Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Daugės atvykėlių iš Afrikos
Afrikietis Urich Touko Lietuvoje gyvena jau penkerius metus. Atvažiavo čia mokytis, 2022-aisiais baigė Vilniaus universitete Verslo vadybą ir tuomet nutarė atsidaryti Vilniuje afrikietiškų prekių parduotuvę.
„Kol mokiausi, aš pastebėjau, kad Lietuva draugiška kultūrine prasme, ypatingai kalbant apie jaunus žmones. Taip pat – pragyvenimas čia buvo labai palankus“, – TV3 Žinioms pasakojo atvykėlis iš Afrikos.
Kaip ir kiti iš šiltųjų kraštų atvykę užsieniečiai, Urichas sako kad priprasti prie atšiauraus klimato pirmus metus jam buvo sunkiausia, bet esą visą kitą kompensuoja šaltus orus.
Tad verslininkas sakė laukė ir džiaugėsi, kuomet verslui sueis 3-eji metai ir jis čia pagaliau galės atsivežti šeimą, o tai įvyko šiemet.
„2025 metų pradžioj man buvo leista atsivežti šeimą, gavau informaciją, kad galiu. Taigi atsivežiau žmoną ir dukrą. Mano dukra gimė jau čia“, – pasakojo imigrantas.
Tam kad darbo pagrindu Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai galėtų čia atsivežti šeimas yra keli kriterijai.
„Reikia turėti gyvenamą vietą šeimos nariams ir uždirbti pakankamai pinigų, kad išlaikytum juos, – pasakojo nigerietis. – Žinoma, aš turėjau daug dirbti. Ir tuo pačiu, turėjau būti išdirbęs bent dvejus metus, kad atsivežčiau žmoną, kurią turiu išlaikyti“.
Įregistruota įstatymo pataisa
Tik štai nauja Seimo nario Vytauto Sinicos įregistruota įstatymo pataisa atvykėliams šeimų atsivežt ateityje nebeleistų.
„Noras, kad nebebūtų taikoma teisė darbo migrantams taikyti šeimos susijungimo teisę. Kad būtų palikta teisė pabėgėliams Ukrainos, jų visai kitokia padėtis. Ir mišrioms šeimoms su Lietuvos piliečiais“, – sakė „Nacionalinio susivienijimo“ pirmininkas Vytautas Sinica
Tačiau atvykėliai tokioms pataisoms nepritaria.
„Toks įstatymų griežtinimas, man atrodo, kaip užsieniečiui, nėra gera mintis. Nes tuomet žmonės neatsiveš artimųjų ir negalės gyventi normalaus, pilno gyvenimo“, – sakė U. Touko.
Tokią pataisą parlamentaras įregistravo dėl to, kad 2026-ais metais dešimtys tūkstančių piliečių iš Vidurio Azijos bei kitų tolimųjų šalių čia galės atsivežti šeimas. Mat bus išpildę 3 metų darbo ir gyvenimo Lietuvoje reikalavimą.
„2023 metais pas mus pradėjo ryškiai ir greitai augti darbuotojų, atvykstančių dirbti skaičius, plius atsirado naujų šalių, kurių anksčiau nebuvo. Tai yra Centrinės Azijos, ir tolimesnės šalys“, – situaciją pakomentavo Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Esą Ingridos Šimonytės Vyriausybė tuomet liberalizavo migracijos politiką, dėl to šių šalių darbo migracijos antplūdžio ir sulaukėme.
Iš viso 2023-aisiais darbo pagrindu buvo išduota ar pakeista – beveik 80 tūkst. leidimų gyventi. Iš jų tiems, kurie pirmą kartą atvyko, išduota virš 50 tūkst.
„Mes iš praktikos pastebim, kad apie 20 proc. atvykstančių darbo pagrindu užsieniečių, praėjus tam 2-3 metų laikotarpiui, tenkina tą reikalavimą. Tai tai ir yra atskaitos taškas“, – teigė E. Gudzinskaitė.
Tai reiškia, kad kitais metais teisę atsivežti į Lietuvą savo šeimas, žmonas ir vaikus turės 16 tūkst. čia dirbančių užsieniečių.
Tačiau kai kurie turi daugiavaikes šeimas, o kai kurie atsivežti nieko galbūt neplanuoja, tad politikai bei tarnybos sako, kad realistiškas skaičius yra keliasdešimt tūkstančių migrantų šeimos narių per metus.
„Viskas priklauso nuo konkretaus migranto apsisprendimo ir galimybių čia tą šeimą įkurdinti – ar uždirbs pakankamai, ar turės, kur šeimą įkurdint“, – sakė Migracijos departamento direktorė.
„Didžiulis kiekis, bent keliasdešimt tūkstančių žmonių, kurie toliau keis Lietuvos demografinę sudėtį ir mūsų visuomenės veidą“, – ankstesnės Vyriausybės nutarimus kritiuoja V. Sinica.
Esą tai Lietuvai taptų nepakeliama našta – tiek ekonominiu, tiek ir kultūriniu požiūriu.
„Jei susiveža šeimas – tai tampa mūsų socialinės rūpybos biudžeto klausimu, jų švietimas, sveikatos apsauga, išmokos. Žmonos, jei kalbam apie Azijos šalis, negali dirbti, tai kultūros normos“, – pastebėjo V. Sinica.
L. Kasčiūnas yra įregistravęs ir kitą projektą
V. Sinicos projektą palaikęs konservatorių pirmininkas Laurynas Kasčiūnas yra įregistravęs ir kita projektą, sureguliuosiantį migrantų srautus.
„Mano pasiūlymas, kuris yra pateikimo stadiją įveikęs – kad jiems yra iškeliamas reikalavimas tam tikru lygiu mokėti lietuvių kalbą. Gyvenant Uzbekistane mokintis lietuviškai būtų sudėtinga“, – sakė L. Kasčiūnas.
Anot jo, dešimtis tūkstančių Vidurio Azijos bei kitų tolimų šalių migrantų kelia radikalizacijos rizikas – esą kai kuriuose Vakarų Europos šalyse, kurios laisvai priėmę dešimtis tūkstančių užsieniečių jau prasidėję negrįžtami paralelinių visuomenių formavimosi procesai.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
