finansavimas

Europos investicijų bankas (EIB) Klaipėdos valstybiniam jūrų uostui skyrė 100 mln. eurų paskolą infrastruktūros modernizavimo ir plėtros projektams. Gautos lėšos bus investuojamos į uosto infrastruktūros modernizavimą ir plėtrą, kariniam mobilumui svarbius projektus, švariosios energetikos infrastruktūrą ir jūrinio vėjo energetikos plėtrą. Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigia, kad gautas finansavimas prisidės stiprinant uosto konkurencingumą Baltijos regione.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskirstė daugiau kaip 8,2 mln. eurų paramos devynių miestų ir rajonų projektams – šiomis lėšomis bus gerinama infrastruktūra investicijoms skirtuose sklypuose ir jų prieigose. Lėšos skirtos 11 projektų, ketvirtadienį pranešė ministerija. Didžiausi suma – daugiau kaip 2,3 mln. eurų – skirta Kauno rajono savivaldybei laisvosios ekonominės zonos infrastruktūrai, dviem Marijampolės  projektams skirta daugiau kaip 2 mln. eurų: 1,83 mln.

Penkiems Europos strateginių technologijų platformos (STEP) projektams bus skiriamas 8,8 mln. eurų finansavimas, trečiadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM). Skelbiama, kad lėšos bus investuojamos į Lietuvos įmonių vykdomus gynybos ir saugumo technologijų kūrimo bei gamybos projektus.

Nacionalinė sporto agentūra (NSA) skyrė papildomus 500 tūkst. eurų Lietuvoje organizuojamoms tarptautinėms aukšto meistriškumo sporto varžyboms.  „2026 m. Tarptautinių aukšto meistriškumo sporto varžybų projektų finansavimo konkursas buvo skelbiamas jau antrą kartą. Kaip ir anksčiau, paraiškos buvo vertinamos dviejuose krepšeliuose – pirmame gautos paraiškos rengti pasaulio ir Europos čempionatus ar jų etapus, antrame – žemesnio tarptautinio lygio varžybos“, – rašoma NSA pranešime.

Daliai gyventojų patiria vis daugiau sunkumų padengti šildymo, elektros sąskaitų ar sumokėti už degalus automobiliui. Dėl to valstybė numato naujas paramos priemones, kurios padėtų sumažinti finansinę naštą. Tiesa specialistai pažymi, kad pasinaudoti finansine pagalba galės ne visi. Lietuvos socialinio klimato plane yra nurodoma apie 300 tūkst. namų ūkių, kurie yra pažeidžiami arba jau patiria energetinį skurdą. Taip pat išskirti ir 226 tūkst.

Atlikusi korupcijos rizikos analizę sporto infrastruktūros projektų ir fizinio aktyvumo programų finansavimo procesuose Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nustatė korupcijos rizikas. Kaip teigiama institucijos pranešime spaudai, analizė buvo atlikta sporto finansavimo procesuose Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM), Nacionalinėje sporto agentūroje, Vilniaus, Panevėžio miestų, Kauno, Akmenės, Kupiškio ir Plungės rajonų savivaldybėse.

Maisto produktų e. prekybos platforma „Saltz“ pritraukė 20 mln. eurų finansavimą, kurį skirs plėtrai Europoje, investicijoms į technologijas ir komandos stiprinimui – per šiuos metus planuoja įdarbinti daugiau nei 100 žmonių.

 Įvertinusi privataus asmens pranešimus, prokuratūra atnaujino ikiteisminį tyrimą dėl politinės partijos „Nemuno aušra“ finansavimo. Kaip ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra, dalį asmens pranešimų įvertinus kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes, kurias objektyviai ištirti galima tik Baudžiamojo proceso įstatymo įgaliojimais, Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente nuspręsta atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto politinių organizacijų, analitinių ce...

Siekdama paremti daugiau smulkių ir vidutinių ūkių, Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skyrė papildomą finansavimą jau pateiktoms paramos paraiškoms. Labai smulkiems ūkiams skirta papildomai 6,2 mln. eurų, taip finansuojant visas reikalavimus atitinkančias 154 paraiškas. Tuo metu smulkiems ir vidutiniams ūkiams papildomai skirta 4,24 mln. eurų. Anot ministerijos, bus finansuojamos tiek supaprastinta, tiek nesupaprastinta tvarka pateiktos paraiškos.

Kasmet su lėšų trūkumu susiduriantys teismai siekia, kad jų finansavimas būtų užtikrinamas objektyvesniais kriterijais ir kuo mažiau priklausytų nuo politinės valios. Teisėjų taryba inicijavo tai numatančias Teismų įstatymo pataisas ir teiks jas Teisingumo ministerijai. „Mūsų tikslas yra nustatyti objektyvų teismų sistemos finansavimo modelį. (...) Sakome, kad turi būti nustatytos tam tikros objektyvios biudžeto formavimo taisyklės, pavyzdžiui, kad 100 proc.

Siekiant spręsti nusidėvėjusių melioracijos statinių problemą, savivaldybės yra kviečiamos teikti paraiškas melioracijos statinių, sistemų rekonstravimo bei projektavimo finansavimui – šiame etape tam skirta 1 mln. eurų, skelbia Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC). Pranešime teigiama, kad daugiau nei 75 proc. valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių Lietuvoje yra nusidėvėję, o tai tiesiogiai veikia žemės ūkio naudmenų būklę ir apleistų plotų augimą.

LRT vadovybė klimpsta į skandalą po Valstybės kontrolės išvadų – visi 12 iš 12 patikrintų pirkimų pripažinti pažeidimais. Žurnalistas Martynas Žilionis sako, kad bet kurioje kitoje įstaigoje tai jau būtų kainavę vadovų postus. Tuo pat metu jis vadina LRT finansavimo modelį „absurdišku ir nevaldomu“, o vadovų atlyginimų sistemą – neskaidria. Apie LRT valdymą, pinigų srautus ir tylinčius žurnalistus, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su žurnalistu Martynu Žilioniu.

Smulkieji ir vidutiniai ūkininkai vėl gali teikti paraiškas Europos Sąjungos lėšoms, skirtoms ūkių plėtrai, gauti. Susidomėjimas smulkiųjų ir vidutinių ūkių parama ES skirtomis lėšomis pastaraisiais metais smarkiai auga, nes parama turi itin didelę reikšmę smulkiesiems ūkiams – ji suteikia galimybę modernizuoti ūkių veiklą, įsigyti technikos, diegti naujas technologijas ir plėsti gamybą.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) prašo kitų metų biudžete papildomai numatyti 400 tūkst. eurų. Anot LGGRTC direktoriaus Arūno Bubnio, šių lėšų reikia centro darbuotojų algų didinimui. „Mūsų šios dienos prašymas skirti centrui papildomai 400 tūkst. eurų darbo užmokesčio padidinimui“, – trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK) teigė A. Bubnys.  Šįmet LGGRTC asignavimai siekė per 4,9 mln.

Kretingos rajono savivaldybė šiemet papildomai skyrė 900 tūkst. eurų miesto ir rajono mažųjų gatvių bei akligatvių asfaltavimo darbams. Pasak savivaldybės mero Antano Kalniaus, pakeitus iki šiol galiojusią tvarką, dėmesio sulaukė iki šiol nuošalyje buvusios mažosios gatvės. „Pagal anksčiau savivaldybėje galiojusias tvarkas į prioritetinį tvarkomų gatvių sąrašą dažniausiai patekdavo tik judriausios miesto ar rajono gatvės, mažąsias paliekant nuošalyje.

Čekijos gyventojai mažiau nei per 48 valandas paaukojo beveik 550 tūkst. eurų, skirtų finansuoti tolimojo nuotolio raketą „Flamingo“ Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Kaip praneša „Ukrinform“, iniciatyva „Darek pro Putina“ („Dovana Putinui“) apie rezultatus pranešė platformoje „X“. „Džiaugiamės galėdami pranešti, kad lėšų rinkimas Ukrainos raketai “Flamingo", kuri bus pavadinta DANA 1, baigtas. Per mažiau nei 48 valandas buvo surinkta 12 500 000 Čekijos kronų. Ačiū!“ – sakoma pranešime.

Plungės savivaldybė iki 2029 metų pabaigos siekia pritaikyti Platelių ežerą aktyvesniam žmonių poilsiui – tam numatoma investuoti daugiau nei 4 mln. eurų.    „Darbai bus vykdomi aplink ežerą – tvarkant Platelių ežero prieigas, stovyklavietes, poilsio zonas ir kitą infrastruktūrą.

JAV ketina sumažinti saugumo pagalbos programas Europos valstybėms, esančioms prie Rusijos sienos, siekdamos šių išlaidų naštą perkelti pačioms Europos šalims, rašo „Financial Times“. Pasak FT, Donaldo Trumpo administracija planuoja atsisakyti finansavimo pagal vadinamąjį 333-ąjį skirsnį, leidžiantį Pentagonui teikti mokymus ir karinę paramą JAV sąjungininkėms. Šio skirsnio lėšas tvirtina Kongresas, o finansavimas numatytas iki 2026 m. rugsėjo pabaigos.

Parlamentarų grupė siūlo padidinti finansavimą kolegijoms, skirtą taikomiesiems moksliniams tyrimams, eksperimentinei plėtrai (MTEP) bei meno veiklai. Seimo nariai siekia užtikrinti, kad kolegijoms 2025 m. būtų skiriama ne mažiau kaip 15 proc., o nuo 2026 m. – 20 proc. bazinio finansavimo lėšų, skirtų MTEP ir meno veiklos plėtrai.

Vyriausybei trečiadienį patvirtinus tvarką dėl Sovietų Sąjungos karių palaikų perkėlimo, savivaldybės galės gauti valstybės finansavimą tais atvejams, kai viešose vietose esančios laidojimo vietos oficialiai pripažįstamos totalitarinių režimų propaganda. Pasak tvarką rengusios Kultūros ministerijos, pastaraisiais metais savivaldybės, norėdamos iškelti sovietinių karių kapavietes iš reprezentacinių aikščių, susidurdavo su aiškaus reglamentavimo ir finansavimo problemomis.

Lenkijos prezidento Karolio Nawrockio kanceliarijos vadovas Zbigniewas Boguckis paneigė, kad prezidento veto dėl įstatymo, susijusio su pagalba ukrainiečiams, atims iš Ukrainos „Starlink“ ryšį, kurį finansuoja Lenkija.

Vokietija gins savo sąjungininkes, taip pat ir Lietuvą – antradienį pareiškė mūsų šalyje besilankantis Vokietijos finansų ministras ir vicekancleris. Buvęs Estijos gynybos ministras pripažįsta, kad vokiečiai jau nebe tokie draugiški rusų atžvilgiu, tačiau pats Vokietijos ministras guodžiasi, kad dar yra tokių vokiečių politikų, kurie nesupranta, kodėl reikia didinti gynybos biudžetą – net kai Rusijos grėsmė akivaizdi.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) skyrė papildomą 4,46 mln. eurų finansavimą pirmąjį būstą ketinančioms įsigyti jaunoms šeimoms. „Papildomu finansavimu siekiame atliepti jaunų šeimų lūkesčius ir prisidėti prie galimybės šiai žmonių grupei kurti komfortabilesnį gyvenimą įsigyjant pirmąjį būstą“, – pranešime cituojama socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė. Bendrai šiai finansinei paskatai šiemet ministerija skirs 10,46 mln. eurų.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) kviečia nevyriausybines organizacijas teikti paraiškas dėl jų projekto finansavimo. Visam finansavimui ministerija planuoja skirti 110 tūkst. „KAM kviečia nevyriausybines organizacijas savo veikla prisidėti prie krašto apsaugos stiprinimo ir teikti paraiškas savo veiklos programų daliniam finansavimui gauti“, – teigiama ministerijos atsiųstame pranešime. KAM teigimu, šių metų antrajam pusmečiui nustatytos trys prioritetinės projektų temos.

Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidentė Lina Girdauskienė dėl esą nepagrįstai sumažinto finansavimo kolegijų vykdomiems moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) kreipėsi į valdžios institucijas. Anot jos, praėjusiais metais kolegijų sektoriui nebuvo išmokėti maždaug 4 mln. eurų.

Atvykstamojo turizmo kelionių organizatoriai ir turizmo asociacijos nuo balandžio 21-os galės pretenduoti į 100 tūkst. eurų finansavimą projektams, skirtiems pritraukti daugiau užsienio turistų į Lietuvą. Pareiškėjas gali įgyvendinti tik vieną projektą ir dalyvauti iki trijų užsienyje vykstančių renginių, o didžiausia vienam projektui finansuoti skirta suma – 4 tūkst. eurų, penktadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Seimas pritarė prezidento Gitano Nausėdos siūlymui didinti Lietuvos banko (LB) pelno įmoką į biudžetą ir didžiąją šios sumos dalį skirti tiesiai gynybai.   Kasmet visos centrinio banko pelno įmokos, likusios skyrus būtiną jų dalį LB kapitalui, bus mokamos į valstybės biudžetą, o į Valstybės gynybos fondą pervedama visa suma, viršijanti 14 mln. eurų ribą.

Europos Sąjungoje (ES) gali neatsirasti  lėšų, kurias investicijoms į susisiekimo sektorių galėtų gauti Lietuva, nusprendusi egzistuojančio geležinkelio bėgių standartą keisti į europietišką ir tiesti visiškai naujas vėžes kituose šalies regionuose, sako Europos Parlamento (EP) Transporto komiteto vicepirmininkas Virginijus Sinkevičius, penktadienį rašo „Verslo žinios“.   „Kad šioje finansinėje perspektyvoje (iki 2027 metų) tam atsirastų lėšų, labai smarkiai abejoju, matant gynyb...

„Laisvosios Europos radijas“, kurio finansavimą buvo sustabdęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, anksčiau buvo CŽV projektas, skirtas kovai su komunizmu, o vėliau – svarbus nepriklausomos informacijos šaltinis okupuotose šalyse, rašoma „Meduza“. Kadaise tai buvo vienas pirmųjų ir sėkmingiausių Amerikos minkštosios galios pavyzdžių – jis suvaidino svarbų vaidmenį JAV pergalei Šaltajame kare.

Siekiant skaidraus valstybės lėšų panaudojimo, Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos nariai siūlo valstybės biudžeto pinigais neremti teismų sprendimų nevykdančių sporto organizacijų. Tai numatančias Sporto įstatymo pataisas įregistravo Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkė Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė ir kiti šios komisijos nariai.

Beveik visoje šalyje veikiantiems 518 vaikų dienos centrams, teikiantiems akredituotas vaikų dienos socialinės priežiūros paslaugas, paskirstyta beveik 9,3 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų finansavimas, pirmadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Anot jos, 58 savivaldybėse veikiantiems centrams skirtas daugiau nei 600 tūkst. eurų didesnis valstybės biudžeto lėšų finansavimas nei pernai, kuomet skirta beveik 8,7 mln. eurų.

Seimo opozicija premjerui Gintautui Paluckui siūlo ne tik galvoti apie naujus gynybos finansavimui skirtus mokesčius, bet ir primygtinai pamąstyti apie taupymą. Esą milijonus valstybė gali susirinkti parduodama dalį nereikalingos žemės, nekilnojamąjį turtą.  Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Sostinės daugiafunkciame komplekse su nacionaliniu stadionu gyvybės nedaug – vien smėlio kalnai ir nei vieno darbininko.

Panevėžyje sukčiai iš moters išviliojo daugiau nei 9 tūkst. eurų, šeštadienį pranešė Panevėžio apskrities policija. Anot jos, penktadienį apie 11.36 val. 1942 metais gimusi moteris pranešė apie apgaulės būdu iš jos išviliotus pinigus. Nusikalstamos veikos padarymu įtariami 1992 metais ir 1991 metais gimę vyrai sulaikyti. Turtinė žala – 9080 eurai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Išdalinus šių metų 20 milijonų eurų finansavimą, kai kurios sporto federacijos liko nemaloniai nustebintos. Sporto federacijų sąjungos prezidentas Darius Šalūga bloga praktika vadina, kai didžioji dalis pinigų pyrago tenka dešimčiai sporto šakų. Esą tai lemia dar didesnį mažų federacijų žlugdymą. Šiemet netikėtu lyderiu tapo plaukimas, kuris iš 20 milijonų eurų susižėrė beveik 2,5 mln. Skirstant finansavimą vertinamas ne tik praėjusių metų, bet olimpinis – 4 metų ciklas.

„Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, susitikęs su rinkėjais skelbė, jog bus įveiklinami gyventojų indėliai gynybos finansavimo didinimui bei kitą dezinformaciją. Politologas, istorijos mokslų daktaras Bernaras Ivanovas dalinosi, kaip šie pasisakymai paveikia žmonių mąstymą ir kaip tam tikros institucijos turėtų reaguoti. B. Ivanovas pripažįsta, kad R. Žemaitaičio pasisakymai gali skambėti šokiruojančiai.

Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Čekijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, Latvijos, Portugalijos, Rumunijos, Slovakijos ir Vengrijos vadovais kreipėsi į Europos Komisiją (EK), kviesdami spartinti europinį finansavimą greitųjų geležinkelių tinklo plėtrai. Kreipimesi į EK pirmininkę Ursulą von der Leyen Europos lyderiai pabrėžė būtinybę greičiau plėsti transeuropinį transporto tinklą (TEN-T) ir užtikrinti tinkamą finansavimą greitųjų geležinkelių jungtims.

Reikia keisti valstybinių gynybos pramonės įmonių valdymą, perduodant jas Krašto apsaugos arba Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms, sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas.  Giedrimas Jeglinskas mano, kad Kauno rajone veikianti Giraitės ginkluotės gamykla ir padalinius Pakruojyje bei Akmenėje turinti Kaune registruota sprogmenų gamybos bendrovė „Detonas“ neturėtų būti pavaldžios Finansų ministerijai.

Lietuvos bankui paprieštaravus prezidento idėjai pinigų gynybai ieškoti naudojant valstybės rezervą, Nausėda į prezidentūrą išsikvietė banko vadovą. Prezidentas su komanda pasiruošęs keisti įstatymus, kad Lietuvos bankas į valstybės biudžetą pervestų daugiau pinigų. Vis tik Vyriausybė, kuriai ir teks užduotis surasti reikalingus milijardus, vis dar tyli. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose. Anglijos banke Londone esančiose saugyklose iš viso yra apie 400 tūkst.

Valstybės gynimo taryba paskelbė, kad artimiausiais metais bus dvigubinamas krašto gynybai skiriamas biudžetas – jis sieks 5–6 procentus nuo BVP. Tačiau kai kurie politikai piktinasi, kad tokių pokyčių priežastys neaiškios ir yra dar labai daug neatsakytų klausimų, kurie kelia nerimą.

Dėl užmojo Lietuvoje pasiekti šalies gynybai iki 5-6 proc. BVP (bendro vidaus produkto) gynybai, kyla klausimas, kaip tai bus bandoma įgyvendinti, ir ar tai pareikalaus gyventojų mokėti didesnius mokesčius? Kokios yra šalies perspektyvos padidinti BVP iki 6 proc. per ateinančius penkerius metus, ar tai būtų apsieinama be mokesčių didinimo, „Žinių radijo“ laidoje atsakė specialistai.

Nuo 2025-ųjų sausio keičiantis paramos skiriant 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tvarkai dalį, švietimo įstaigos prašys jas vėl įtraukti į paramos gavėjų sąrašą.  Nuo sausio šią paramą galės gauti tik nevyriausybinės organizacijos, politinės partijos ir profesinės sąjungos, tuo metu iš biudžeto išlaikomos įstaigos – bendrijos, mokyklos, darželiai – jos nebegaus.  „Tai neteisinga, nes ir taip didelė GPM dalis paramos nepaimama.

Lietuvos keliams toliau griūnant, Vyriausybė kitąmet jų tiesimui ir remontui numatė dar dešimtadaliu mažiau pinigų. Premjerė ir finansų ministrė teisinasi, esą biudžetas labai įtemptas ir tiesiog neužtenka pinigų keliams. Liberalai ir opozicija tvirtina, kad biudžetą būtina keisti ir keliams žada daugiau pinigų. Tiesa, užsimena, kad tam teks peržiūrėti ir mokesčius. Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.  Vyriausybė kelių finansavimą kitais metais siūlo sumažinti dar labiau.

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino 2025 m. biudžeto projektą. Vienas iš ryškesnių projekto sprendimų buvo skirti mažiau pinigų keliams ir infrastruktūros tvarkymui. Lietuvoje ir taip kelių darbai, atrodo, nesibaigia, o reikšmingų rezultatų, ypatingai sostinėje ar kituose didžiuosiuose miestuose, nepastebima. Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovo, lobisto Šarūno Frolenko teigimu, ši skiriama suma yra istoriškai mažiausia, kokia tik buvo.

Lietuvoje daugiau nei ketvirtadalis kelių vis dar neasfaltuoti, todėl gyventojai dažnai susiduria su automobilių gedimais ir yra priversti kvėpuoti dulkėmis. Valstybės įmonė „Via Lietuva“ parengė naują žvyrkelių asfaltavimo programą. Įgyvendinus šią programą, neasfaltuotų kelių sumažėtų apie 5 proc.

Ieškant gynybos finansavimo šaltinių ir kai kuriems politikams siūlant labiau apmokestinti draudimo įmonių paslaugas, premjerė neatmeta tokio specifinio mokesčio idėjos, o finansų ministrė sako, kad toks mokestis pabrangintų paslaugas.  Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau Seime teigė, kad draudimo paslaugoms pagal Europos Sąjungos teisę negalima taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Tačiau ji neatmetė galimybės joms taikyti specifinį mokestį.

Sporto finansavimas Lietuvoje – kaip užburtas ratas. Atsakingoms institucijoms ir toliau neišeina išskirstyti šalies sporto federacijoms lėšų taip, kad nebūtų sulaukiama aštrios kritikos. Nacionalinė sporto agentūra (NSA) neseniai paskirstė 1 mln. eurų biudžeto lėšų tarptautinėms sporto varžyboms organizuoti. Finansavimas buvo skirtas vos penkioms organizacijoms, o kitos liko užribyje. Tad tokia situacija ir vėl kelia pasipiktinimo bangą.

Pas premjerę Ingridą Šimonytę pirmadienį antrą kartą rinkosi politinių partijų, verslo, profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai kalbėtis apie didesnį finansavimą gynybai ateityje bei lėšų šaltinius. Tik šis susitikimas buvo tuštesnis, nes po premjerės siūlymo atsistatydinti krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui, jis pats nepasirodė susitikime, į jį neatvyko ir opozicinių partijų atstovai.

Daliai kultūros atstovų ir politikų kritikuojant sostinėje vykdytą kultūros rėmimo konkursą, kuriame finansavimo negavo nė vienas šiuolaikinės muzikos projektas, savivaldybė sako, kad muzikos ir festivalių paramos konkursuose buvo didžiausia konkurencija, finansavimas skirtas ir naujai atsiradusioms iniciatyvoms. Kovo pradžioje socialdemokratas Tadas Vinokuras kreipėsi į Vilniaus merą Valdą Benkunską ir kultūros ministrą Simoną Kairį dėl sostinėje įvykdyto kultūros rėmimo konkurso.

Lietuvos bankas pateikė planą, iš kur šalies gynybai reikėtų papildomai kasmet ištraukti maždaug pusę milijardo eurų. Centrinis bankas pirmiausia siūlo naikinti mokesčių lengvatas pelnui, centriniam šildymui, dovanoms, ūkininkų degalams, pensijų kaupimui. Taip pat dar kartą siūlo labiau apmokestini nekilnojamąjį turtą. Esą tai padarius nereikėtų didinti pridėtinės vertės, gyventojų pajamų mokesčių tarifų.