Pasak jo, taip bandoma daryti psichologinį spaudimą.
„Mes apsvarstysime su advokatu, ką daryti, nes nėra toks paprastas ginčijimas paprastų tų pažeidimų. Kaip suprantu, teismai nepriima jų nagrinėti, tačiau čia vertėtų paminėti keletą aspektų, kad šis nutarimas vakar buvo priimtas apskritai pažeidžiant visus Darbo kodekso numatytus terminus, tai yra, jis turėjo būti išnagrinėtas per mėnesį“, – LRT radijui trečiadienį kalbėjo M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Transliuotojo vadovė teigė, kad jos advokatas atkreipė dėmesį, jog LRT įstatymas išvis nenumato galimybės skirti paprastą pažeidimą, tik šiurkštų.
„Taip pat kas man kelia nerimą, kad ką daro iš tikrųjų (LRT tarybos pirmininkas – BNS) Mindaugas Jurkynas ir dabartinė tarybos dauguma, kad tame nutarime yra numatyta labai platus laukas pažeidimų, kuriuos padarius pakartotinai per metus, aš galėčiau gauti šiurkštų pažeidimą. Tai reiškia, kad jie bando užsitikrinti sau galimybę plačią, kad jeigu kažkas atsitiks tokio ir pažeidimas įvyktų, jie galėsiantys mane atleisti“, – sakė LRT vadovė.
„Tai taip mes ir dirbame, mes patiriame nuolatinį spaudimą. Aš vertinu vakarykštį nutarimą kaip psichologinio spaudimo priemonę. (...) Aš manyčiau, kad tokie veiksmai yra nenešantys nieko gero nei LRT, nei Lietuvos visuomenei ir mums turi būti sudarytos galimybės normaliai dirbti ir nebūtų daromas spaudimas“, – dėstė ji.
Kaip rašė BNS, antradienį LRT taryba konstatavo, kad generalinė direktorė padarė paprastą, o ne šiurkštų pažeidimą. Tai reiškia, kad dabar direktorė gali būti atleista tik padariusi antrą pažeidimą panašioje srityje per vienus metus.
Iš karto direktorę atleisti LRT taryba galėtų tik pripažinusi šiurkštų pareigų pažeidimą. Tokią galimybę numato anksčiau šiemet Seimo priimta nauja LRT vadovo atleidimo tvarka.
Dėl galimo tokio sprendimo susirūpinimą prieš kurį laiką reiškė dalis žurnalistų bendruomenės.
M. Jurkynas atsisakė įvardyti, kiek tarybos narių dalyvavo posėdyje, kiek iš jų balsavo ir kiek palaikė tarybos sprendimą konstatuoti pažeidimą. Vis dėlto tą vėliau nurodė tarybos narys Deimantas Jastramskis. Balsavime nedalyvavo D. Jastramskis, Daiva Daugirdienė, Vita Akstinaitė ir Dainius Žvirdauskas.
BNS skelbė, kad vasarą priimtu sprendimu Generalinė prokuratūra įpareigojo LRT individualiai įvertinti kiekvieną atvejį, kai viešai skelbiamose programų pirkimų ataskaitose neviešinami tiekėjų vardai ir pavardės, o ne savaime atsisakinėti juos skelbti dėl duomenų apsaugos reikalavimų.
Prokuratūros vertinimu, LRT bendro pobūdžio sprendimą neviešinti visų tiekėjų priėmė neatlikusi kiekvieno konkretaus pirkimo vertinimo.
Atsižvelgusi į prokuratūros poziciją, po kurio laiko LRT patikslino pernykštę programų pirkimų ataskaitą.
Pirminį sprendimą neviešinti tiekėjų anksčiau palaikė ir pati taryba, tačiau, anot M. Jurkyno, jos vaidmuo „po diskusijų, po svarstymų nebuvo laikytas kaip esminis“.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Yra vienas dokumentas. Jį pasirašo žmonės, dirbantys ar bendradarbiaujantys su L R T – etatiniai darbuotojai, sutartininkai, autoriai, konkursus laimėję kūrėjai.
Jis vadinamas lojalumo ir konfidencialumo dokumentu.
Ir štai kas jame įdomiausia. Kaip suprantu iš man žinomo dokumento (jei vienaip ar kitaip bendradarbiauji su L R T) negali kritiškai atsiliepti apie L R T, negali rašyti L R T kritikuojančių įrašų socialiniuose tinkluose, negali komentuoti tokių įrašų ir, dar įdomiau, negali jų net “palaikint”.
Aš, kaip kūrėjas, kartais bendradarbiaujantis su L R T, galiu turėti savo nuomonę apie L R T turinį ar apie vieną ar kitą sprendimą. Galiu su jais nesutikti. Galiu norėti apie tai diskutuoti. Polemizuoti visuomenės labui. Negaliu. Tai nėra galima. Turiu teisę vien sutikti arba tylėti.
Net „like“ po kritišku įrašu tampa lojalumo klausimu, man tai jau atrodo kaip laisvas žodis ir cenzūra viename.
Ir tada kyla labai paprastas klausimas: kaip visa tai dera su institucijos, nuolat kalbančios apie laisvą žodį ir žurnalisto nepriklausomybę, misija?
Galbūt aš kažko nesuprantu. Todėl ir klausiu:
Kiek lojalumo galima reikalauti iš žmogaus, kurio profesinė pareiga yra laisvai reikšti nuomonę?''
