LRT

Seimo valdybai nusprendus nepaisyti Medijų tarybos siūlymo ir nepraplėsti darbo grupės dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų sudėties, premjerė Inga Ruginienė tikina, jog ji pasisako už platesnes diskusijas. Visgi ministrė pirmininkė akcentuoja, kad šis sprendimas yra Seimo valdybos prerogatyvoje. „Tai yra Seimo valdybos sprendimas.

Seimo opozicijai kreipusis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) finansavimo įšaldymo trejiems metams, „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad KT negali Seimo nariams nurodyti, kaip balsuoti. „Konstitucinis Teismas, kaip žinot, nėra Seimas ir Konstitucinio Teismo sprendimų, kaip ir turi Seimas laikytis, kaip ir turi juos vykdyti. Bet niekas negali Seimo priversti balsuoti vienaip ar kitaip.

Trečiadienį posėdžiavusi Seimo valdyba nutarė nepaisyti Medijų tarybos siūlymo į darbo grupę dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų įtraukti dar trijų žiniasklaidos organizacijų atstovus – nuspręsta grupės sudėties nekeisti.  „Trijų ketvirtadalių balsų persvara priimtas sprendimas, kad liekame tokioje darbo grupėje, kokia ji buvo priimta praėjusiu mūsų sprendimu“, – trečiadienį vykusiame Seimo valdybos posėdyje teigė parlamento vadovas Juozas Olekas.

„Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, jog nereikėjo sudaryti Seimo darbo grupės, skirtos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisoms tobulinti.  „Mano galva, Juozui Olekui nereikėjo sudaryti tos darbo grupės. Aš (…) Seimo pirmininkui tą aiškiai pasakiau gruodžio pabaigoje“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė R. Žemaitaitis.

 Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos narys Jonas Staselis kreipėsi į policiją, renkama medžiaga dėl galimų grasinimų jam. „Vakar jis (J. Staselis – BNS) kreipėsi į policiją ir yra pradėta rinkti medžiaga pagal (Baudžiamojo kodekso – BNS) 145 straipsnio pirmą dalį“, – BNS antradienį sakė Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja.

Seimo opozicinės frakcijos antradienį kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo, numatančio skiriamo finansavimo įšaldymą 2026–2028 metų laikotarpiui.  Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narė Giedrė Balčytytė BNS informavo, jog iš viso surinkti 33 Seimo narių parašai, o kreipimasis jau yra užregistruotas ir pateiktas Konstituciniam Teismui.

Vyriausybė darbus keičiant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) programų pirkimo reglamentavimą turi užbaigti iki 2027-ųjų liepos – termino, kai Valstybės kontrolė (VK) tikisi matyti realų jų poveikį, sako valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė. Taip ji kalbėjo pirmadienį Seime vykstančiame darbo grupės posėdyje dėl naujojo LRT įstatymo pataisų, čia buvo pristatomos ir VK pernai atlikto nacionalinio transliuotojo audito išvados.

Reaguodamas į viešojoje erdvėje pasigirdusią kritiką, Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas neigia neva visuomeninio transliuotojo taryba yra politizuota. Pasak jo, vertinant atitinkamus sprendimus reikėtų pasitelkti dalykišką kritiką, o ne imtis insinuacijų.  „Jei vienas ar kitas Tarybos sprendimas neatitinka kieno nors lūkesčių ar interesų – tai jokiu būdu savaime nereiškia, kad LRT taryba yra politizuota.

Pirmadienį į posėdį vėl renkasi darbo grupė, kuriai pavesta tobulinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas.  Praėjusį penktadienį darbo grupė nusprendė į artimiausią posėdį pakviesti Valstybės kontrolės, LRT tarybos bei Medijų tarybos ir Internetinės žiniasklaidos asociacijos atstovus.

Ministrų kabinetas paskutiniame praėjusių metų posėdyje pritarė, kad Lietuvai pirmininkaujant Europos Sąjungos (ES) Tarybai 2027-ųjų pirmąjį pusmetį aukšto lygio susitikimų transliavimo paslaugas teiktų Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT), tam reikės iki 4 mln. eurų.

Žurnalistų profesionalų asociacijai ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) iniciatyvinei grupei paskelbus apie tolimesnį savo nedalyvavimą visuomeninio transliuotojo pataisas svarstančioje darbo grupėje, opozicinės Seimo frakcijos kreipėsi į parlamento valdybą prašydami persvarstyti ir atsižvelgti į siūlymą įtraukti Medijų tarybos pasiūlytas organizacijas.

Dviem žiniasklaidos organizacijoms pareiškus, jog jos nedalyvaus tolesniuose darbo grupės dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų darbo posėdžiuose, Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos Seime seniūnė Ligita Giskienė teigė įžvelgianti sąmoningą norą daryti spaudimą politikams. Be to, „valstietė“ tikino prašysianti žurnalistų aiškiai deklaruoti jų sąsajas su visuomeniniu transliuotoju.

Žurnalistų profesionalų asociacijai ir Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) iniciatyvinei grupei paskelbus apie tolimesnį savo nedalyvavimą visuomeninio transliuotojo pataisas svarstančioje darbo grupėje, opozicinės Seimo frakcijos kreipėsi į parlamento valdybą prašydami persvarstyti ir atsižvelgti į siūlymą įtraukti Medijų tarybos pasiūlytas organizacijas.

Vos prasidėjus penktadienį sušauktam darbo grupės dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų posėdžiui, Seimo pirmininkas Juozas Olekas pasiūlė padaryti pertrauką ir jį tęsti nuo vidurdienio.  Tokia iniciatyva buvo iškelta praėjus vos 15 minučių nuo posėdžio pradžios. Tiesa, šis darbo grupės vadovo siūlymas sulaukė opozicijos atstovų kritikos.

Penktadienį Seime rengiamas antrasis darbo grupės, tobulinsiančios Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas, susitikimas.  Šiai darbo grupei priklauso Žurnalistų profesionalų asociacijos, Internetinės žiniasklaidos asociacijos, Lietuvos žurnalistų sąjungos, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacijos bei LRT atstovai ir 12 Seimo narių.  Pirmasis darbo grupės susitikimas įvyko antradienį.

Žurnalistų profesionalų asociacijos pirmininkė Birutė Davidonytė sako, kad oficialų kvietimą jos vadovaujama organizacija prisijungti prie dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų diskutuosiančios darbo grupės gavo tik trečiadienio rytą. Pasak jos, kol kas sprendimų, ką deleguoti į šią darbo grupę, nėra. „Oficialų kvietimą gavome tik šį rytą, spręsime, dar nesame priėmę jokių sprendimų“, – Eltai teigė B. Davidonytė. Pirmasis darbo grupės posėdis įvyko antradienį.

Baigiantis metams, naujienų agentūra BNS primena svarbiausius Lietuvos politikos, visuomenės, kultūros ir ekonomikos gyvenimo įvykius 2025-aisiais. SAUSIS Sausio 14 dieną Seimo narė Agnė Širinskienė paliko „Nemuno aušros“ frakciją Seime, išstojo iš partijos ir prisijungė prie Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“. Po šio sprendimo A. Širinskienė pasitraukė ir iš Seimo vicepirmininko posto, į kurį ją delegavo „aušriečiai“. Spalį „aušriečius“ Seime paliko ir Dainius Varnas, kuris taip pat vėliau ...

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Aurelijus Veryga kritikuoja sprendimą protestų prieš siūlytas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas metu neleisti ant scenos pasisakyti politikams. Anot europarlamentaro, jiems turėtų būti leidžiama visuomenei paaiškinti ir argumentuoti savo sprendimus.  „Protestai, kurie (dabar – ELTA) vyko prie Seimo.

Seimo valdyba jau patvirtino 15 iš 17 dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų diskutuosiančios darbo grupės narių, sako parlamento vadovas Juozas Olekas. Jo teigimu, iš dviejų į darbo grupę įtrauktų organizacijų vis dar laukiama informacijos apie jų deleguojamus atstovus.  „Jau yra (Seimo – ELTA) valdybos patvirtinta 15 iš 17 narių. Laukiame dar dviejų organizacijų atstovų pasiūlymų. Kai tik jie bus, valdyba juos patvirtins.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas rengsiančioje darbo grupėje žiniasklaida yra atstovaujama pakankamai, sako jos pirmininkas, parlamento vadovas Juozas Olekas.  „Darbo grupėje ne tik žiniasklaidos atstovus mes turime atstovauti, bet platesnius visuomenės interesus.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybos pirmininkas Mindaugas Jurkynas sako, kad LRT tarybos posėdžio paankstinti nepavyko. Tai reiškia, kad jis įvyks sausio 20 dieną, kaip ir buvo planuota anksčiau. „Nesutiko žmonės kai kurie, dėl to išankstinio (posėdžio – BNS) neišeina padaryti. (...) Atostogų metas, žmonės kai kurie išvykę, kai kurie net nebus prisijungę, tiesiog logistika tokia.

 Prieš kelias savaites svarstant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas sunegalavęs Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas į darbus parlamente žada grįžti kitąmet, mat iki sausio 6 d. buvo pratęstas jo nedarbingumo pažymėjimas. „Iš atostogų grįžęs mano šeimos gydytojas pratęsė biuletenį iki sausio 6 d. imtinai“, – Eltai antradienį sakė K. Vilkauskas.

Pirmąjį Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisas turinčios nagrinėti darbo grupės susitikimą opozicija vadina chaotišku. Liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad valdantieji sąmoningai į sudėtį neįtraukė Medijų tarybos, nes bijo prarasti šios darbo grupės kontrolę. „Įspūdis chaotiškas. Man atrodo, kad didelė klaida padaryta sąmoningai, jog nėra įtraukta Medijų taryba.

 Seimo pirmininkas Juozas Olekas nesutinka su opozicijos reiškiama kritika, esą valdantieji siekia skubos tvarka organizuoti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas tobulinsiančios darbo grupės posėdžius. Parlamento vadovo teigimu, nėra prasmės gaišti laiko atidėliojant darbo grupės posėdžius, todėl, pabrėžia jis, darbas turėtų būti pradėtas kuo greičiau.

 Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas rengsianti darbo grupė pradėjo svarstyti savo darbo reglamentą ir nutarė darbą tęsti sausio 2 dieną. Antradienį į posėdį susirinko tik dalis darbo grupės narių, nes ne visos organizacijos spėjo deleguoti savo atstovus į ją.

 Seime antradienį pirmą kartą susirinko dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų suburta darbo grupė. Nuo pat pradžių posėdyje netrūko kivirčų – opozicija kritikavo posėdžio organizavimo tvarką – kodėl nebuvo oficialiai paviešinti darbo grupėje dirbsiantys parlamentarai bei kodėl susitikimas sušauktas taip skubiai, praėjus vos kelioms valandos po Seimo valdybos.

Dar nėra aišku, kas darbo grupėje, skirtoje tobulinti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisais, atstovaus žiniasklaidos organizacijoms, tačiau jau paaiškėjo parlamentarų, dirbsiančių joje, pavardės.

 Antradienį posėdžiavusi Seimo valdyba nusprendė į darbo grupės, diskutuosiančios dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų, sudėtį įtraukti ir Žurnalistų profesionalų asociaciją.  „Aš vakar dar kartą kalbėjausi su Medijų tarybos pirmininku ir mes sutarėme, kad Medijų taryba būtų išorinis mūsų ekspertas, o tą vietą paskirtume Žurnalistų profesionalų asociacijos atstovams“, – Seimo valdybos posėdyje antradienį kalbėjo parlamento vadovas Juozas Olekas.

Seimo valdybai nusprendus į darbo grupę dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų neįtraukti Žurnalistų profesionalų asociacijos, prezidentas Gitanas Nausėda tikina, jog šiame procese turėtų dalyvauti visos suinteresuotos pusės.  „Aš iš tikrųjų už tai, kad į procesą būtų įtrauktos visos suinteresuotos grupės, tačiau tai yra Seimo sprendimas, kurį jie padarė“, – „Žinių radijui“ sakė šalies vadovas.

Medijų taryba paragino į darbo grupę dėl LRT įstatymo pataisų įtraukti daugiau žurnalistams bei žiniasklaidos priemonėms atstovaujančių žiniasklaidos organizacijų. Kultūros ministrei Vaidai Aleknavičienei, Seimo pirmininkui Juozui Olekui ir Seimo valdybai adresuotame rašte siūloma į darbo grupę įtraukti septynias organizacijas, tarp jų – protestus dėl anksčiau svarstytų pataisų rengusią Lietuvos žurnalistų profesionalų asociaciją.

Antradienį Seime planuojamas pirmasis darbo grupės, diskutuosiančios dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų, posėdis. Dėl galimos darbo grupės posėdžio datos pirmadienį apsisprendė Seimo valdyba. Tiesa, galutinis sprendimas bus priimtas antradienį įvyksiančio Seimo valdybos posėdžio metu.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad dabartinis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) administracijos bei tarybos santykis turi keistis. „Aš manau, kad anksčiau ar vėliau mes turėsime sugrįžti prie Valstybės kontrolės išvadų, nepolitizuodami jų, normaliai kalbėdami apie tai, kokie turi būti santykiai tarp LRT tarybos ir LRT administracijos, nes situacija tokia, kokia yra dabar, ji yra nenormali ir ji neturėtų tokia būti“, – interviu LNK Žinioms pirmadienį sakė šalies vadovas.

Prezidentas Gitanas Nausėda nemato problemos, jog socialdemokratų partijoje nėra vieno aiškaus lyderio. Pasak šalies vadovo, galios sutelkimas vienose rankose šiai kairiajai partijai padarytų tik meškos paslaugą.  „Galios sutelkimas vienose rankose gali padaryti partijai meškos paslaugą. Jeigu partijoje yra keletas galios centrų, tai nebūtinai yra blogai, jeigu galutiniame rezultate jie pasiekia tam tikrą kompromisą“, – antradienį LNK televizijai teigė G. Nausėda.

Seimo valdybai sudarius darbo grupę dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisų, įstaigos generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė vadina tai pasityčiojimu ir farsu. „Sveikinu, prasidėjo LRT pabaigos pradžia“, – feisbuke pirmadienį rašė M. Garbačiauskaitė-Budrienė. „Lapės organizuos vištidės pertvarką.

Parlamentarei Birutei Vėsaitei Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovės bei tarybos pirmininko paprašius pateikti informaciją dėl protesto „Šalin rankas!“ organizavimo kaštų, visuomeninio transliuotojo generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sako, kad toks politikės klausimo formulavimas sukelia klaidingą prielaidą. Pasak jos, šią akciją sugalvojo ir savo resursais organizavo protesto iniciatyvinė LRT darbuotojų grupė.

Seimo valdyba pirmadienį sutarė dėl darbo grupės Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisoms sudėties, ją sudarys 12 parlamentarų bei penki žiniasklaidos atstovai.

Parlamentarė Birutė Vėsaitė raštu kreipėsi į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę bei tarybos pirmininką Mindaugą Jurkyną, prašydama pateikti informaciją apie protesto „Šalin rankas!“ organizavimo kaštus.  „Prašome pateikti informaciją apie protesto „Šalin rankas!“ organizavimo kaštus.

2025-ieji Lietuvos politikoje tapo metais, kai galima pasakyti, kad ramybės buvo mažai. Skandalai, įtempti ir absurdiški sprendimai ar konfliktai ne kartą supurtė tiek valdžios institucijas, tiek visuomenę. Tai buvo metai, kai keitėsi politikai, byrėjo koalicijos, vienas po kito vyko protestai ir dar daugybė visko. Štai svarbiausi, absurdiškiausi ir įdomiausi 2025-ųjų nutikimai politikoje, politikų poelgiai ar sprendimai, palikę ryškų pėdsaką.

Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisų svarstymo Seime metu opozicinėms frakcijoms surengus vadinamąjį filibusterį, premjerė Inga Ruginienė tai vadina jai nepriimtinu elgesiu. Vyriausybės vadovė taip pat pozityviai vertina ir didesnį visuomenės aktyvumą, tačiau ji neslepia pasigendanti pagarbos vienas kitam, kai nesistengiama įsiklausyti į skirtingas nuomones.

Praėjusią savaitę posėdžiavusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija pradėjo tyrimus dėl šešių kreipimųsi, susijusių su galimai netinkama Kultūros komiteto posėdžių, kuriuose buvo svarstomi siūlymai LRT įstatymo pataisoms, organizavimo tvarka.  Į komisiją kreipęsi asmenys prašė etikos sargų nustatyti, ar gruodžio 15 d. vykusio neeilinio Kultūros komiteto posėdžio metu nebuvo pažeistas Seimo statutas. Taip pat siekiama išsiaiškinti, ar buvo tinkamai laikomasi posėdžio vedimo tvarkos.

Praėjusią savaitę skubos tvarka vykę LRT įstatymo pataisų svarstymai neprimena demokratinio teisėkūros proceso, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  „Tai, kas vyko pačiame Seime, tikrai nelabai panašu į teisėkūrą demokratinėje valstybėje. Ir aš suprantu, kad, be jokios abejonės, valdančioji koalicija pirmoji pradėjo šitą vežimą stumti. Šiuo atveju turbūt ne apie vežimą, o apie buldozerį reikėtų kalbėti“, – ketvirtadienį TV3 televizijai sakė šalies vadovas.

Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Laurynas Šedvydis sako, kad diskusijos dėl partnerystę reglamentuojančių įstatymo projekto parlamente turėtų būti pradėtos pavasarį. Anot jo, Seime užsitęsus įtampoms dėl siūlomų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų, nebuvo palankių politinių aplinkybių pradėti pastarojo projekto svarstymus.

Pastarųjų savaičių naujienos apie nacionalinį transliuotoją LRT labiausiai plito Ukrainoje, Latvijoje, JAV bei Rusijoje, rodo BNS užsakymu atlikta žiniasklaidos stebėsenos bendrovės „Mediaskopas“ analizė. Tyrimo metu stebėta užsienio žiniasklaida, gruodžio 1–22 dienomis nušvietusi su LRT susijusius įvykius. Iš viso stebėjimo laikotarpiu buvo parengta beveik 300 publikacijų šia tema. BNS rašė, kad valdantieji siekė skubos tvarka palengvinti LRT vadovo atleidimo tvarką.

Kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė praėjusią savaitę dėl Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) pataisų sulaukė skambučio iš Europos Sąjungos (ES) teisingumo komisaro Michaelo McGratho (Maiklo Magrato), antradienį skelbia LRT naujienų portalas. Pasak portalo, Europos Komisijos (EK) narys gruodžio 17 dieną vykusio pokalbio metu V. Aleknavičienės teiravosi apie teisės aktų priėmimo proceso eigą.

Į opozicijos klausimus antradienį Seime atsakinėjusi kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė pabrėžia, kad kalbant apie žiniasklaidos padėtį Lietuvoje, svarbu išlaikyti racionalų toną ir „nekurti dirbtinių grėsmių“. „Labai svarbu išlaikyti racionalų, ramų toną, nekurti dirbtinių grėsmių naratyvų ir kartu ieškoti sprendimų, kaip esamomis sąlygomis užtikrinti žiniasklaidos stabilumą, nepriklausomumą ir ilgalaikį atsparumą“, – prie Seimo tribūnos kalbėjo V. Aleknavičienė.

Po antradienį vykusio Seimo valdybos posėdžio nutarta, kaip atrodys parlamento vadovo Juozo Oleko buriama darbo grupė, kuri tobulins daug kritikos sulaukusias Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas. Anot Seimo pirmininko, grupę sudarys parlamentinių frakcijų, Medijų tarybos atstovai.

Seimo pirmininkas Juozas Olekas sako, kad šešias savaites diskutuosianti darbo grupė gali išspręsti ne tik Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimo klausimą, bet ir kalbėtis dėl platesnių visuomeninio transliuotojo įstatymo pataisų. „Kalbėjome apie tai, kaip išspręsime šią problemą, kuri yra.

Antradienį parlamentui pradėjus paskutinį rudens Seimo sesijos posėdį, opozicijoje dirbantys politikai tęsia boikotą ir vėl paliko plenarinę posėdžių salę. Pasak liberalo Eugenijaus Gentvilo, ar grįš posėdžiauti, opozicija apsispręs po Seimo valdybos posėdžio. Jame turėtų paaiškėti, kaip bus suformuota darbo grupė, kurioje bus tęsiamos diskusijos dėl daug aistrų sukėlusių Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų.

Po susitikimo su šalies vadovu Gitanu Nausėda nusprendus pristabdyti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisų priėmimą ir šiuo klausimu sudaryti darbo grupę, premjerė Inga Ruginienė džiaugiasi, kad valdantieji ir opozicija pradėjo kalbėtis.  „Pagaliau pajudėjo ledai ir bent jau pradedame kalbėtis. To labai norėjau ir tą labai skatinau daryti. Jeigu prisimenate, sakiau, kad reikia šiek tiek nuraminti aistras, sėsti, kalbėtis ir susitarti.