LRT

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną peržiūrinti Seimo darbo grupė antradienį toliau svarstys gautus siūlymus dėl nacionalinio transliuotojo valdysenos ir finansavimo. Seimo narių, žiniasklaidos organizacijų ir kitų suinteresuotų pusių pateikti siūlymai užima daugiau kaip 150 puslapių.

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) su organizacijomis „Blue/Yellow“, „Laisvės TV“ ir „Stiprūs kartu“ pirmadienį ketvirtąjį kartą pradėjo paramos Ukrainai akciją „Radarom“. Akcijos pristatyme pirmadienį paskelbta, kad šiemet bus siekiama telkti lėšas robotų būriams – pažangioms sistemoms, kurios fronte keičia karius ten, kur pavojus gyvybei yra didžiausias. „Mes suprantame, aišku, kad tas aukojimo tempas nedidėja ir neauga, nes visa tai išsitęsė labai laike.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną peržiūrinti Seimo darbo grupė nutarė, kad reikėtų įsteigti naują nacionalinio transliuotojo valdymo organą – valdybą. Dėl to pirmadienį per darbo grupės posėdį sutarta bendru sutarimu. Darbo grupės vadovas, Seimo pirmininkas Juozas Olekas atkreipė dėmesį, kad įsteigti LRT valdybą siūlė daugelis darbo grupės narių ir kviestų ekspertų. Tuo metu LRT administracija atsiuntė neigiamą poziciją dėl naujo valdymo organo sukūrimo.

Absoliuti dauguma gyventojų – devyni iš dešimties arba 88 proc. – nepritaria pensinio amžiaus, kuris nuo šių metų šalyje siekia 65 metus, vėlinimui, rodo naujausia LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta visuomenės nuomonės apklausa. Pensinio amžiaus vėlinimui pritarė tik vienas iš dvidešimties apklaustųjų (5 proc.), o 7 proc. gyventojų nuomonės šiuo klausimu neturėjo arba į jį neatsakė. Anot lrt.

Pirmadienį Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje (LRT) bus pristatyta šių metų „Radarom“ akcija.  Renginio metu akcijos organizatoriai: LRT, organizacijos „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas bei žurnalistas Edmundas Jakilaitais, papasakos apie akcijos tikslus, šiemet perkamą įrangą ir atsakys į klausimus apie akciją.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną peržiūrinti Seimo darbo grupė pirmadienį toliau svarstys gautus siūlymus dėl nacionalinio transliuotojo valdysenos ir finansavimo. Seimo narių, žiniasklaidos organizacijų ir kitų suinteresuotų pusių pateikti siūlymai užima daugiau kaip 150 puslapių.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) veiklos tyrimą atlikusi Valstybinė darbo inspekcija (VDI) teigia nenustačiusi pažeidimų. „Išanalizavusi pateiktus dokumentus ir atlikusi išsamų tyrimą, VDI nenustatė nelegalaus ar nedeklaruoto darbo požymių. Įvertinus galiojantį teisinį reglamentavimą bei teismų praktiką, atribojančią civilinius santykius nuo darbo santykių, nuspręsta administracinio nusižengimo teisenos nepradėti“, – rašoma BNS pateiktame inspekcijos atsakyme.

Lietuvos valdančiųjų partijų atstovai Europos Parlamente (EP) smerkia sausį priimtą rezoliuciją dėl bandymo perimti LRT, teigdami, kad dokumento priėmimas vyko pažeidžiant Europos Sąjungos (ES) sutartį.

Konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako, kad Seime bus pradėti rinkti parašai dėl nepasitikėjimo akademinę etiką pažeidusiu Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nariu Darijumi Beinoravičiumi.  „Kadangi VTEK nariu nepasitikėjimą išreikšti teisę turi ir Seimo narių grupė, mes pradėsime rinkti parašus. Nemanome, kad pono Beinoravičiaus atsakomybės VTEK yra suderinamos su nepriekaištingos reputacijos reikalavimu“, – Eltai penktadienį teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Konstitucinis Teismas (KT) spręs, ar pernai priimti įstatymo pakeitimai, kuriais nuspręsta įšaldyti LRT finansavimą trejiems metams, neprieštarauja Konstitucijai.  KT ketvirtadienį priėmė nagrinėti Seimo narių prašymą. Į Teismą kreipėsi Seimo narių grupė Į Teismą dėl sprendimų, susijusių su LRT finansavimu, kreipėsi opozicijoje dirbančių Seimo narių grupė.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) valdyseną bei finansavimą peržiūrinti darbo grupė sutarė, kad reikia tobulinti ir nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimus. „Šiandien sutarėme, kad reikia tikslinti misiją ir jos apibrėžimą, nes po to daugelio klausimų sprendimas būtų tikrai palengvinamas“, – ketvirtadienį po darbo grupės posėdžio Seime žurnalistams sakė Kultūros komiteto pirmininkas socialdemokras Kęstutis Vilkauskas.

Dalis valdančiajai koalicijai priklausančių parlamentarų parengė Seimo rezoliucijos „Dėl nepriimtino Europos Parlamento kišimosi į Lietuvos Respublikos vidaus reikalus“ projektą.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija nebedalyvaus darbo grupėje, svarstančioje Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisas, ketvirtadienį posėdžio metu pareiškė šios frakcijos atstovas Simonas Kairys. Anot jo, valdantieji kuria procedūrinį triukšmą, kadangi pasiūlymų suvestinėje atsirado iniciatyvų, kurių darbo grupė net nesvarstė.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną peržiūrinti Seimo darbo grupė ketvirtadienį pradės svarstyti gautus siūlymus dėl nacionalinio transliuotojo valdysenos ir finansavimo. Seimo narių, žiniasklaidos organizacijų ir kitų suinteresuotų pusių pateikti siūlymai užima daugiau kaip 150 puslapių. Darbo grupei vadovaujantis Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas yra minėjęs, kad pateiktos septynių autorių rašytinės pataisos bei keletas siūlymų išsakyti žodžiu.

Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė sako, jog Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pokyčius svarstanti Seimo darbo grupė grįš prie tų pačių pataisų, dėl kurių ir buvo kilę protestai už laisvą žodį. Anot jos, darbo grupės nariams atsiųstame pasiūlymų suvestinėje siūloma lengvinti visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimo tvarką.

Europos Parlamento Pilietybės teisių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto (LIBE) Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių stebėsenos grupės (DRFMG) diskusijoje dėl „Žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo padėties Lietuvoje“ profesore Liudvika Meškauskaitė parengė poziciją, kad LRT įstatymo pataisos nedaro įtakos žodžio laisvei Lietuvoje, o Europos Parlamento išvados šiuo klausimu yra tendencingos.

Europos Parlamento (EP) suburtos grupės posėdyje, skirtame pasikalbėti apie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdysenos pokyčius ir biudžeto įšaldymą, dalyvavęs Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas atsisako komentuoti, kas jame buvo aptarta, tvirtindamas, kad tai numato posėdžio taisyklės.

Europos Parlamento (EP) suburta grupė Seimo valdančiuosius politikus kviečia pasiaiškinti dėl jų veiksmų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) atžvilgiu, skelbia portalas LRT.lt.  LRT.lt skelbia, kad EP Demokratijos, teisinės valstybės ir pagrindinių teisių stebėsenos grupė pasikalbėti apie visuomeninio transliuotojo valdysenos pokyčius ir biudžeto įšaldymą kviečia Seimo pirmininką Juozą Oleką ir Kultūros komiteto pirmininką Kęstutį Vilkauską. Susitikimas vyks vasario 2 dieną.

Ministrė pirmininkė Inga Ruginienė sako palankiai vertinanti diskusijas dėl idėjos steigti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) valdybą, taip pat norėtų matyti profsąjungos atstovą nacionalinio transliuotojo taryboje. „Tai yra diskusinis dalykas. (...) (Turėtume – BNS) šitą alternatyvą išnagrinėti“, – ketvirtadienį publikuotoje naujienų portalo „Lrytas“ laidoje sakė Vyriausybės vadovė. Ji akcentavo, kad diskutuojant apie pokyčius LRT taryboje reikėtų įvertinti įvairius variantus.

Trečiadienį posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) nutarė pradėti du tyrimus dėl incidentų per „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio susitikimus su regionų bendruomenėmis.  Pirmuoju atveju bus tiriama, ar parlamentaras nepažeidė Politikų elgesio kodekso normų, kai Vilkaviškyje vykusio susitikimo su gyventojais metu apstumdė vyrą.

Trečiadienį Seimo darbo grupės posėdyje buvo pristatyti apibendrinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdysenai tobulinti skirti siūlymai, tarp kurių – prezidento deleguojamų Tarybos narių skaičiaus mažinimas, visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus kadencijų ribojimas bei valdybos įsteigimas. Šiuos bei kitus darbo grupės veiklos metu pristatytus siūlymus rengiamasi apjungti į suvestinį projektą, kurį planuojama pradėti svarstyti kitą savaitę.

Trečiadienį Seime rengiamas dar vienas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdysenos teisiniam reguliavimui tobulinti suburtos darbo grupės posėdis.  Kaip numatyta darbotvarkėje, trečiadienį vyksiančio posėdžio metu bus aptariami darbo grupėje pateikti siūlymai dėl LRT valdysenos tobulinimo.  Pastarąjį kartą grupė posėdžiavo pirmadienį.

Trečiadienį posėdžiausianti Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) ketina apsispręsti, ar pradėti tyrimus dėl kelių incidentų, kai „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis susitikimų su regionų bendruomenėmis metu apstumdė gyventoją bei galimai neteisėtai rinko asmens duomenis.  „Yra skundas dėl R. Žemaitaičio. Tikrai yra pateiktas skundas dėl apsistumdymo Vilkaviškyje, dėl duomenų rinkimo“, – Eltai sakė komisijos pirmininkas Viktoras Fiodorovas.

Tęsiantis diskusijoms, kaip turėtų būti tobulinamos valdančiųjų siūlomos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT), Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime seniūnė Ligita Girskienė sako, kad Seimo vadovo Juozo Oleko suburtoje darbo grupėje bus parengtas platesnės apimties, naujas įstatymo projekto variantas.

Prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė pareiškė, kad Europos Parlamento (EP) rezoliucija dėl LRT neišspręs dabartinių transliuotojo valdymo problemų, o nešantieji „namų šiukšles“ į užsienį tikriausiai supranta realius savo elgesio motyvus. „Žinote, reikėtų pirmiausia turbūt teikiant tokią rezoliuciją įsivertinti įtaką, tarptautinio įvaizdžio įtaką. Tai tie, kurie neša šitas namų šiukšles į tarptautinę areną, turbūt, kad supranta, kaip jie elgiasi.

Su Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) pirmadienį susitkusi ministrė pirmininkė Inga Ruginienė pažadėjo atstatyti Medijų rėmimo fondo (MRF) finansavimo trūkumą, pranešė Vyriausybės kanceliarija.  Pernai gruodį priimtame valstybės biudžete MRF biudžetas sumažintas 555 tūkst. eurų, iki 9,9 mln. eurų.

Daliai valdančiųjų sukritikavus Europos Parlamento (EP) išsakytą poziciją dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) nepriklausomumo, dalis Lietuvoje išrinktų europarlamentarų teigia, jog rezoliucija nėra tik vidaus politikos reikalas.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pastebi, kad Lietuvos nacionalinio, radijo ir televizijos (LRT) viešųjų pirkimų valdysena privalo būti tobulinama, tačiau pastaraisiais metais pastebima ir pozityvių tendencijų, sako institucijos vadovas Darius Vedrickas.

Iškilus poreikiui, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisas diskutuojančios Seimo darbo grupės veikla galėtų būti pratęsta, sako parlamento pirmininkas Juozas Olekas. Be to, darbo grupė įtraukė ir Seimo opozicijos siūlymą, kaip keisti LRT valdyseną. „Mes turime pavedimą iki vasario 14–osios. Jeigu spėsime padaryti, tai spėsime. Jeigu išgirsime Venecijos komisiją iki to laiko, tai išgirsime.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną peržiūrinti Seimo darbo grupė pirmadienį planuoja išklausyti ekspertus ir kontroliuojančių institucijų atstovus.

Seimo teisininkai abejoja, ar valdantiesiems atstovaujančių parlamentarų grupės siūlymas įstatyme numatyti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) Tarybos pirmininko pareigą kasmet parlamento plenarinių posėdžių salėje pristatyti rodiklius, atskleidžiančius, kaip LRT laikėsi politinio neutralumo ir nuomonių pliuralizmo, dera su konstituciniu visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo principu.

Nei Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba, nei administracija nebegali tinkamai vykdyti savo funkcijų, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  „LRT administracija ir LRT taryba visiškai tarpusavyje nebesusikalba ir (…) nei viena, nei kita negali tinkamai vykdyti savo funkcijų“, – šeštadienį žurnalistams sakė šalies vadovas.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas sako, kad Europos Parlamento (EP) priimta rezoliucija dėl LRT gali paskatinti euroskeptiškas nuotaikas Lietuvoje. „Aš jį (dokumentą – BNS) absoliučiai vertinu kaip politinį ir aš jį vertinu šiek tiek nerimastingai, kad jis gali pakurstyti euroskeptiškas nuostatas.

Tęsiantis diskusijoms dėl valdančiųjų inicijuojamų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų, 5 procentiniais punktais sumažėjo gyventojų, pasitikinčių šalies žiniasklaida, atskleidžia naujausia Eltos užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ visuomenės apklausa.  Pernai gruodžio 11–29 dienomis vykdyta apklausa parodė, jog žiniasklaidos institucija pasitiki 44 proc. apklaustųjų, kai lyginant su praėjusių metų lapkričio duomenimis, tokių buvo 49 proc.

Europos Parlamentui (EP) pritarus rezoliucijai dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT), europarlamentaras Dainius Žalimas teigia – formaliai ir teisiškai dokumentas nėra niekam privalomas, tačiau į jį gali atsižvelgti procesus šalyje stebinti Europos Komisija (EK). Savo ruožtu EP narys Aurelijus Veryga mano, kad netiesiogiai rezoliucija jau padarė neigiamą poveikį Lietuvai. „Tai yra bendras europinis Lietuvoje vykstančių procesų įvertinimas.

Ketvirtadienį Europos Parlamento (EP) įvykus balsavimui už rezoliuciją dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų, Seimo pirmininkas Juozas Olekas tikina, jog dalis Lietuvos deleguotų europarlamentarų, kalbėdami apie sprendimus, susijusius su LRT finansavimu, neatsižvelgė į visą kontekstą.  „Gaila, kad dalis mūsų išrinktų EP narių, kalbėdami apie LRT finansavimą, neatsižvelgė į visą sprendimų kontekstą.

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį priėmė rezoliuciją „dėl bandymo perimti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“. Dokumentu reiškiamas solidarumas Lietuvos žurnalistams, smerkiami bandymai paminti LRT nepriklausomybę ir kritikuojamas sprendimas užšaldyti LRT biudžetą. Rezoliucijai pritarė 385 europarlamentarai, 165 nepritarė, 35 susilaikė.

Europos Parlamentui (EP) ketvirtadienį ketinant apsispręsti dėl rezoliucijos, kurioje nepalankiai atsiliepiama apie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė kritikuoja šį dokumentą parengusius europarlamentarus. Pasak ministrės, šalies vidaus politikos klausimai ir turėtų būti sprendžiami jos viduje, o jų iškėlimas tarptautiniu lygiu tik dar labiau skaldo visuomenę ir daro reputacinę žalą valstybei.

Europos Parlamentui (EP) ketvirtadienį ketinant apsispręsti dėl rezoliucijos, kurioje kalbama apie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, Seimo kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas kritikuoja šią rezoliuciją. Pasak politiko, tokie klausimai turėtų būti sprendžiami nacionaliniu, o ne tarptautiniu lygiu. Jo manymu susiklosčiusi situacija daro reputacinę žalą šalies institucijoms.

Europos Parlamentui (EP) ketvirtadienį planuojant priimti rezoliuciją „dėl bandymo perimti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys sako, kad dokumente ne viskas atspindi realią situaciją. „Joje ne viskas atspindi tą situaciją, kuri yra Lietuvoje, šitą irgi turiu pabrėžti. Kai kas smarkiai užtirštinta.

Europos Sąjungos (ES) vyriausioji įgaliotinė užsienio reikalams ir saugumo politikai, Europos Komisijos (EK) vicepirmininkė Kaja Kallas teigia, kad Komisija atidžiai stebi situaciją dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisų. Anot jos, įgyvendinami pokyčiai turi derėti su Europos žiniasklaidos laisvės aktu. „Komisija atidžiai seka situaciją dėl pasiūlytų pakeitimų, dėl įstatymų, dėl LRT.

Europos Sąjungos (ES) diplomatijos vadovė Kaja Kallas (Kaja Kalas) ragina užtikrinti, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) veikla valdantiesiems siekiant palengvinti vadovo atleidimo tvarką teisiškai derėtų su Europos žiniasklaidos laisvės aktu. „Labai svarbu, kad teisės aktai, reglamentuojantys Lietuvos visuomeninio transliuotojo veiklą, nenukryptų nuo Europos žiniasklaidos laisvės akto“, – kreipdamasi į Europos Parlamentą (EP) trečiadienį kalbėjo K. Kallas.

Lietuvos nacionalinio radijos ir televizijos (LRT) generalinei direktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei tikinant, kad praėjusią savaitę priimtas ir vėliau atšauktas sprendimas į tiesioginį eterį nekviesti „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio nebuvo jos, premjerė Inga Ruginienė sako savo ankstesnės nuomonės nekeičianti. Jos teigimu, LRT vadovė privalo prisiimti atsakomybę. „Aš nenusigręžiu nuo savo nuomonės.

Seimo valdyba aiškinsis, ar akademinę etiką pažeidęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) narys Darijus Beinoravičius gali tęsti darbą šiose pareigose. „Kyla klausimas, ar žmogus, pažeidęs tuos (...) etikos principus, yra tinkamas eiti pareigas būtent institucijoje, kuri nagrinėja dėl nepriekaištingos reputacijos politikus ir įstaigų darbuotojus.

Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė pritaria, kad Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė turėtų trauktis iš pareigų.  „Aš manau, kad Lietuvoje reikalavimai galioja tokie pat. Jei iš vienų reikalaujame vienų dalykų, tai ir iš kitų turime reikalauti“, – interviu naujienų portalui „Delfi“ teigė V. Aleknavičienė. „Kai politikas pasielgia kažkaip netinkamai – iš jo reikalauja atsistatydinti.

Lietuvos nacionalinio radijos ir televizijos (LRT) generalinei direktorei Monikai Garbačiauskaitei-Budrienei tikinant, kad praėjusią savaitę priimtas ir vėliau atšauktas sprendimas į tiesioginį eterį nekviesti „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio nebuvo jos, europarlamentaras Aurelijus Veryga sako tuo netikintis.  „Aš seniai nebesu naivus, kad tikėčiau šitomis pasakomis, kad kažkokie tokie sprendimai vyksta be generalinės direktorės žinios, žinant, kokia dabar yra įtampa.

Europos Parlamentas (EP) Strasbūre trečiadienį diskutuos dėl situacijos Lietuvoje, susijusios su nacionalinio transliuotojo LRT įstatymo pataisomis. Kaip praėjusią savaitę BNS sakė Europos liaudies partijos frakcijai priklausanti europarlamentarė Rasa Juknevičienė, trečiadienį vyksiančius debatus lydės ir rezoliucija. „Kai yra rezoliucija, (...) tada jau būna balsavimas viso parlamento ir tada jau būna viso parlamento nuomonė.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba nepritarė atsistatydinimui in corpore, sako pirmininkas Mindaugas Jurkynas.  „Taryba dirbs toliau, atsakingai įgyvendindama LRT misiją“, – po posėdžio žurnalistams sakė M. Jurkynas. „Taryboje dauguma nutarė, kad tęstinis Tarybos darbas yra prasmingesnis organizacijos veiklai“, – pridūrė jis. ELTA primena, kad pastarąjį kartą LRT taryba posėdžiavo pernai gruodį.

Po Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininko Mindaugo Jurkyno ir premjerės Ingos Ruginienės raginimų visuomeninio transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė kol kas nežada atsistatydinti. Pasak jos, į kylančius klausimus dėl paskelbto ir vėliau atšaukto sprendimo į LRT tiesioginį eterį nebekviesti „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio atsakys vykstantis vidinis tyrimas. „Kol kas ne, vyksta tyrimas.