parengtą suvestinį įstatymo pataisų projektą – posėdžio metu tikimasi rasti sutarimą dėl visuomeninio transliuotojo misijos apibrėžimo. Pastarąjį kartą Juozo Oleko vadovaujama grupė buvo susirinkusi antradienį. Tuomet buvo sutarta dėl LRT valdybos, tarybos bei generalinio direktoriaus funkcijų.

Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė Birutė Davidonytė teigia, jog Seime Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisas svarstančios darbo grupės nariai jau gavo parengtą visuomeninio transliuotojo įstatymo projektą, kurį ketvirtadienį turėtų pristatyti. Jos manymu, šis variantas kur kas blogesnis nei pirminiai valdančiųjų pasiūlymai, dėl kurių kilo tūkstantiniai protestai.

Įgyvendinant Valstybės kontrolės (VK) rekomendacijas po nacionalinio transliuotojo LRT audito, Vyriausybė pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) projektui, kuriuo Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) įpareigojama vykdyti nuoseklią pirkimų pažeidimų prevenciją. Pagal EIM projektą, VPT taip pat prižiūrėtų, kaip laikomasi teisės akto nuostatų, įskaitant nuostatas, vykdant pirkimų sutartis.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė siūlymui, kad Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) prižiūrėtų, kaip Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) laikosi programų pirkimo taisyklių, ir teiktų visuomeniniam transliuotojui pagalbą. Tam, kad būtų priimtos Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teikiamos įstatymų pataisos, dar turės pritarti Seimas.

Viešojoje erdvėje kilus pasipiktinimui dėl Seimo darbo grupėje svarstomo siūlymo įpareigoti Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje (LRT) bendradarbiaujančius kitų žiniasklaidos priemonių atstovus deklaruoti interesus, Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas teigia, kad iniciatyva nėra galutinė — dėl jos dar bus diskutuojama, ji gali būti tikslinama.  „Šita formuluotė sulaukė labai didelių diskusijų darbo grupėje, bet dėl šios formuluotės nebuvo balsuota.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną peržiūrinti Seimo darbo grupė antradienį sutarė dėl nacionalinio transliuotojo tarybos ir valdybos funkcijų, tačiau nuomonės išsiskyrė dėl misijos apibrėžimo įstatyme. Darbo grupei vadovaujantis Seimo pirmininkas Juozas Olekas pasiūlė į LRT įstatyme apibrėžti nacionalinio transliuotojo misiją.

Antradienį posėdžiausianti darbo grupė, kuriai pavesta tobulinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdysenos teisinį reguliavimą, toliau nagrinės parengtą suvestinį įstatymo pataisų projektą.  Pastarąjį kartą Juozo Oleko vadovaujama grupė buvo susirinkusi trečiadienį. Tuomet bendru sutarimu buvo nutarta, jog norint atleisti visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių, reikėtų 2/3 Tarybos narių pritarimo.

 Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Seimo pirmininko Juozo Oleko suburta darbo grupė, tobulinanti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo projektą, veikia „visiškai normaliai“ ir nebenaudoja „buldozerio“ pataisoms parlamente priimti. „Kiek man žinoma, darbo grupė, kuri dirba dabar Lietuvos parlamente, nebenaudoja buldozerio, dirba visiškai normaliai, dalykiškai ir ieško atsakymų į tuos klausimus, kuriuos aš iškėliau“, – žurnalistams pirmadienį sakė G. Nausėda.

Minint 108-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines, už nuopelnus šaliai ir jos vardo garsinimą prezidentas Gitanas Nausėda apdovanojo 38 Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius. „Didysis iššūkis – nuo pamatų pastatyti lietuvių tautos namus, juos įrengti ir apsaugoti – pritraukė daugybę aktyvių, energingų, veržlių žmonių. Bėgant metams, jie neskaičiuodami laiko ir pastangų dirbo, kad įgyvendintų visos tautos svajonę.

Lietuvoje viešinti Europos Parlamento (EP) pirmininkė Roberta Metsola sako, kad sausį priimta rezoliucija dėl padėties Lietuvos nacionaliniame transliuotojuje nesiekiama pamokslauti – tik norima bendradarbiauti, stiprinant demokratiją visoje Bendrijoje. „Europos Parlamento pozicija yra aiški. Nenorime rodyti pirštais ir pamokslauti. Norime dirbti kartu, kad sustiprintume mūsų demokratiją“, – interviu BNS sakė R. Metsola.

Minint 108-ąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines, už nuopelnus šaliai ir jos vardo garsinimą prezidentas Gitanas Nausėda apdovanos 38 Lietuvos ir užsienio valstybių piliečius. Kaip rodo prezidento dekretas, G. Nausėda įteiks valstybinius apdovanojimus 32 Lietuvos ir 6 užsienio valstybių piliečiams.

Opozicijai priklausančio Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako nematanti poreikio grįžti į Seimo pirmininko Juozo Oleko suburtą darbo grupę, tobulinančią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo projektą. Anot politikės, liberalai savąją dalį jau atliko – pristatė siūlymus.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną peržiūrinčiai darbo grupei sutarus, kad visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimui reikėtų dviejų trečdalių Tarybos narių balsų, Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė sako pozityviai vertinanti šį sprendimą. Visgi, nors atrodo, jog politikai atsitraukia nuo anksčiau siūlytų pataisų, žurnalistė sako, kad būtina sulaukti galutinio LRT įstatymo projekto.

Penktadienio rytą posėdžiavusi Seimo valdyba atsižvelgė į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdysenos teisiniam reguliavimui tobulinti suburtos darbo grupės prašymą ir dešimčiai dienų pratęsė įstatymo projektui parengti skirtą terminą.

Praėjusių metų gruodžio 15 d. vykęs Seimo Kultūros komiteto posėdis, kuriame buvo nagrinėtas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) klausimas, organizuotas tinkamai, konstatavo trečiadienį posėdžiavę parlamento etikos sargai.  Remiantis Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) priimtomis išvadomis, rengiantis bei vykstant minėtam Kultūros komiteto posėdžiui, nebuvo pažeistas nė vienas Seimo statuto straipsnis.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdysenos teisinį reguliavimą tobulinanti Seimo darbo grupė siūlo, kad norint atleisti visuomeninio transliuotojo generalinį direktorių reikėtų 2/3 Tarybos narių pritarimo. Tokiam siūlymui darbo grupė pritarė bendru sutarimu. „Aš siūlyčiau palikti taip, kaip yra dabar galiojančiame įstatyme, nes vėlgi, jei pasižiūrėtume į europinę praktiką, tai europinėje praktikoje yra įvairiai.