Gautos lėšos bus investuojamos į uosto infrastruktūros modernizavimą ir plėtrą, kariniam mobilumui svarbius projektus, švariosios energetikos infrastruktūrą ir jūrinio vėjo energetikos plėtrą.
Susisiekimo ministras Juras Taminskas teigia, kad gautas finansavimas prisidės stiprinant uosto konkurencingumą Baltijos regione.
„Šiuo susitarimu toliau stipriname Klaipėdos uostą, kad jis išliktų pažangos, tvarumo ir inovacijų lyderis Baltijos regione. Europos investicijų banko finansavimas taps reikšmingu postūmiu uosto plėtrai, jūrinei pramonei ir žaliajai energetikai. Tai investicijos, kurios kuria ilgalaikę vertę Klaipėdai, stiprina regiono ekonominį potencialą ir prisideda prie visos šalies saugumo“, – pranešime cituojamas J. Taminskas.
EIB finansavimas bus skirtas elektros tiekimo nuo kranto infrastruktūrai, žaliojo vandenilio gamybos ir papildymo infrastruktūrai, mažataršiams uosto laivams, jūrinio vėjo energetikos plėtrai reikalingoms krantinėms, uosto gilinimo darbams.
„Klaipėdos uostas yra viena iš strateginių Lietuvos infrastruktūros grandžių – per jį užtikrinami svarbūs šalies ekonomikos, energetikos ir nacionalinio saugumo interesai. Parašais patvirtintas Europos investicijų banko finansavimas suteikia svarbų impulsą įgyvendinti projektus, kurie formuoja uosto dabartį ir ateitį – nuo dvejopos paskirties Kruizinių laivų terminalo statybos, krantinių elektrifikacijos iki kitų konkurencingumą, tvarumą ir atsparumą stiprinančių sprendimų“, – pabrėžė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
EIB paskola bus dengiama iki pusės projektų išlaidų, kurių bendra vertė siekia apie 201 mln. eurų. Likusią dalį numatoma dengti Europos Sąjungos ir kitomis lėšomis.
