Ketvirtadienį išplatintame pranešime LRT teigia, kad įstatymo pataisos neatitinka ES Žiniasklaidos laisvės akto reikalavimų ir Konstitucinio Teismo išaiškinimų.
„Pridėjus kitus Vyriausybės svarstomus LRT veiklą reglamentuojančius dokumentus (pvz., programų pirkimų apsunkinimas), akivaizdu, kad siekiama kuo labiau apriboti LRT veiklą, atimti iš jos bet kokias papildomas pajamas. Nors dengiamasi Valstybės kontrolės rekomendacijomis, šie pakeitimai su jomis menkai susiję“, – rašoma pranešime.
Pasak transliuotojo, įsteigus politikų siūlomą valdybą, tai sukeltų „kompetencijų paskirstymo konfliktą“. LRT teigimu, sprendimų priėmimas taptų lėtas, o atsakomybė išplaukusi.
„Funkcijų paskirstymas tarp trijų valdymo organų yra toks, kad galiausiai nė vienas iš jų neatsakingas už misijos (ne)įgyvendinimą. Mokesčių mokėtojų pinigai būtų leidžiami ne misijai, o administravimui. LRT nepavedama atlikti daugiau funkcijų, todėl neaišku, kodėl tokios pačios apimties išliekančiam visuomeniniam transliuotojui reikia taip smarkiai išpūsti valdymo aparatą“, – teigia LRT.
„LRT valdyba – galimas sprendimas, tačiau įstatymo pataisose jos funkcijos apibrėžtos netinkamai. Pati valdyba sukurtų papildomą administracinę naštą ir apsunkintų sprendimų priėmimą“, – rašoma pranešime.
Pasak transliuotojo, priėmus siūlomus pakeitimus, LRT generaliniam direktoriui tenkanti atsakomybė liktų tokia pati plati, tačiau įtaka LRT veiklai – kukli.
LRT nuomone, naujoje įstatymo redakcijoje išdėstytos direktoriaus atleidimo priežastys suformuluotos neaiškiai, palieka daug erdvės interpretacijoms.
Taip pat abejojama dėl siūlymo LRT tarybos biurui teikti siūlymus dėl LRT programų, interneto svetainės turinio atitikimo reikalavimams, gerosios valdysenos principų diegimo, kitų veiksmų, skirtų LRT veiklos efektyvumui ir skaidrumui didinti. Pranešime teigiama, kad šis siūlymas kelia nerimą ir grėsmę redakciniam nepriklausomumui.
Be to, LRT vertinimu, darbo grupei nepavyko depolitizuoti tarybos.
„Netgi priešingai – į tarybą įtraukiami papildomi nariai, deleguojami iš politizuotų institucijų, pavyzdžiui, Trišalės tarybos, kurioje dirba Vyriausybės atstovai, ar Lietuvos bendruomenių organizacijų sąjungos, kurios taryboje veikia įvairių partijų ir visuomeninių rinkimų komitetų politikai“, – rašoma pranešime.
LRT administracijos teigimu, draudimas transliuotojo kanaluose veikti kitoms žiniasklaidos priemonėms be tarybos leidimo pažeidžia redakcinio nepriklausomumo principą ir reiškia cenzūrą.
„Tai reikštų tarybos kišimąsi į turinį – žurnalistų parinkimas yra dalis redakcinio sprendimo. Mažoje rinkoje nėra tiek profesionalų, ir tokia nuostata atsilieptų LRT turinio kokybei“, – sakoma komentare.
Pasak LRT, projekte siekiama uždrausti mokamos kultūrinės, šviečiamosios, socialinės informacijos skleidimą, dažniausiai tai yra garso ir vaizdo klipai.
„Ši pataisa taip pat yra netinkama, ribojanti LRT nepriklausomumą ir žalinga kultūros sektoriui“, – rašoma pranešime.
Kaip rašė BNS, Seimui ketvirtadienį teikiami penki projektai, susiję su LRT veiklos reguliavimu – nuo finansavimo mažinimo iki valdysenos pertvarkos.
Seimo pirmininkas Juozas Olekas pristatys darbo grupės parengtą projektą. Jame numatytas nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimas, ko nėra dabartiniame teisės akte, naujo nacionalinio transliuotojo valdymo organo – valdybos įkūrimas, LRT tarybos didinimas nuo 12 iki 15 narių.
Taip pat nutarta nustatyti tam tikrus reikalavimus LRT tarybos nariams, siūloma riboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant nacionalinio transliuotojo turinį.
Šiame projekte keičiami ir LRT generalinio direktoriaus atleidimo iš pareigų nepasibaigus kadencijai pagrindai. Siūloma, kad jis galėtų būti atleistas, jei netinkamai vykdo funkcijas, dėl viešojo intereso pažeidimo, šiurkščių pareigų pažeidimų ar nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitikimo.
Tačiau numatoma palikti tą pačią – dviejų trečdalių – balsų kartelę, kuri nustatyta dabar, norint atleisti LRT vadovą dėl nepasitikėjimo, tik išbrauktas reikalavimas surengti atvirą balsavimą. Balsavimo būdą palikta pasirinkti LRT tarybai.
Žurnalistų profesionalų asociacija, Lietuvos žurnalistų draugijos Centro valdyba ir šešios dešimtys žurnalistų bei žiniasklaidos atstovų kreipėsi į parlamentarus, premjerę ir kultūros ministrę, ragindami nebalsuoti už šį projektą.
Jų teigimu, projekte lieka nuostatos, leidžiančios lengviau atleisti LRT vadovą remiantis abstrakčiais ir plačiai interpretuojamais pagrindais, kurie, Seimo teisininkų vertinimu, gali prieštarauti Europos žiniasklaidos laisvės aktui.
Taip pat raginama projektą teikti tik sulaukus naujų Venecijos komisijos išvadų.
Darbo grupė LRT valdysenai pakeisti buvo sukurta pernai valdantiesiems nepavykus priimti pataisų, kuriomis siekta palengvinti įstaigos vadovo atleidimą.
Pataisos Seime įstrigo opozicijai ėmusis vadinamosios filibusterio taktikos, kai siekiant vilkinti laiką įstatymo projektui buvo registruoti šimtai pasiūlymų, o prie Seimo susirinkus daugiau kaip 10 tūkst. žmonių ginti žodžio laisvės.
Savo LRT įstatymo pataisas pateiks ir iš J. Oleko vadovaujamos darbo grupės pasitraukę opozicijos atstovai.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
