Be šios paramos daug smulkiųjų ūkių neturėtų pakankamai išteklių konkuruoti su stambesniais ūkiais ar išlikti rinkoje, o ES finansavimas padeda užtikrinti ne tik ekonominį stabilumą, bet ir skatina jaunų ūkininkų įsitraukimą bei kaimo vietovių gyvybingumą.
Tik reikia nepamiršti, kad siekiant gauti paramą, būtina tvarkingai parengti visus dokumentus ir aiškiai pagrįsti investavimo poreikį.
Tado Pikčiūno, VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos konsultanto teigimu, labai svarbu tinkamai parengti dokumentus paramai gauti, todėl kviečia drąsiai konsultuotis su šios srities specialistais:
– Matome, kad ūkininkų susidomėjimas smulkiųjų ir vidutinių ūkių parama pastaraisiais metais akivaizdžiai auga. Tai patvirtina ir 2024 m. Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA) pateiktos paraiškos, kurių bendra prašoma paramos suma (apie 22 mln. eurų) daugiau nei dvigubai viršijo šiam kvietimui skirtas lėšas (10,4 mln. eurų).
Šiais metais smulkių ir vidutinių ūkių projektams finansuoti iš viso skirta 11,34 mln. Eur. Paraiškoms, pateiktoms įprasta tvarka, bus skirta 7,34 mln. Eur, o supaprastinta tvarka – 4 mln. Eur.
Smulkaus ir vidutinio ūkio plėtrai vienam verslininkui galima gauti iki 200 tūkst. eurų paramą. Kokioms veikloms prašoma tokio dydžio paramos?
Pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2037 m. strateginio plano intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“, kuriai numatyta 11,34 mln. Eur., parama skiriama smulkiems ir vidutiniams ūkiams žemės ūkio produktų gamybai ar perdirbimui, įskaitant pirminį perdirbimą.
Remiami yra šie sektoriai: pieninė ir mėsinė galvijininkystė, kiaulininkystė, paukštininkystė, kita galvijininkystė, sodininkystė, uogininkystė ir daržininkystė. Svarbu atkreipti dėmesį, kad daržininkystės sektoriui priskiriamos investicijos, susijusios tik su šviežių daržovių auginimu arba perdirbimu (vakuumavimu, konservavimu, atšaldymu, užšaldymu), bet nepriskiriamos nenatūraliai išdžiovintos ir natūraliai išdžiūvusios ankštinės daržovės. Taip pat gali būti remiama augalininkystė.
Kokioms veikloms dažniausiai prašoma paramos?
Didžiausią dalį sudaro augalininkystės ūkiai, daugiausia – grūdų augintojai, kurie siekia atnaujinti techniką ir modernizuoti ūkio veiklą, kad didintų efektyvumą ir mažintų gamybos sąnaudas.
Kokių konsultacijų dažniausiai kreipiasi ūkininkai?
Dažniausiai ūkininkams prireikia konsultacijų dėl paraiškų tinkamumo vertinimo ir paramos gavimo sąlygų, įsipareigojimų, verslo plano rengimo bei paraiškos paruošimo. Taip pat daug klausimų kyla ir rengiant verslo planus, kuriuose būtina pagrįsti investicijų poreikį, numatyti pajamas ir atsipirkimą, o ypač svarbios konsultacijos dėl projekto įgyvendinimo rodiklių pasiekimo ir jų priežiūros.
Paprastai norima, kad gautus pinigus ūkininkai planuotų investuoti strategiškai, apgalvotai ir turėtų ateities viziją. Kokių patarimų teikiate jiems siekiant tikslingų investicijų ir tikslo tapti dar labiau konkurencingais?
Galvojant apie ES paramą, labai svarbu aiškiai įsivertinti ūkio poreikius ir galimybes, kad investicijos būtų realiai pagrįstos, atitiktų ilgalaikius ūkio plėtros tikslus ir prisidėtų prie konkurencingumo didinimo bei tvaraus augimo. Reikėtų nepamiršti, kad gavus paramą, sunkiausias, ko gero, yra verslo plano įgyvendinimo etapas.
Primename, kad paramos gali kreiptis ir pienininkai, ir mėsininkai, ir sodininkai, ir tie, kurie augina daržoves, uogas ir kitus augalus.
Didžiausia paramos suma vienam projektui, kuris registruojamas supaprastinta tvarka negali viršyti 80 000 Eur, o 200 000 Eur gali būti taikoma tiems ūkininkams, kurie kreipiasi paramos nesupaprastinta tvarka. Sutuoktiniams ar susijusioms įmonėms galima prašyti paramos iki 400 000 Eur.
Svarbi naujovė yra tai, kad paramos lėšomis numatyta remti investicijas į drėkinimo sistemas ir išlaidas ūkinių gyvūnų biologiniam saugumui užtikrinti.
Paraiškos pagal šią priemonę renkamos nuo š.m. lapkričio 3 d. iki gruodžio 31 dienos.
Plačiau su paramos gavimo taisyklėmis galima susipažinti čia: paramakaimui.lt.
