LRT

Jau daugiau nei metus visuomeninio transliuotojo LRT veikla yra finansuojama tik iš valstybės biudžeto. Televizijai ir radijui skirima dešimtys milijonų eurų. Tačiau ir to pasirodo negana, nes už priešrinkiminių debatų transliavimą LRT užsiprašė solidžios pinigų sumos ir nori valstybei nudirti dar vieną kailį. Nuo 2015 metų sausio mėnesio LRT atsisakius reklamos, visos biudžeto įplaukos padengiamos iš valstybės biudžeto.

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) pirmadienį nusprendė skirti įspėjimą visuomeninio transliuotojo LRT generaliniam direktoriui Audriui Siaurusevičiui už komercinės reklamos transliavimą. Šis klausimas komisijoje vėl svarstytas, nes LRT direktorius birželį atsisakė geranoriškai sumokėti pusę minimalios baudos. Sprendimą paskelbęs LRTK pirmininkas Edmundas Vaitekūnas sakė, kad jis priimtas vadovaujantis protingumo kriterijumi. „Mūsų tikslas nėra bausti.

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) turės sumokėti baudą už parodytą draudžiamą komercinę reklamą.  „Nusprendėme, kad, mūsų nuomone, tai yra padaryti pažeidimai. Priimtas protokolinis sprendimas surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą“, - BNS antradienį sakė sprendimą priėmusios Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) pirmininkas Edmundas Vaitekūnas.

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) gali sulaukti baudų už draudžiamos komercinės reklamos rodymą. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Edmundas Vaitekūnas sako, kad šiemet užfiksuoti keli pažeidimai dėl komercinės reklamos. Prieš kelias savaites komisija taip pat gavo Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos skundą, jog LRT nesilaiko nustatyto draudimo. „LRT turi teisę įvardinti laidų rėmėjus, pavyzdžiui, kad laidą remia kokia nors akinių parduotuvė.

 Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) gali sulaukti baudų už draudžiamos komercinės reklamos rodymą. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Edmundas Vaitekūnas sako, kad šiemet užfiksuoti keli pažeidimai dėl komercinės reklamos. Prieš kelias savaites komisija taip pat gavo Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos skundą, jog LRT nesilaiko nustatyto draudimo. „LRT turi teisę įvardinti laidų rėmėjus, pavyzdžiui, kad laidą remia kokia nors akinių parduotuvė.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas trečiadienį slaptu balsavimu išrinko keturis kandidatus į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos narius. Jais tapti pretenduoja žurnalistas Liudvikas Gadeikis, viešųjų ryšių specialistė Dalia Kutraitė–Giedraitienė, Kovo 11-osios Akto signataras Vytautas Petras Plečkaitis ir dailininkas Raimondas Savickas, pranešė komiteto biuras. Dėl šių kandidatūrų skyrimo balsuos Seimas.

Trečiadienį, po pirmosios „Eurovizijos“ dainų konkurso transliacijos į Lietuvos radijo ir televizijos komisiją buvo kreiptasi dėl visuomeninio transliuotojo „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (LRT) padarytų Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimų. Tvirtinama, kad rodyta draudžiama su rėmėjais susijusi informacija ir todėl prašoma ištirti atvejį ir nubausti pažeidėją.

Laidoje LRT „Forumas“ šalies krepšinio atstovai diskutavo apie FIBA šantažą klubams, bei Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) pareiškimą suspenduoti „Lietuvos rytą“. Diskusijoje dalyvavęs „Lietuvos ryto“ viceprezidentas Darius Gudelis LKF sprendimą pavadino „savų išdavyste“. „Mus tai nustebino nemaloniai ir tai galėtumėme įvertinti kaip krepšinio bendruomenės išdavystę. Savi išduoda savus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį paragino nacionalinį transliuotoją daugiau dėmesio skirti kovai su Kremliaus propaganda ir siekti, kad informacija lengviau pasiektų šalies regionus. „Prezidentė aptarė, kaip LRT gali prisidėti prie pačių svarbiausių valstybei klausimų sprendimo, kaip, pavyzdžiui, socialinių problemų, atskirties mažinimo, pilietiškumo ugdymo ir kovos su propaganda.

Premjeras Algirdas Butkevičius atmeta ekspertų kritiką dėl kitų metų biudžeto projekto. Jo nuomone, biudžeto kritikai neįvertina kelių kriterijų, kurie lems biudžeto pajamų surinkimą – geresnio mokesčių administravimo ir pajamų iš „šešėlio“. „Dėl ekspertų kritikos galiu pasakyti, kad kiekvienais metais ekspertai kritikuoja biudžeto projektus, ir aš atsimenu, kad pernai irgi sakė, kad prognozė – per daug optimistinė, kad biudžeto pajamų planas yra per daug optimistinis, bet kaip jūs matote, plana...

 Po sunkios ligos ketvirtadienį mirė televizijos žurnalistė Ina Drąsutienė (g. 1940). Viena LRT veteranių iki praėjusių metų pabaigos kūrė laidą evangelikams-liuteronams „Kelias“. Ina Drąsutienė – viena legendinio vaikų konkurso „Dainų dainelė“ įkūrėjų. 8-ajame ir 9-ajame dešimtmčiuose – „Panoramos“ kultūros temų redaktorė ir reporterė.

Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) skaitmeninį antžeminį tinklą įrengsiantis Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) už darbus gaus iki 15 mln. eurų, arba vidutiniškai po 2 mln. eurų per metus. Tai numatoma Susisiekimo ministerijos parengtame Vyriausybės nutarimo projekte dėl kompensavimo už paslaugas tvarkos - Telecentrui bus mokama ne tiesiogiai iš valstybės biudžeto, o per LRT.

 Jūratė Anilionytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Maždaug dešimtadalis Lietuvos moterų turi savo verslą ir sukuria naujų darbo vietų, trečdaliui įmonių vadovauja moterys. Institucijos, skatindamos moterų verslumą, sukūrė priemonę „Išmani moteris“, kur kiekviena norinčioji imtis verslo ras svarbiausių patarimų, kaip tą padaryti. Galvoje sukasi idėjos apie savo verslą, tačiau pradėti jį nedrąsu, atvirauja ne viena projekte „Išmani moteris“ dalyvaujanti kaunietė.

„Man tai pati liūdniausia diena iš visų. Viskas baigta“, – atsiduso atlikėjas Gabrielius Liaudanskas-Svaras, kalbėdamas apie savo paskutinę dieną Lietuvos kariuomenėje. Joje jis dvi savaites treniravosi su kitais žinomais šalies pramogų, politikos ir sporto pasaulio vyrais, dalyvavusiais LRT televizijos projekte „Tikri vyrai“. Jau šįvakar 19.30 žiūrovai pamatys, kaip vyrams sekėsi susidoroti su finaline užduotimi.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Naujasis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamas socialinis modelis, pasak prezidentės Dalios Grybauskaitės, gali virsti neapgalvota ir brangia nauja naktine reforma. „Prieš teikdama naująjį socialinį modelį viešoms diskusijoms, Vyriausybė pirmiausiai pati turėjo įvertinti, ką įmanoma įgyvendinti ir kas duos didžiausią naudą. Tai, kas vyksta dabar, gali virsti nauja naktine reforma“, – LRT Radijui sako D. Grybauskaitė.

Joana Lapėnienė, Jevgenijus Bardauskas, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Šią savaitę Rusijos prezidentas įsakė pradėti karines pratybas, kuriose dalyvavo apie 80 tūkst. karių. Nuo 2013-ųjų Rusija jau surengė bent šešias karines pratybas, kuriose dalyvavo nuo 65 iki 160 tūkst. karių. Tokio masto pratybų NATO nėra rengusi nuo Šaltojo karo laikų. Šio rusų karo mašinos veikimo fone Seimas priėmė įstatymą, kuriuo sugrąžino į kariuomenę šauktinius.

Į Angliją išvykęs gyventi ir dirbti Linas pyksta ant tų, kurie sako, kad emigrantai išduoda savo šalį. „Tai nesąmonė – tiesiog nebuvo kitos išeities“, – aiškina jis savo sprendimą palikti Lietuvą LRT Televizijos laidoje „Emigrantai“. Lietuvoje – nepavyko „Visada norėjau turėti daug pinigų, būti finansiškai nepriklausomas“, – tokiais žodžiais savo istoriją pradeda Linas Malčius, iš Švenčionėlių laimės ieškoti emigravęs į vidurio Anglijoje esantį Granthamą. Nedidelį, bet jaukų miestelį.

 Irma Janauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvoje rimtai svarstoma pradėti gintaro gavybą Kuršių mariose ties Juodkrante. Paraiškas telkiniui žvalgyti pateikusios 6 bendrovės. Nuosavo gintaro vietinių perdirbėjų ir gamintojų poreikiui, skaičiuojama, pakaktų dešimtmečiui. Tačiau kol kas žaliavos susirandama Lenkijoje ir Ukrainoje, tai – atsvara sudėtingam gintaro pirkimui iš Kaliningrado.

Ketvirtadienį prasideda svarbiausias metų kino renginys Lietuvoje – jubiliejinis, jau 20-ąjį kartą vykstantis „Kino pavasaris“. Pirmą kartą iškilmingą Vilniaus tarptautinio kino festivalio atidarymą transliuos televizijos kanalas LRT KULTŪRA. Tiesioginės transliacijos iš Lietuvos nacionalinės filharmonijos pradžia – ketvirtadienį, kovo 19 dieną 18.45 val.

 Aurelija Malakauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vienerių metukų mergaitei širdį persodinęs chirurgas sako, kad mažoji Estrėja jau kai ką daro pati – savarankiškai kvėpuoja, valgo ir net pabuvojo ant tėvelių rankų. Santariškių klinikų įgimtų širdies ydų koordinacinio centro vadovas Virgilijus Tarutis nesiima prognozuoti, kiek truks prieš savaitę donoro iš Prancūzijos širdį gavusios mergaitės gydymas – kol kas medikų darbą sunkina dar prieš operaciją pastebėta infekcija.

 Marija Gabrienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Po krizės atsigaunantis Barselonos uostas pagal perkraunamų krovinių kiekį Klaipėdos uostą lenkia labai nežymiai, tačiau šio Ispanijos uosto pelnas – tris kartus didesnis. Tai lemia didesnė rinka ir gerokai didesni mokesčiai. Prie Viduržemio jūros prisišliejęs Barselonos uostas – antras pagal dydį Ispanijoje.

Ar automobilių kultūra egzistavo net ir tada, kai Lietuva buvo Sovietų Sąjungoje? Ar jau dabar pensininkų gretose esantys žmonės mėgdavo konstruoti, tobulinti ir automobilius pritaikyti pagal savo poreikius? Žinoma, kad taip. Tačiau norint sužinoti ką automanai veikė prieš 20 ar 30 metų, kreiptis į vyresnio amžiaus žmones arba ieškoti senų vaizdo reportažų, kurie buvo rodomi per Lietuvos nacionalinę televiziją. Mūsų skaitytojas, Aurimas, naršydamas „LRT.

 Loreta Mačiulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kauno klinikų gydytojai, besistažuodami Belgijoje, įsisavino naują chirurginę gerklų vėžio gydymo techniką ir sėkmingai ją pritaikė praktikoje – naudodami lazerį atliko dalies gerklų pašalinimo operaciją. Pirmasis pacientas – 7-ą dešimtį įpusėjęs vyras, po operacijos jaučiasi gerai. Medikų prognozės taip pat palankios.

 Jolanta Paškevičiūtė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Graikija pradeda derybas su euro zonos partnerėmis dėl naujų milžiniškos gelbėjimo programos sąlygų. Vokietija perspėja – Graikijos vyriausybės pastangos gresia pasitraukimu iš euro zonos ir nežinia. Kitos euro zonos narės ragina siekti kompromiso. Dar prieš euro zonos finansų ministrams atvykstant į Briuselį, perspėjimų Atėnams netruko.

Joana Lapėnienė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Kremliaus ideologai tikina, kad propaganda, kitaip tariant, informacinio karo priemonės, sudaro sąlygas netradicinei okupacijai, kai galima kontroliuoti nugalėtą teritoriją fiziškai joje nesant. Tokioje koncepcijoje atskiras vaidmuo skiriamas vietos radikalams.

T. Kavaliauskas, J. Anilionytė, K. Jackūnaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Švietimo ir mokslo ministras svarsto keisti mokyklų vadovų konkursus. Norima koreguoti komisijų sudėtį taip, kad, vertinant pretendentus, nebeliktų bendruomenių, o konkursą esą vertintų tik profesionalai. Bendruomenės turėtų tik patariamąją, bet ne balso teisę.

 Monika Petrulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba antradienį spręs Žaliojo tilto skulptūrų likimą. Posėdyje, kuris vyko sausio viduryje, paveldosaugininkai sprendimą atidėjo. Tai paaitrino visuomeninių organizacijų, paveldo specialistų ir politikų aistras. Ant Žaliojo tilto skulptūros „Kariai išvaduotojai“ puikuojasi sovietinės ideologijos simbolika, kuri kultūros ministro įsakymu neturėtų būti saugoma kaip vertinga.

Vilniaus apygardos teismas praeitą savaitę vienoje bylų nusprendė, kad negalima bausti vairuotojo vien tik pagal kito žmogaus pateiktas nuotraukas ar vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuotas pažeidimas. Po tokios nutarties, kuri yra neapskundžiama, žmonės ėmė svarstyti, kad neverta vargintis ir nuotraukose užfiksuotus įvairius pažeidimus siųsti policijai.

 Reda Gilytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nemokamą teisinę pagalbą teikiantys advokatai skundžiasi turintys per mažai laiko pasirengti byloms. Vyriausybės nutarimu tam numatyta tik valanda, nepaisant to, kiek bus teismo posėdžių ir kokios apimties byla. Advokatai teigia, kad dėl to nukenčia klientai. Nemokamą antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai patys nebegali pasirinkti, kiek ruoštis bylai. Vyriausybė nutarė, kad tam skirta tik valanda.

Edvardas Špokas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pasaulio banko reitinge „Doing business“ Ukraina pakilo per šešiolika pozicijų – dėl to, kad supaprastino mokesčių mokėjimą įmonėms, įvedė elektronines deklaracijas. Verslininkai pripažįsta, kad biurokratija gal ir sumažėjo, tačiau dėl visos šalies ekonominio nuosmukio padėtį vertina kaip sudėtingą. Nedidelę leidybos įmonę turintis ukrainietis Denisas Chmarskijus dėl sumažėjusių užsakymų prieš metus atleido kelis darbuotojus.

Loreta Mačiulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ornitologai skelbia Kaune atidarę didžiausią Baltijos šalyse lesyklą. Žiemoti likę vandens paukščiai šiuo metų laiku lesalo neranda, todėl jais pasirūpinti gali ir žmonės. Neužšąlančiose Nemuno vietose Kaune, žemiau hidroelektrinės ir Šančiuose, pasak ornitologų, šiemet žiemoti liko daugiau 20 rūšių paukščių. Daugiausiai – gulbės nebylės ir didžiosios antys. Paukščiams palesinti reikia ne vienos tonos lesalo.

 Asta Kažukauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Klaipėdos etnokultūros centre atidaryta tautodailininko Eugenijaus Arbušausko Užgavėnių kaukių paroda. Jas radviliškietis drožia apie 4 dešimtmečius. Užgavėnių kaukės, pasak autoriaus, užima didžiąją jo kūrybos dalį. Būtent jos ir buvo pirmieji kūriniai, kai vėl, po mokyklos laikų, į rankas paėmė drožimo įrankius.

 Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Iš lauko atnaujinta Kalvarijos bažnyčia, įkurtas Jaunimo piligrimų centras bei po poros metų rekonstruota miestelio istorinė dalis, tikimasi, taps traukos objektais turistams ne tik iš kaimyninės Lenkijos. Iš Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradabiavimo per sieną programos Kalvarijos savivaldybė kartu su vietos parapija už maždaug 300 tūkstančius eurų restauravo Švenčiausiosios Mergelės Marijos bažnyčią.

 Virginija Motiejūnienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Sostinės savivaldybė visuomenei pristatė Neries krantinių modernizavimo projektą. Senąsias krantines planuojama atnaujinti keliais etapais iki 2018 metų. Šiuo metu Neries upė Vilniuje įrėminta dviem terasomis, įrengtomis prieš 40 metų ir iki šiol neremontuotomis. Viršutine naudojasi dviratininkai ir pėstieji, o terasa šalia vandens yra populiari pasivaikščiojimų ir sporto trasa.

 Lidija Jankauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Praėjus trejiems metams po didžiulio gaisro, nuniokotas unikalus Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis jau sutvarkytas. Tačiau darbuotojai sako, kad turistai pirmiausiai tebeieško nuodėgulių ir sulietų sienų. Vienuolyno patalpos atstatytos, už daugiau nei 3 mln. litų uždengti nauji vienuolyno ir bažnyčios stogai, įrengta ventiliacija ir nauja šildymo sistema, atlikta daug kitų darbų.

 Aurelija Malakauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vyriausybės investicijos į Kauno šilumos ūkio pertvarką gali būti mažesnės, negu planuota anksčiau. Bet kainų reguliuotojai apskritai perspėja apie galimą investicijų riziką mieste, kur jau dabar jaučiamas šilumos perteklius. Projekto įgyvendintojai žada prieš statydami naują elektrinę Kaune išsamiai įvertinti investicijų poreikį ir rinką.

 Monika Petrulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas penktadienį ketina susitikti su gydytis į Druskininkus atvykusiais Ukrainos kariais. Sausio pradžioje Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų lėktuvas „Spartan“ iš Kijevo parskraidino septynis Rytų Ukrainoje sužeistus antiteroristinės operacijos dalyvius.

Savaitgalį Klaipėdos delfinariume startavo pirmą kartą pasaulyje kuriamas renginių ciklas „Delfinai ir žvaigždės“, kurį jau nuo sausio 30 dienos transliuos LRT. Kiekvieno pasirodymo metu dalyviai pristatys individualią programą su delfinais, kuri kaskart kuriama ir su profesionaliais treneriais, ir choreografais, ir prižiūrint vieninteliam Lietuvoje delfinų gydytojui Žilvinui Kleivai.

Giedrė Baltrušytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Įvedus eurą, lietuviams tenka pasukti galvą ne vien dėl kitaip atrodančių kainų, bet ir dėl kitokio valiutų kursų skelbimo. Iki Naujųjų, perkant užsienio valiutą, šalies bankuose būdavo nurodoma, kiek vienas užsienio valiutos vienetas buvo vertas litų, o dabar – kiek vienas euras vertas užsienio valiutos vienetų.

 Kristina Jackūnaitė, Zinaida Paškevičienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuva ne tik paskutinė iš Baltijos šalių įsivedė eurą. Deja ji nepirmauja ir rūpindamasi savo neįgaliaisiais. Latvija prieš 3,5 metų už Europos Sąjungos (ES) pinigus pradėjo projektą, pagal kurį buvo parengti pirmieji trys šunys vedliai akliesiems. Dabar jų jau per dešimt. Estijoje – 35, o Lietuvoje – nė vieno ir artimiausioje ateityje nenumatoma įsigyti.

 Jolanta Paškevičiūtė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pirkėjai iš Šveicarijos plūsta į kaimyninę Vokietiją pigiau apsipirkti, po to, kai Šveicarijos centrinis bankas atšaukė ribą stiprėti šalies valiutai. Šveicarijos frankui pabrangus prekybos ekspertai perspėja, kad centrinis bankas kenkia šalies verslui, „skatina pirkėjų turizmą“. Pasienyje eilės, ir ne vien savaitgalį. Apsipirkti Vokietijoje šveicarai traukia ne vien iš pasienyje esančio Bazelio, bet ir atokesnių miestų.

 Jūratė Anilionytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvoje pastaraisiais metais auginama vis daugiau veislinių naminių paukščių. Jų parodą surengę augintojai sako, kad šis hobis brangus, tačiau viską atperka po kiemą vaikštinėjančių paukščių grožis. Iki šiol didžiausioje Lietuvoje veislinių paukščių parodoje – apie 250 ančių, žąsų, gaidžių, putpelių ir vištų veislių.

Aurelija Malakauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos vežėjų konkurenciją Europos rinkoje varžančius reikalavimus bandoma skųsti Europos Komisijai. Dvi ministerijos Komisijos prašo išsiaiškinti, kodėl Vokietijoje pradedamos taikyti naujos užsienio vairuotojų darbo apskaitos, o Belgijoje ir Prancūzijoje – jų poilsio taisyklės. Nuo šių metų pradžios vairuotojai Belgijoje savaitgalį nebegali miegoti vilkikuose, o privalo ieškotis motelio ar viešbučio.

 Jau greitai LRT televizija pradės transliuoti unikalų, niekur pasaulyje dar nerodytą reginį: vienų protingiausiais laikomų gyvūnų – delfinų – šou su žvaigždėmis. Transliacijas vesti patikėta Marijui Žiedui ir Gabrielei Martirosianaitei. Už partnerį, televizijos senbuvį, ilgametį „Panoramos“ vedėją gerokai jaunesnei Gabrielei šis projektas – debiutas televizijoje.

 Asta Kažukauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Savaitgalį siautėjusi audra Feliksas stipriai nuniokojo pajūrio kopas ir paplūdimius. Nuostoliai skaičiuojami, tačiau jau aišku, kad jie sieks ne vieną dešimtį tūkstančių eurų. Bene labiausiai nukentėjo Klaipėdos paplūdimiai. Melnragėje aplaužyta gelbėjimo stotis, Smiltynėje iš kelių paplūdimio kavinių belikusios tik krūvos lentgalių.

 Loreta Mačiulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kauno klinikų neurochirurgai pirmą kartą atliko operaciją, kurios metu į blyškiuosius smegenų branduolius implantavo elektrodus ir neurostimuliatorių reta ir sunkia liga – distonija – sergančiam vaikui. Iki tol nejudėjęs ligonis vaikšto ir pamažu grįžta į normalų gyvenimo ritmą. Distonija sergančio šešiolikmečio iš pajūrio ligos istorija prasidėjo ankstyvoje vaikystėje.

 Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Alytuje pradėjo veikti kol kas vienintelė Lietuvoje komunalinių atliekų mechaninio rūšiavimo stotis, po trijų mėnesių turėtų startuoti ir jų apdorojimo linija. Bet, nors tai ir pagerins šiukšlių tvarkymą regione, problemų nemažėja. Degios atliekos toliau lieka sąvartyne. Šios Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro modernios mechaninio rūšiavimo stoties pajėgumai – 25 tonos per valandą.

  Loreta Mačiulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Elektrėnų rajono, Beižionių kaimo gyventojai jau trečią savaitę neturi vandens. Dėl gręžinyje įvykusios didelės avarijos mokykloje nevyksta pamokos, o į globos namus negali sugrįžti per šventes pas giminaičius viešėję auklėtiniai. Didžiąsias metų šventes beižioniškiai pasitiko be įprastų patogumų. Gruodžio 23-ąją atsukę čiaupus nesulaukė vandens.

 Giedrė Baltrušytė, Jovita Sukackaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Euro įvedimo įstatyme numatyta, kad perėjimo prie euro laikotarpiu nuo sausio pirmos iki 15 dienos atsiskaityti už prekes ir paslaugas Lietuvoje galima ir litais ir eurais, o grąža, išskyrus numatytas išimtis, turi būti atiduodama tik eurais. Pirmosiomis 2015 metų dienomis pasitaikė pirkėjus papiktinusių atvejų, kai didieji prekybos centrai grąžą klientams duodavo ne tik eurais, bet ir litais.