Tiek bendras opozicijos, tiek atskiras liberalų teiktas projektas surinko kiek daugiau nei po 40 balsų, prieš buvo ar susilaikė daugiau kaip 60 Seimo narių.
„Apgailėtina, ponai socialdemokratai, esate bailiai, neatsakingi. Tas jūsų rūkas apie demokratiją, išklausymą subliuško galutinai“, – po balsavimo sakė konservatorius Vytautas Juozapaitis.
Seimas atmetė opozicijos rengtus projektus dėl LRT valdysenos
Bendrame opozicijos projekte siūlyta įkurti LRT valdybą, nuo 12 iki 11 sumažinti tarybos narių skaičių: prezidentui ir Seimui palikti galimybę į tarybą deleguoti po du narius, vietoj dabartinių aštuonių.
Anot projekto, teisė teikti LRT tarybos narius papildomai būtų suteikta Nacionalinei nevyriausybinių organizacijų koalicijai bei Medijų tarybai.
Panašų projektą teikė ir opoziciniai liberalai. Jie taip pat siūlė nuo 12 iki 11 mažinti LRT tarybos narių skaičių. Pagal jų pataisas prezidentas ir Seimas deleguotų nebe po keturis, o po du tarybos narius, o teisę pasiūlyti LRT tarybos narius įgytų Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija bei Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Žurnalistų profesionalų asociacija bendru sutarimu.
„Tiesą pasakius, ir dabartinis LRT valdymo modelis atitinka Europos žiniasklaidos laisvės akto nuostatas ir nieko labai keisti nereikėtų, reikalo didelio, ir Valstybės kontrolė nesiūlė keisti įstatymo“, – pristatydama projektą sakė konservatorė Daiva Ulbinaitė.
„Tačiau situacija, kurią aplink LRT dirbtinai sukūrė valdantieji, užsimoję bet kokia kaina pakeisti generalinę direktorę, matuoti žurnalistų politinį neutralumą, nurodinėti, kas, ko ir kiek turėtų rodyti, kalbinti ir transliuoti, tai iš tikrųjų apnuogino LRT tarybos neveiksnumą ir neprofesionalumą, kompetencijų stygių, galimą politizavimą ir dėl to kylančias veiklos priežiūros problemas“, – tvirtino ji.
Seimo narės teigimu, jų parengtas projektas sukurtų kokybiškai naują modernų LRT valdysenos modelį, realiai sustiprintų ir depolitizuotų nacionalinį transliuotoją, užtikrintų profesionalią, politikų įtakoms atsparią visuomeninio transliuotojo vadybą ir priežiūrą.
Ji kritikavo darbo grupės parengtą projektą. D. Ulbinaitė jį vadino antikonstituciniu, politinių pageidavimų kratiniu.
„Jūsų projekte matau, kad susilpnintos tarybos, kaip aukščiausio LRT valdymo organo, funkcijos, nes valdyba direktorių gali ir parinkti, ir patvirtinti, ir atleisti“, – opozicijos projektą komentavo socialdemokratė Indrė Kižienė.
Liberalas Simonas Kairys, teikdamas savo pataisas, teigė, kad dabar didžiausių problemų LRT valdysenoje kelia nacionalinio transliuotojo taryba, todėl reikėtų keisti jos sudarymo principus. Anot jo, pirmiausia, tarybos narių skaičius turi būti nelyginis, kad ji lengviau galėtų priimti sprendimus.
Pasak S. Kairio, prie LRT depolitizavimo prisidėtų ir prezidento bei Seimo deleguojamų tarybos narių skaičius.
Ketvirtadienį Seimo nariai atmetė ir „aušriečio“ Karolio Neimanto projektą. Juo norėta sumažinti nacionalinio transliuotojo finansavimą – skirti nebe 0,75 proc. užpraėjusių metų faktiškai gautų gyventojų pajamų mokesčio, o 0,5 procento.
Pristatęs savo projektą „aušrietis“ pareiškė jį atsiimantis, tačiau paaiškėjo, kad Seimo statutas to padaryti nebeleidžia.
Seimo posėdžiui pirmininkavusi „valstietė“ Aušrinė Norkienė priminė, kad atsiimti projektą iniciatorius gali iki jo pateikimo Seimui.
Tokiu būdu parlamente liko tik Seimo pirmininko Juozo Oleko vadovautos darbo grupės parengtas projektas.
Jame numatytas nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, ko nėra dabartiniame teisės akte, naujo nacionalinio transliuotojo valdymo organo – valdybos įkūrimas, LRT tarybos didinimas nuo 12 iki 15 narių.
Taip pat nutarta nustatyti tam tikrus reikalavimus LRT tarybos nariams, siūloma riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant nacionalinio transliuotojo turinį.
Šiame projekte keičiami ir LRT generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų nepasibaigus kadencijai pagrindai. Siūloma, kad jis galėtų būti atleistas, jei netinkamai vykdo funkcijas, dėl viešojo intereso pažeidimo, šiurkščių pareigų pažeidimų ar nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimo.
Tačiau numatoma palikti tą pačią – dviejų trečdalių – balsų kartelę, kuri nustatyta dabar, norint atleisti LRT vadovą dėl nepasitikėjimo, tik išbrauktas reikalavimas surengti atvirą balsavimą. Balsavimo būdą palikta pasirinkti LRT tarybai.
Žurnalistų profesionalų asociacija, Lietuvos žurnalistų draugijos Centro valdyba ir šešios dešimtys žurnalistų bei žiniasklaidos atstovų kreipėsi į parlamentarus, premjerę ir kultūros ministrę, ragindami nebalsuoti už šį projektą.
Jų teigimu, projekte lieka nuostatos, leidžiančios lengviau atleisti LRT vadovą remiantis abstrakčiais ir plačiai interpretuojamais pagrindais, kurie, Seimo teisininkų vertinimu, gali prieštarauti Europos žiniasklaidos laisvės aktui.
Taip pat raginama projektą teikti tik sulaukus naujų Venecijos komisijos išvadų.
Darbo grupė LRT valdysenai pakeisti buvo sukurta pernai valdantiesiems nepavykus priimti pataisų, kuriomis siekta palengvinti įstaigos vadovo atleidimą.
Pataisos Seime įstrigo opozicijai ėmusis vadinamosios filibusterio taktikos, kai siekiant vilkinti laiką įstatymo projektui buvo registruoti šimtai pasiūlymų, o prie Seimo susirinkus daugiau kaip 10 tūkst. žmonių, ginti žodžio laisvės.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
