LRT

Antradienį posėdžiausianti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba aptars bene dvi dešimtis klausimų, tarp kurių ir visos Tarybos atsistatydinimas in corpore. Tiesa, vieningos nuomonės šiuo klausimu nėra iki šiol, sako visuomeninio transliuotojo tarybos primininkas Mindaugas Jurkynas. Vis dėlto, jis pabrėžia neatsitraukiantis nuo pozicijos balsuoti už atsistatydinimą.  „Negaliu atsakyti už visus 12 Tarybos narių.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas tikina, jog negali pakomentuoti pirmadienį Seimo opozicijos atstovų pristatytų siūlymų dėl visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų, mat nėra su jais susipažinęs. Be to, M. Jurkynas pabrėžia, kad atskirų siūlymų komentavimas būtų laiko ir resursų švaistymas.  „Nevertinu, nes aš su jais nesu susipažinęs.

Seime darbą tęsiant dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų diskutuojančiai darbo grupei, dalis valdančiųjų frakcijų atstovų registravo naujus siūlymus dėl visuomeninio transliuotojo valdysenos ir veiklos reguliavimo. Projekte parlamentarai siūlo kasmet plenarinių posėdžių salėje pristatyti rodiklius, atskleidžiančius, kaip LRT laikėsi politinio neutralumo ir nuomonių pliuralizmo.

Seime svarstant Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, antradienį posėdžiausianti LRT taryba balsuos dėl visų narių atsistatydinimo. Tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas posėdžio išvakarėse BNS sakė girdintis įvairių nuomonių dėl atsistatydinimo. „Vienbalsiškumo aš nemačiau, bet ar žmonės persigalvos (...) – aš ne orakulas, nežinau. Pats balsuosiu už atsistatydinimą, kaip esu viešai ir sakęs, nes aš manau, kad perkrovimo galimybė yra“, – sakė jis.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen neatmeta, kad valdantieji dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų gali sušaukti neeilinę Seimo sesiją. Todėl parlamentarė viliasi, kad socialdemokratai laikysis pažado sulaukti Venecijos komisijos išvadų šiuo klausimu. „Mes girdime, kad bus šaukiama neeilinė sesija.

Socialdemokratė Rasa Budbergytė sako, jog valdančiųjų susitikimas su Venecijos komisijos atstovais dėl siūlomų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pakeitimų praėjo dalykiškai. Anot politikės, prieš priimant visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisas valdantieji lauks ir parengtų Venecijos komisijos rekomendacijų.  „Mes lauksime visų išvadų.

Savo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdysenos pasiūlymus parengusi Seimo opozicija sako, kad trauksis iš parlamento darbo grupės, jeigu valdantieji neatsitrauks nuo senojo visuomeninio transliuotojo projekto. Tokiu atveju, teigė konservatorė Daiva Ulbinaitė, opozicija registruos savo siūlymą atskirai. „Bandysime sausio 26 d. išgirsti atsakymą, ar tikrai atsitraukta nuo senojo projekto. Pristatysime savo projektą, jeigu bus leista pristatyti.

Seime svarstant Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, opozicija siūlo įkurti nacionalinio transliuotojo valdybą, perpus – nuo aštuonių iki keturių – sumažinti politinių institucijų skiriamų atstovų skaičių taryboje.

Seime netylant diskusijoms dėl visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų, dalis opozicijos atstovų pristatė siūlomus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdysenos pakeitimus. Pastarieji numato, kad visuomeninio transliuotojo valdymui būtų įsteigta valdyba bei keistųsi Tarybos sudėtis ir narių atrankos principai.

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) atmeta Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) administracijos Seimo darbo grupėje išsakytus teiginius, esą dalis IŽA siūlomų visuomeninio transliuotojo valdymo ir finansavimo reguliavimo pakeitimų ribotų redakcijų nepriklausomumą ir žodžio laisvę. Asociacijos teigimu, tokie vertinimai yra ne tik nepagrįsti, bet ir klaidina visuomenę bei politikus.

Seime pirmadienį lankysis Venecijos komisijos delegacija, kuri aiškinsis galimą grėsmę žiniasklaidos laisvei, valdantiesiems siekiant palengvinti nacionalinio transliuotojo vadovo atleidimo iš pareigų tvarką. Parlamente numatyti du susitikimai: vienas – su valdančiųjų atstovais, kitas – su opozicijos. Pasak parlamentarų, surengti du atskirus pokalbius buvo svečių pageidavimas.

remjerė Inga Ruginienė pabrėžia, kad viešoje erdvėje pastaruoju metu vis labiau rezonuojančios kalbos apie galimą valdančiosios koalicijos griūtį yra ardomojo opozicijos darbo pasekmė. Anot jos, būtent politiniai oponentai siekia supriešinti ne tik valdančiosios daugumos parnerius, tačiau ir vykdo skaldymo politiką atskirose Seimo frakcijose.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisos, pagal kurias transliuotojo vadovas, išreiškus jam nepasitikėjimą, galėtų būti atleidžiamas slaptu balsavimu, už tai balsuojant ne mažiau nei pusei Tarybos narių, gali prieštarauti Konstitucijai, sako ekspertinį vertinimą atlikęs Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros docentas dr. Johanas Baltrimas.

Siūlymas keisti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) direktoriaus atleidimo iš pareigų tvarką, neatidedant jo įsigaliojimo, gali prieštarauti Konstitucijai, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir Europos Sąjungos teisei.  Tokią išvadą Seimo Kultūros komitetui pateikė Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros docentas Johanas Baltrimas.

Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) paskelbus, kad „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis nebebus kviečiamas į tiesiogiai transliuojamas laidas, o vėliau šį sprendimą atšaukus bei pavadinus jį klaida, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas tikina, jog tai jam primena žurnalistinės laisvės ribojimą.

Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) paskelbus, kad „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis nebebus kviečiamas į tiesiogiai transliuojamas laidas, o vėliau šį sprendimą atšaukus bei pavadinus jį klaida, visuomeninio transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė teigia, jog siekiant išvengti tokių situacijų ateityje, organizacijoje bus atliktas vidinis tyrimas.

Antradienį vyksiančio Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos posėdžio metu bus keliamas klausimas dėl dabartinės generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės-Budrienės galimybės toliau eiti savo pareigas, sako Tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas.

Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) skelbia kaip klaidą pripažįstanti anksčiau ketvirtadienį paskelbtą sprendimą nekviesti valdančiųjų „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio į tiesiogines laidas. „Šis redaktorių priimtas sprendimas buvo skubotas, per mažai įsiklausius į LRT bendruomenės balsus. LRT dirba profesionalūs žurnalistai, kurie prisiima atsakomybę spręsdami, ką kviesti į laidas.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Mindaugas Sinkevičius tikisi, jog Seimo vadovo Juozo Oleko vadovaujama darbo grupė antrą kartą nebeteiks parlamentarams jau pristatyto Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų projekto.

Trečiadienį surengto darbo grupės dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų posėdžio metu iškeltas siūlymas apriboti visuomeninio transliuotojo vadovo kadencijas bei sumažinti prezidento į Tarybą deleguojamų asmenų skaičių.  „Taryba turėtų ir galėtų būti formuojama, atsižvelgiant į naujai besiformuojančius visuomeninius santykius.

Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS) siūlo numatyti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo kadencijų skaičių, sumažinti prezidento į transliuotojo tarybą deleguojamų atstovų skaičių. „Taryba turėtų ir galėtų būti formuojama atsižvelgiant į naujai besiformuojančius visuomeninius santykius.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė visuomeninio transliuotojo pataisas svarstančią Seimo darbo grupę vadina parlamento Audito komiteto tęsiniu. Pasak jos, situacija nėra normali, kai svarstant LRT reglamentavimo pokyčius, darbo grupėje nėra nei vieno visuomeninio transliuotojo atstovo. „Mes du kartu prašėme, rašėme raštą Seimo pirmininkui prašydami įtraukti LRT teisininkus į šią darbo grupę, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.

Akademinės srities ekspertai sako, kad susidariusią įtampą dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisų panaikintų visuomeninio transliuotojo Tarybos in corpore atsistatydinimas. „Galvojant apie ilgalaikę perspektyvą, ta įtampa, kuri yra susidariusi šiandien, galėtų būti nuimta paprastuoju būdu, kuris ir buvo įgarsintas LRT žurnalistų kaip pasiūlymas, tai yra in corpore atsistatydinimas ir iš esmės balto lapo padarymas.

Trečiadienį į nuotolinį posėdį renkasi valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) valdyba ir prezidiumas. Anot socialdemokratų frakcijos Seime seniūnės Orintos Leiputės, bus aptartos pastarojo laiko politinės aktualijos bei artimiausi partijos renginiai.  „Esame nusimatę, kaip visada, aptarti politines aktualijas. Yra pasirengimas mūsų tolimesniems renginiams: suvažiavimui, tarybai. Ir šiaip, prasidėjo nauji metai, eilinis posėdis“, – Eltai trečiadienį sakė O. Leiputė.

 Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) žurnalistų ir kitų darbuotojų inicijuota protesto akcija „Šalin rankas“ transliuotojui nekainavo nė vieno euro, visos priemonės buvo organizuojamos asmeniniais iniciatyvoje dalyvaujančių darbuotojų resursais, trečiadienį pranešė LRT. Anot jos, nieko nekainavo ir akcijos metu filmuoti klipai bei jų transliavimas – darbuotojai klipus filmavo asmenine įranga laisvu nuo darbo metu, jie buvo transliuojami vietoj LRT vinječių ir anonsų.

Jei Seimas kasmet būtų klausęs Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) veiklos ataskaitų, būtų buvę galima anksčiau pastebėti kai kuriuos organizacijos valdysenos trūkumus, sako parlamento pirmininkas Juozas Olekas.  „Yra šiokio tokio mūsų Seimo apsileidimo, nes, pagal įstatymą, Seimas turėtų kasmet išklausyti LRT ataskaitą. Deja, šiemet ta atskaita bus pateikta pirmą kartą“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė parlamento vadovas.

Trečiadienį į posėdį vėl renkasi Seimo darbo grupė, kuriai pavesta tobulinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas.  Pastarąjį kartą grupė posėdžiavo praėjusios savaitės viduryje. Tuomet buvo išklausyti Seimo Tyrimų skyriaus, Specialiosios tyrimų tarnybos (STT) bei Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) pasiūlymai.

Kitą antradienį posėdžiausianti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) taryba žada aptarti apie 17 klausimų, tarp kurių ir Tarybos atsistatydinimo in corpore galimybė, teigia jos pirmininkas Mindaugas Jurkynas. Tiesa, iš pradžių posėdį buvo planuota surengti anksčiau, gruodžio pabaigoje, tačiau to padaryti nepavyko, todėl jis, kaip ir buvo numatyta, įvyks – sausio 20 d.  „Tarybos posėdis yra numatytas sausio 20 d., antradienį, 13 val.

Antradienį posėdžiavusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė nepradėti tyrimo dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinės direktorės Monikos Garbačiauskaitės‑Budrienės elgesio. Anot komisijos, nėra duomenų, jog visuomeninio transliuotojo vadovė, „Facebook“ paskyroje paviešinusi su LRT administracijos veikla susijusius klausimus, kaip nors pasinaudojo tarnybine padėtimi.

Seime minint Laisvės gynėjų dieną, 1991 m. sausio 13-ąją žuvusio Apolinaro Juozo Povilaičio sūnus Robertas Povilaitis sako, kad prieš 35 metus laisvę gynėme nuo tankų, o šiandien ją vėl tenka ginti nuo neapykantą ir melą skleidžiančios botų armijos. „Šiandien valstybę vėl tenka ginti nuo kitos armijos – neapykantą ir melą skleidžiančios botų armijos.

Stebint Lietuvos politinę erdvę, labai nemalonu matyti susipriešinimą ir proto trūkumą, sako kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Todėl ji linki politikams pirmiausia galvoti ne apie save, o apie Lietuvos žmones.  „Sunkūs jausmai, dažniausiai. Labai nemalonu matyti tokį susipriešinimą, tokį ambicijų karą ir, tiesiog, proto trūkumą“, – žurnalistams teigė D. Grybauskaitė.  „Palinkėčiau visiems politikams pirmiausia galvoti apie Lietuvą, jos žmones ir tik tuomet apie save.

Minint sausio 13-ąją, prezidentas Gitanas Nausėda akcentuoja, kad nuo laisvės nusigręžiama tada, kai valstybinės reikšmės sprendimai yra priimami skubotai.  „Sausio 13-ąją ne tik prisimename mums tekusį skaudžių išbandymų laikotarpį, bet ir vieni kitus kviečiame tęsti kovą už Lietuvos nepriklausomybę ir visų mūsų laisvę. Nes laisvė neatsiejama nuo atsakomybės. Laisvė – tai kasdieniai pasirinkimai, kurie mus lydi nuolat reikalaudami mūsų dėmesio.

Prezidentas Gitanas Nausėda Sausio 13-ajai atminti skirtų laužų uždegimo ceremonijoje pabrėžė, jog laisvė turi būti nuolat puoselėjama ir privalome būti pasirengę sumokėti jos kainą.  „Laisvė yra duotybė. Tačiau laisvė (yra – ELTA), kaip ir šita ugnis, kuri dega, tačiau kurią nuolat reikia puoselėti (…) tam, kad ji liepsnotų skaisčiai. Ir (reikia – ELTA) jokiu būdu nesustoti ir nepagalvoti, kad laisvės kovos yra įvykusios praeityje, mes jas laimėjome vieną kartą ir visiems laikams.

Laisvės gynėjų dienos išvakarėse pirmadienį prie Vilniaus televizijos bokšto suliepsnojo laužas, per šimtą žmonių susirinko pagerbti Sausio 13-osios aukų.

Kreipdamasis į Seimo Kovo 11-osios Akto salėje susirinkusius Laisvės gynėjus parlamento vadovas Juozas Olekas akcentavo, kad dabartinių iššūkių akivaizdoje jų pasirinkimas primena, kad laisvė reikalauja budrumo, o valstybės saugumas prasideda nuo žmonių, kurie yra pasirengę ją ginti ne žodžiais, o veiksmais. „Šiandien su ypatinga pagarba kreipiuosi į jus, 1991-ųjų sausį stojusius ginti atkurtos Lietuvos valstybės.

Minint 35-ąsias Sausio 13-osios metines, Seime pirmadienį vyko tradicinė Laisvės gynėjų rikiuotė. Dimisijos brigados generolas Česlovas Jezerskas raportavo pirmajam atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovui Vytautui Landsbergiui. „Sveiki, gynėjai!“ – į susirinkusiuosius kreipėsi V. Landsbergis. „Sveiks, tamsta!“ – pirmajam atkurtos valstybės vadovui atsakė susirinkusieji Seimo Lietuvos Laisvės gynėjų galerijoje.

Lietuvoje pradedamas minėti Sausio 13-osios įvykių 35-metis – pirmadienį bus degami atminimo laužai, vyks koncertai, o Seime vyks tradicinė laisvės gynėjų rikiuotė. Pastaroji parlamente vyks priešpiet, į susirinkusiuosius kreipsis pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, sveikinimo žodį tars kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) resursų naudojimas žurnalistų protesto akcijoms už žodžio laisvę bei eterio skyrimas tylos minutėms nėra pateisinamas, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Tai subtilus klausimas. Mano akimis tai nėra pateisinama.

Žurnalistų profesionalų asociacijai šią savaitę užsiminus apie planus burti atskirą ekspertinę darbo grupę dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų, Seimo pirmininkas Juozas Olekas ragina organizaciją sugrįžti prie diskusijų jo paties suburtoje darbo grupėje. Vis dėlto, parlamento pirmininkas tikina neatmetantis galimybės svarstyti ir atskirai parengtus žurnalistų pasiūlymus, jei tokių bus.

Valdantiesiems inicijavus Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, pagal kurias už visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus atleidimą turėtų balsuoti daugiau nei pusė Tarybos narių, premjerė Inga Ruginienė sako, jog yra galimybė palikti iki šiol galiojusią tvarką ir balsavimo proporcijų nekeisti.  „Kas kelia patį didžiausią jautrumą? Tai 3/4 , 50 proc.+1 ar dar kitoks santykis.

Gruodžio 16–18 d. prie Seimo vykę protestai iš viso kainavo kiek daugiau nei 12 tūkst. eurų, praneša Žurnalistų profesionalų asociacija.  „Birutė Vėsaitė ir panašūs politikai nuolatos klausinėja LRT – kiek gi kainavo laisvo žodžio protestai. Tačiau ironiška, kad gyvus protestus prie Seimo organizavo ne LRT, o žurnalistų bendruomenė ir Kultūros asamblėja. Protesto išlaidas padengė Žurnalistų profesionalų asociacija. Susivedėme visus finansinius rezultatus, gavome visas sąskaitas.

Laisvės gynėjų dienos 35-metis: renginių metu bus eismo ribojimų, keisis viešojo transporto judėjimas Minint 35-ąsias sausio įvykių metines, tautos vienybės simboliais tapusiose Vilniaus vietose vyks minėjimo renginiai – bus deginami laužai, vyks tradicinis bėgimas, ant Vilniaus Katedros varpinės sužydės „Neužmirštuolės“ žiedas ir kt. Renginių metu keisis viešojo transporto judėjimas, bus eismo ribojimų.   Sausio 10 d., šeštadienį nuo 11.30 iki 13.30 val.

Slaptas balsavimas dėl Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) generalinio direktoriaus atleidimo nepanaikintų galimo išorinio spaudimo rizikos, teigia Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojas Elanas Jablonskas.

Visuomeninio transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) siūlymai iš esmės pakeisti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymą, jai kelia nerimą. Pasak jos, tokios idėjos kelia rizikas dėl LRT turinio kontroliavimo, o taip pat tampa neaiškus ir visuomeninio transliuotojo Tarybos vaidmuo.

Seimo valdybai nusprendus nepaisyti Medijų tarybos siūlymo ir nepraplėsti darbo grupės dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų sudėties, opozicija svarsto apie galimybę nebedalyvauti darbo grupės posėdžiuose, sako Liberalų sąjūdžio frakcijos parlamente atstovas Simonas Kairys.  „Opozicija svarsto ir jau renka tam svarbius argumentus.

Į ketvirtąjį posėdį susirinkusi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas peržiūrinti darbo grupė ketvirtadienį išklausė Seimo Tyrimų skyriaus, Specialiųjų tyrimų tarybos (STT) bei Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA) įžvalgas bei pasiūlymus. STT pateikė kelias kritines pastabas valdančiųjų siūlomiems LRT įstatymo projektams, o IŽA pristatė siūlymą iš esmės perrašyti dabartinį visuomeninio transliuotojo įstatymą.

Po kelias savaites trukusio nedarbingumo į Seimą sugrįžęs Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas tikina, jog, jo nuomone, nereikėtų skubėti rengiant ir priimant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas.  „Aš buvau tos nuomonės, kad nebūtų skubama, kad būtų didesnis visuomenės ir suinteresuotų šalių įsitraukimas“, – ketvirtadienį, prieš LRT darbo grupės posėdį, žurnalistams teigė socialdemokratas.

Svarstant didelį rezonansą visuomenėje sukėlusias Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas sunegalavęs Seimo Kultūros komiteto pirmininkas socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas grįžo į darbą. Ketvirtadienį jis atvyko į darbo grupės LRT valdysenos teisiniam reguliavimui tobulinti posėdį. „Aš tik vakar išėjau į darbą, šiandien pirmą kartą darbo grupėje“, – prieš posėdį žurnalistams sakė K. Vilkauskas. Jis tvirtino, kad jo savijauta šiuo metu yra gera, yra nusiteikęs darbingai.

Į ketvirtąjį posėdį susirinksianti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdyseną peržiūrinti Seimo darbo grupė ketvirtadienį išklausys Interneto žiniasklaidos asociacijos (IŽA), Seimo Tyrimų skyriaus ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovų pastebėjimus. „Tęsime darbą (...) buvom sutarę, kad pradžioje išklausome įvairių institucijų.