Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
JAV siunčiant signalus apie tai, kad Europos gynyba turi rūpintis patys europiečiai, Vilniuje susitikę Baltijos šalių ir Vokietijos finansų ministrai pirmiausia ir kalba apie tai, kaip užtikrinti daugiau pinigų gynybai.
„Amerika – pirmiausia“ nereiškia, kad Europa turi šliaužti paskui. Ne, jeigu mes nesame kartu, tai mes turime veikti efektyviai vieni“, – sakė Estijos finansų ministras Jürgenas Ligi.
NATO šalys birželį sutarė, kad per 10 metų valstybių gynybos biudžetai turės pasiekti 5 procentus nuo bendrojo vidaus produkto. Lietuva su Latvija ir Estija šią kartelę turėtų pasiekti jau kitais metais.
Vokietijos požiūris į grėsmę pasikeitė
Lietuvoje dalis gynybos lėšų skiriama Vokietijos brigadai įkurdinti. Paaiškėjus, kad vokiečiai rusų užpuolimo atveju negalėtų iškart padėti lietuviams, Vokietijos finansų ministras Lars Klingbeilas vėl kartoja aptakius žodžius.
„Nėra jokių abejonių, kad Vokietijos vyriausybė palaikys savo sąjungininkes. Lietuvoje steigdami brigadą mes siunčiame aiškų signalą, kad niekam neleisime perbraižyti sienų jėga“, – teigė vicekancleris.
Tiesa, Estijos finansų ministras, anksčiau ėjęs ir gynybos ministro pareigas, pripažįsta – vokiečių požiūris į rusų grėsmę ir Europos gynybą iš tiesų pasikeitė.
„Pagaliau Vokietija nebėra naivi Rusijos atžvilgiu. Jie buvo naivūs metų metus“, – sakė J. Ligi.
Vis dėlto pats Vokietijos finansų ministras užsimena, kad ir šiandien daliai politikų gynybos biudžeto didinimą paaiškinti nelengva. Vokietija planuoja gynybai skiriamus penkis procentus nuo bendrojo vidaus produkto pasiekti 2032 metais. Šiuo metu vokiečiai gynybai neskiria nė dviejų procentų.
Šadžius sulaukė vokiečių patarimo
Vokiečių žurnalistai Lietuvos finansų ministro paklausė, kaip lietuviams pavyksta planuoti 5 procentų gynybos finansavimą ir kartu apkarpyti bendrą šalies biudžetą.
„Penki procentai valdymo išlaidų nereiškia, kad mes pensijas mažinsime penkiais procentais. Turiu jus nuvilti – tai nėra labai didelis šaltinis“, – atsakė Rimantas Šadžius.
Vis dėlto paprašytas ką nors rekomenduoti, kad ir vokiečiams pavyktų kas nors panašaus, Šadžius kuklinosi.
„Mano Vokietijos kolegai aš tiesiog neturėčiau duoti patarimų. Aš manau, kad jis geriau jums papasakos, ką galima padaryti Vokietijoje“, – sakė ministras.
Ministrai taip pat aptarė Europos Komisijos siūlymą dėl būsimos septynerių metų finansinės programos. Nuo 2028-ųjų vien Lietuvai numatyti daugiau nei 14 milijardų eurų, dar papildomai beveik 700 milijonų – Ignalinos atominės elektrinės uždarymui. Iš viso daugiamečiame plane numatyti daugiau nei du trilijonai eurų.
„Baltijos šalių ministrai sutinka, kad reikia laikytis to Europos Sąjungos projekto dydžio, kurį Europos Komisija pasiūlė, ir galbūt jį didinti“, – kalbėjo R. Šadžius.
„Mūsų požiūriai skiriasi. Mes norime stiprinti daugiametę finansinę programą, tačiau aš pasakiau, kad Europos Komisijos pateiktas pasiūlymas yra per didelis ir dosnus“, – sakė L. Klingbeilas.
Finansinėje programoje numatytas ir paramos Ukrainai rezervas, kuris sieks 100 milijardų eurų.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:

















































































































































































































































