Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo narys Vytautas Sinica ir „Diversity Development Group“ (DDG) tyrėjas Ivan Trunov.
Gerbiamas Vytautai, Europa susiduria su migrantų antplūdžiu, kai kur formuojasi getai ir didėja nesaugumo jausmas. Lietuvoje situacija kitokia, tačiau Vilniuje migrantų daugėja, dažniau girdime užsienio kalbas. Kaip jūs vertinate dabartinę situaciją sostinėje?
V. Sinica: Kokiu pjūviu pažiūrėsi? Mes skaičiais procentais nuo gyventojų šalyje, tai turbūt pasivijome ir ne vieną Europos šalį aplenkėme – pas mus dabar yra gal aštuoni procentai populiacijos užsieniečiai, o prieš keturis metus buvo tik du procentai. Tas augimas yra milžiniškas, bet tokio dėmesio tai temai nėra.
Jeigu Vokietijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, visur kitur migracija yra vienas svarbiausių klausimų žmonėms dabar, tai Lietuvoje to nėra. Galime kol kas turbūt tik spėlioti, arba aš nežinau tyrimų, kodėl, bet tas spėliojimas mane vestų link to, kur daugumoje Vakarų Europos šalių tai yra nelegalūs migrantai, kurie atėjo, paprašė prieglobsčio – jų statusas abejotinas.
Jie nedirbantys, tų šalių įstatymai neleidžia prieglobsčio prašytojams darbintis ir jie labai dažnai išvirsta į nusikalstamumą. Žmonėms tiesiog yra nesaugu, ir tai yra jau tikrai vieša, ir galima susirasti tas statistikas, kad būtent migrantų nusikalstamumas tose šalyse yra labai didelis.
Lietuvoje mes turime didžiulį skaičių procentais užsieniečių, bet jie yra dirbantys, jie atvažiavo legaliai darbo pagrindais, daugiausia nekvalifikuotų darbų dirbti. Bent kol kas nežinau jokios statistikos, kad jie būtų sukėlę nusikalstamumo bangą Lietuvoje. Manau, tiesiogiai dėl to kol kas ir to tokio dėmesio Lietuvoje nėra tam kaip politiniam klausimui, bet po truputį jis auga būtent dėl tos, aš manau, pirmiausia kalbinės priežasties, kad ypač didmiesčiuose absoliuti dauguma tų atvykusių žmonių atvyko kol kas bent jau iš posovietinės erdvės – daugiau ar mažiau moka rusų kalbą.
Iš pradžių tai buvo iš Baltarusijos, dabar yra iš Vidurio Azijos, ką jūs pradžioje paminėjote. Visur kažkiek tie žmonės kalba rusiškai, ir rusų kalba dabar Lietuvoje tampa tokia universalia kalba, kuria gali susikalbėti daugelis tų migrantų ir vis dar bent jau vyresniųjų Lietuvos piliečių. Ypač Vilniuje tą jaučiame, ir Vilniuje būtent dėl kalbinės priežasties auga tas nepasitenkinimas, kurio gal provincijoje dar žmonės ir nejaučia.
Išties Vilniuje žmonės nėra patenkinti, kai girdi daug rusų kalbos, ir ypač kai su jais nebendrauja lietuviškai, o bendrauja rusiškai. Tai kaip elgtis gyventojams tokiu metu?
V. Sinica: Man atrodo, žmonės, kiek aš bendrauju tiek su senais, jaunais, išsilavinusiais, žmonės labiau už mane nepatenkinti dėl tos rusų kalbos ir labiau ją girdi. Iš tikrųjų, tai tampa, man atrodo, masiniu reiškiniu būtent jau tas pasipiktinimas ir kas yra svarbu viešajam sektoriui – jeigu tu eini kažkokių paslaugų, įstatymai juk reikalauja, kad visos viešosios paslaugos būtų tiekiamos valstybine kalba, bet faktiškai tai neveikia.
Mes turėjome įvairiausių situacijų, ypač apie sveikatos priežiūrą, ir viešai iškilusių, kur gydytojai yra spaudžiami aptarnauti rusiškai. Įstatymas juos gina, bet viršininkai jų negina, ir ateina klientai. Ar tai būtų Lietuvos piliečiai, kurie taip ir neišmoko iš principo, ar tai būtų užsieniečiai – dabar jau reikalauja paslaugų rusų kalba.
Kas dar dabar vyksta, tai net ir tie žmonės, kurie patys nedirba paslaugų sektoriuje, neaptarnauja klientų, bet jie patys čia gyvendami yra klientai. Žmogus, kuris dirba kokiu nors IT specialistu, tarkime, iš Baltarusijos atvažiavęs, kuris su klientais tiesiogiai pats nedirba, vakare jis eina į parduotuvę, ne tik maisto prekių, visko, ir visur, kur jis eina, jis formuoja tą tokią paklausą, kad klientūra kalba rusiškai.
Atsitinka tai, kad darbdaviai privačiame sektoriuje pradeda norėti, kad darbuotojas mokėtų rusiškai, nes tu turi susikalbėti su klientu, ir taip visiškai apeinamas tas, mes esame per daug susikoncentravę į tai, kad kalbos reikia tik tiems, kurie dirba paslaugų sektoriuje. Ne, jeigu žmogus čia gyvena, jeigu jis fiziškai yra Lietuvoje, tai jis tuo, kad nemoka valstybinės kalbos, labai tiesiogiai prisideda prie to, kaip keičiasi mūsų normos ir ta kalba, kuria bendraujame. Tai Vilniuje taip tokiu slenkančiu būdu ta rusų kalba ir įsigali.
O jeigu trumpai dar apie saugumo situaciją, ką jūs galvojate dabar? Tų išties migrantų nėra dar tiek daug, ir atrodo, kad viskas pakankamai gerai Lietuvoje kol kas.
V. Sinica: Yra du dalykai. Yra saugumo situacija ne tiek viešojo saugumo prasme, tiek nacionalinio saugumo prasme – tai apie ką VSD vadovas kalba jau du metus. Dabar naujas vadovas, bet, regis, ir jis nuo tų teiginių neatsitraukia, kad mes neturime galimybės patikrinti saugumo požiūriu tų atvykstančių žmonių – jų per daug atvyksta.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, esančiame teksto pradžioje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
