Beveik 80-imt milijonų eurų iš valstybės biudžeto šiemet gaunančiai LRT trūksta skaidrumo. Nacionalinį transliuotoją auditavusi Valstybės kontrolė skelbia – LRT programų viešieji pirkimai kertasi su galiojančiais teisės aktais, dešimtadalis veiklos rodiklių nepasiekė užsibrėžtų rezultatų, o ir darbuotojams natūra suteiktos pajamos, asmeninių elektromobilių įkrovimas apskaitytas netinkamai.
Po paskutinio nacionalinio transliuotojo veikos audito praėjo apie 15 metų. Tad politikai prisiruošė iškelti ne tik visuomeninio transliuotojo finansavimo, bet ir skaidrumo bei efektyvumo klausimus.
Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
LRT biudžetas vis labiau iškreipia konkurenciją: gali išsipūsti iki 100 milijonų eurų
Skaičiuojant, kad po kelerių metų LRT biudžetas gali išsipūsti iki 100 milijonų eurų, valdantieji sprendžia, kaip reaguoti į audito išvadas ir apkarpyti nacionalinio transliuotojo biudžetą.
Auditą Valstybės kontrolė turėjo atlikti iki lapkričio 3 dienos. Būtent šią dieną institucija pristatė savo išvadas Seimo Audito komitetui. LRT veiklą matuoja 71-as veiklos rodiklis. Tik jei rodiklis viršija 90 procentų planuoto tikslo, pasak Valstybės kontrolės, rezultatas yra pasiektas. Nacionalinis transliuotojas viso pasiekė 64-is rodiklius, ir 7-ių nepasiekė.
LRT vadovė valstybės kontrolės atliktą darbą viešai pavadino giliu žvilgsniu į transliuotojo veiklą, o įvardytus trūkumus – neesminiais.
„Tai buvo išsamus ir gilus žvilgsnis į LRT veiklą, visas pastabas vertiname kaip galimybę tobulėti, tam ir yra skirti visi auditai“, – sakė LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
Apklausoms – įspūdinga suma
Pavyzdžiui, LRT planavo, kad vienam procentui vartotojų, kuriuos pasiekė transliuotojas, 2024-aisiais tektų mažiau nei 650 tūkstančių eurų išleistų biudžeto lėšų.
Tačiau išleista pinigų suma buvo 100-tu tūkstančiu didesnė, apie 750 tūkst. eurų vienam procentui pasiektos auditorijos, tad LRT šio tikslo nepasiekė.
Kontrolieriams užkliuvo ir tai, kad Lietuvoje sumažėjo gyventojų, kurie apklausose nurodo, kad LRT dirba profesionaliai. Šis rodiklis nuo 2021-ųjų iki 2024-ųjų sumažėjo 4-iais procentais: nuo 91 iki 87. Beje, valstybės kontrolierė socialiniuose tinkluose akcentavo, kad LRT nuo 2021-ųjų iki 2024-ųjų apklausoms išleido beveik milijoną eurų.
„Komercinės televizijos arba bet kuri privati įmonė paskaičiuotų, ar verta tiek apklausų daryti, ir bendrai ar verta investuoti į tam tikrus dalykus, kai tu turi valstybės pinigus, apie tai daug negalvoji“, – kritiškai LRT leidžiamas lėšas apklausoms vertino TV3 Žinioms komentarą davęs visuomenininkas Skirmantas Malinauskas.
Valstybės kontrolė nori aiškesnės atsakomybės už LRT veiklos planavimą.
„Pamatėme, kad veiklos plano, susieto su labai aiškiais pažangos rodikliais ir su biudžetu, šiandien niekas netvirtina ir mes rekomendavome keisti įstatymus taip, kad LRT taryba tvirtintų strateginį planą ir numatytų tuos rodiklius, kokią mes pažangą turime pasiekti“, – sakė Valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
Valstybės kontrolei užkliuvo ir LRT viešieji pirkimai, kur esą pritrūko priežiūros. Pasak kontrolės, 89 procentai programų, jų sukūrimo pirkimų vykdyta neskelbiamos apklausos būdu – kreipiantis tiesiai į konkretų tiekėją. Šių pirkimų bendra finansinė vertė siekia 12,74 mln. eurų. Arba kiek daugiau nei 50 proc. visų pirkimų sumos.
„Vertinome 12 viešųjų pirkimų ir 12 viešųjų programų pirkimų. 12-oje iš 12 programų pirkimų mes radome neatitikimų teisės aktams, visose. Vertinime 20 milijonų vertės programų pirkimus“, – stebėjosi Valstybės kontrolierė.
„Jeigu kokia nors kita institucija sulauktų tokių išvadų, tikrai jos vadovybei kiltų klausimas, ką daryti su atsakingais darbuotojais. Jeigu pirkimas yra iš 12 sutarčių pirktų dalykų, 12-a pažeidimų. 100-as procentų tų sutarčių sudaryta pažeidžiant teisės aktus“, – pakomentavo tv3.lt vyr. redaktorės pavaduotojas Martynas Žilionis.
Pasinaudoja teisės aktų spragomis?
Tiesa, pirkti su neatitikimais teisės aktams LRT leidžia galiojančios tvarkos, kurias reguliuoja pati valdžia.
Šiuo metu valstybės institucijos neprižiūri programų pirkimų ir transliuotojo nekonsultuoja. Pasak premjerės Ingos Ruginienės, situacija bus taisoma.
„Gavau tam tikrų iš kontrolės pastabų, ką Vyriausybė turėtų padaryti, kad LRT veikla būtų tobulinama. Mes gavome tas kelias pastabas, tai stengsimės jas išpildyti“, – sakė I. Ruginienė.
„Reikia suprasti, kad filmai, serialai, tam tikri koncertai, sporto varžybos. Jas galima nupirkti niekaip kitaip tik neskelbiamų apklausų būdu pagal tą aprašą. Dėl to, kad tiekėjai tokio turinio, jie niekada nedalyvaus mūsų konkursuose“, – aiškino LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
LRT vadovė sutinka, kad pokyčiai reikalingi, bet priduria, kad išskirtinės sąlygos pirkimuose esą turi likti.
„Išimtis iš viešųjų pirkimo įstatymo, nes leidžia tokioms organizacijoms, kaip LRT daug laisviau įsigyti kūrybišką turinį, kūrybinius sprendimus, todėl labai svarbu, kad šis aprašas būtų keičiamas atsakingai ir kad būtų rastas balansas tarp perteklinės biurokratijos ir skaidrumo, kad tai nesuparalyžiuotų LRT veiklos“, – pridūrė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
Valstybės kontrolė taip pat pastebėjo, kad LRT savo teritorijoje yra įrengusi 8-ias elektromobilių įkrovimo stoteles, kuriomis 39 darbuotojai nemokamai įkrauna asmeninius elektromobilius. Tokia galimybė savaime nėra bloga, bet problema kilo dėl to, kad LRT nevykdė kontrolės: išleistų mokesčių mokėtojų pinigų asmeninių darbuotojų automobilių įkrovimui tinkamai neapskaitė, nelaikė pajamomis natūra.
„Darbuotojo socialinė draudimo bazė nukenčia, nes nėra sumokami mokesčiai už darbuotoją, nes tai yra darbuotojo naudos dalis kartu su jo darbo užmokesčiu“, – situaciją komentavo I. Segalovičienė
„Pakrauti privatų automobilį kainuoja ir jeigu tu tai darai, tu gali tai daryti, bet turi į tai žiūrėti kaip tam tikrą naudą savo darbuotojui. Jeigu tai būtų privati įmonė, neabejoju, kad tai skaičiuotų į privatų paketą“, – stebėjosi S. Malinauskas.
Tokios privilegijos stebina ir tv3.lt vyr. redaktorės pavaduotoją.
„Jūs važiuodami elektromobiliu bet kurioje vietoje, nemokamai ateinant ir pasikraunat. LRT darbuotojai gali nemokamai atvažiuoti ir darbe pasikrauti savo mašinas. Taip pat kas būtų nemokamai piltųsi benziną“, – teigė M. Žilionis.
Biudžetas nuolat auga
LRT biudžetas nuolat pučiasi: nuo 2021-ųjų valstybės skiriamos lėšos padidėjo 26-iais milijonais eurų: nuo maždaug 54 milijonų eurų 2021-aisiais iki 80-ies milijonų 2025-aisiais.
„Akivaizdu, kad finansavimas auga, akivaizdu, kad jis yra labai didelis lyginant su komercinėmis televizijomis ir tie reikalavimai biudžetinei įstaigai skaidrumo ir efektyvumo, jie turėtų būti visai kiti“, – sakė S. Malinauskas.
Preliminariais skaičiavimais 2027-aisiais LRT biudžetas gali svyruoti ties 100 milijonų eurų riba. Valdantieji socialdemokratai jau garsiai kalba, kad transliuotojo biudžetas auga per greitai ir reikia keisti LRT finansavimo formulę.
Daugiau žiūrėkite TV3 žiniose.
