finansavimas

Daliai kultūros atstovų ir politikų kritikuojant sostinėje vykdytą kultūros rėmimo konkursą, kuriame finansavimo negavo nė vienas šiuolaikinės muzikos projektas, savivaldybė sako, kad muzikos ir festivalių paramos konkursuose buvo didžiausia konkurencija, finansavimas skirtas ir naujai atsiradusioms iniciatyvoms. Kovo pradžioje socialdemokratas Tadas Vinokuras kreipėsi į Vilniaus merą Valdą Benkunską ir kultūros ministrą Simoną Kairį dėl sostinėje įvykdyto kultūros rėmimo konkurso.

Lietuvos bankas pateikė planą, iš kur šalies gynybai reikėtų papildomai kasmet ištraukti maždaug pusę milijardo eurų. Centrinis bankas pirmiausia siūlo naikinti mokesčių lengvatas pelnui, centriniam šildymui, dovanoms, ūkininkų degalams, pensijų kaupimui. Taip pat dar kartą siūlo labiau apmokestini nekilnojamąjį turtą. Esą tai padarius nereikėtų didinti pridėtinės vertės, gyventojų pajamų mokesčių tarifų.

Kurį laiką toje pačioje srityje ar net darbovietėje dirbantys, ypač vyresni gyventojai, nors ir norėtų, dažniausiai nesiryžta mokytis kažko naujo ir persikvalifikuoti. Juos stabdo ne tik baimė, bet kursų, kurių reikia ruošiantis naujai profesijai, kainos. Vienas anonimu norėjęs likti asmuo socialiniame tinkle „Facebook“ nurodė, kad žada eiti į kursus, kurie padėtų pakeisti darbą. Tačiau jų kaina – apie 3 tūkst. eurų. „Santaupų turiu apie 4 tūkst. eurų.

2022 metais Seimas pakeitė Sporto įstatymą, o sporto šakų finansavimą atėmė iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto ir perdavė biudžetiniai Nacionalinei sporto agentūrai. Tačiau praėjus šiek tiek laiko po pokyčių dabar dalis sporto atstovų kritikuoja naują lėšų skyrimo tvarką. Apie šią situaciją kritiškai atsiliepė ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. „Kol kas teigiamų pokyčių mes nematome ir finansavimo kriterijuose.

Apie galimus papildomus gynybos finansavimo šaltinius ir situaciją dėl grėsmių kalbame su Prezidento vyriausiuoju patarėju nacionaliniam saugumui Kęstučiu Budriu. Prezidentas pareiškė, kad siūlymai finansuoti gynybą didinant PVM yra nepriimtini, nes tai kels naštą patiems gyventojams. Tai kokius kitus būdus Prezidentas siūlo? Prezidentas siūlo rinkinį skirtingų būdų. Visų pirma, tai yra ekonomikos augimas ir mokesčio bazės didinimas.

Per trejus artimiausius metus su Lietuvos diaspora susijusiems projektams, renginiams ir iniciatyvoms planuojama skirti 25,6 mln. eurų. Tai numatoma Lietuvos diasporos politikos strateginių gairių „Globali Lietuva“  įgyvendinimo veiksmų plane 2024–2026 metais.  Jam šią savaitę pritarė Ministrų kabinetas, o patvirtins užsienio reikalų ministras savo įsakymu. Pagal planą šiemet su diaspora susijusioms iniciatyvoms žadama išleisti 8,6 mln. eurų, kitąmet – 8,8 mln.

Europos Sąjungai skiriant šimtus milijardų eurų žaliesiems projektams, iš jų pasipelnyti bandė ir apsukrūs lietuviai. Grupė verslininkų pasiūlė sukurti analogų pasaulyje neturinčią greitai suyrančią plėvelę – šiam projektui gavo beveik 3 milijonų finansavimą. Tačiau, kai darbai prasidėjo, įsikišo teisėsauga – įtaria, kad tai – sukčiavimo schema. Vienas iš Europos Sąjungos prioritetų – skirti pinigus projektams, kurie mažintų gamtos taršą.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderei Vilijai Blinkevičiūtei valdančiųjų iniciatyvas šalies gynybos srityje vadinant „rinkiminiu triuku“, krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tvirtina, kad politikė pati užsiima priešrinkimine retorika. Konservatoriams priklausantis politikas pabrėžia, kad tvaraus lėšų pritraukimo į gynybos sektorių paieškos turėtų būti visų politinių partijų atsakomybė. „Tai yra bendras partijų reikalas.

Lietuvos čiuožimo federacija, kaip ir kitos šalies sporto organizacijos, gali gauti valstybės finansavimą savo rengiamoms tarptautinėms aukšto meistriškumo sporto varžyboms, rašoma išplatintame švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pranešime spaudai. „Lietuvos sporto šakų federacijų Lietuvoje rengiamas tarptautines aukšto meistriškumo sporto varžybas valstybė iš dalies finansuoja konkurso būdu.