Savo socialiniuose tinkluose politikas pažymi, kad yra sulaukęs ne vieno klausimo šia tema, o tokį siūlymą esą registruoti reikėtų iki Naujųjų metų.
„Ne vienas žurnalistas klausė, ar Seime yra palaikymo idėjai neleisti darbo migrantams atsivežti šeimas. Sakiau, pamatuosime. Vakar surinkau 50 Seimo kolegų parašų už tai, kad siūlymas uždrausti darbo migrantų šeimų susijungimo galimybę būtų svarstomas Seime jau šį mėnesį.
Tai svarbu, nes pataisa (jei būtų priimta) yra aktuali jau nuo artėjančių Naujųjų metų. Pasižiūrėsime, ar projekto nebandys numarinti Juliaus Sabatausko teisės komitetas“, – rašo V. Sinica.
Paaiškino, kodėl tai svarbu
V. Sinica naujienų portalui tv3.lt paaiškino, kad šiam siūlymui skubos nori todėl, nes dabartinė tvarka leidžia aplikuoti dėl šeimos susijungimo teisės pradirbus šalyje trejus metus.
„Didžioji banga emigrantų prasidėjo 2022 metais, kai I. Šimonytės Vyriausybė priėmė sprendimus dėl liberalesnės migracijos tvarkos. Tai mes maždaug nuo tada turėjome po 60 tūkst. atvykstančių užsieniečių kasmet.
Čia tik pastaraisiais metais buvo sumažėjimas. Būtent todėl kiti metai, 2026-ieji, yra tie, kai jau tos masinės migrantų bangos į Lietuvą atvykėliai galėtų pretenduoti dėl šeimos susijungimo. Tai tapo aktualija“, – pabrėžia jis.
Anot politiko, pernai tokių aplikuojančių buvo visai nedaug, apie 100 žmonių, tačiau taip buvo dėl to, kad prieš metus dar negalėjo aplikuoti emigrantai, atvykę per didžiąją bangą 2022 metais.
Dėl augančio migrantų kiekio pasisakė ir Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, tačiau jis grėsmių kol kas neįžvelgia. V. Sinica pakomentavo ir tokią mero poziciją.
„Žinote, visi turi teisę į savo nuomonę, bet aš manau, kad vilniečiai gali įvertinti ir tai padaryti geriausiai. Visi jaučiame, tiek rinkoje, tiek gatvėse, pirmiausiai per rusų kalbą, tiek institucijose ir įmonėse. Nežinau, kaip ponui Benkunskui nekliūna, man kliūna ir kiek stebiu visuomenę, tai jai irgi kliūna vis labiau“, – sako jis.
Taip pat V. Sinica nurodo pastebėjęs ir kitą galimą koreliaciją, į kurią reikėtų atkreipti dėmesį.
„Nustebau kai pasižiūrėjau statistiką, kad pastaraisiais metais nusikaltimų Vilniuje išaugo apie 15 proc. Aš nežinau, ar tai yra migracijos pasekmė, negaliu to teigti, bet faktas, kad šie du dalykai laike sutapo.
Europoje tai yra tokia tendencija, o Lietuvoje kol kas nėra tirta, todėl negalima teigti“, – atkreipia dėmesį Seimo narys.
Ekspertas: tai yra nehumaniškas veiksmas
Kalbėdamas apie V. Sinicos siūlymą, Diversity Development Group (DDG) tyrėjas Ivan Trunov neslepia – šeimų atskyrimas migrantams gali tapti rimtu smūgiu tiek psichologine, tiek socialine prasme. Pasak jo, būtent teisė būti kartu tai šaliai dirbantiems žmonėms suteikia stabilumo jausmą, o nuo to priklauso ir jų motyvacija kurti gyvenimą Lietuvoje.
Jo teigimu, gyvenant svetimoje šalyje šeima tampa atramos tašku, be kurio sudėtinga planuoti ateitį, jaustis saugiai ar priimti sprendimus dėl integracijos. Todėl apribojimas atsivežti artimuosius paliestų ne tik emocinę migrantų pusę, bet ir turėtų tiesioginę įtaką šalies demografijai bei ekonomikai.
„Pirmiausia reikėtų pasakyti, kad šeimų išskyrimas, paprastai tariant, yra nehumaniškas veiksmas. Lietuvos gyventojai pritaria, kad galimybė būti kartu su savo šeimos nariais yra bazinė žmogaus teisė“, – nurodo ekspertas.
Anot I. Trunov, tą rodo ir oficialūs duomenys ir apklausos. Visuomenės tyrimų duomenimis, net 76 procentai Lietuvos gyventojų palaiko migrantų teisę į šeimos susijungimą. Tai yra gerokai didesnė dalis nei tų, kurie skeptiškai vertina darbo migrantų atvykimą į šalį apskritai.
„Tik 18 proc. gyventojų teigė, kad nesutinka, jog Lietuva priimtų gyventi migrantų šeimos narius. Lietuvos gyventojai vertina žmogiškumą ir pabrėžia šeimos svarbą bei reikšmę mūsų visų gyvenimuose, o toks siūlymas tiesiogiai prieštarautų daugumos gyventojų nuomonei“, – pabrėžia tyrėjas.
Pasak jo, integracijos tyrimai aiškiai rodo ir kitą tendenciją – šeimos su vaikais geriau pritampa naujoje šalyje nei vieni atvykstantys migrantai. Vaikai mokosi kalbos, lanko mokyklas, tėvai dažniau kontaktuoja su institucijomis, įsilieja į vietos gyvenimą.
Ekspertas išskiria ir ekonominį aspektą, pasak jo, jei dirbantis žmogus šeimą palieka užsienyje, dalį savo uždirbamų lėšų jis siunčia būtent ten ir jos keliauja ne į Lietuvos ekonomiką, o tai reiškia realius finansinius nuostolius valstybei.
Kartu jis atkreipia dėmesį, kad migrantai Lietuvoje yra itin aktyvūs darbo rinkoje.
Ekspertė: migrantas galėtų Lietuvą paduoti į teismą ir greičiausiai jį laimėtų
Idėją riboti šeimų susijungimą kritiškai vertina ir Diversity Development Group (DDG) tyrėja, ekspertė Urtė Petrulytė. Anot jos, tokie ribojimai galėtų ne tik sukelti praktinių problemų, bet ir prieštarauti Europos Sąjungos teisinei bazei.
Ekspertė primena, kad ES teisės aktai nėra rekomendaciniai – valstybės narės privalo juos įtraukti į savo teisinę sistemą, o jei to nepadaro, žmonės vis tiek gali remtis ES normomis teisme.
„ES direktyvos įpareigoja jose nurodytus veiksmus įsitraukti į nacionalinę teisę. Jei veiksmai ar tam tikros nuostatos nėra įtraukiamos – jos vis tiek galioja Europos teisinėje sistemoje ir piliečiai gali jomis naudotis prieš valstybę teisme“, – aiškina U. Petrulytė.
Ji atkreipia dėmesį, kad 2003 m. Direktyva dėl šeimos susijungimo Lietuvoje jau dabar yra įgyvendinta, o šeimos teisė būti kartu laikoma vienu iš kertinių žmogaus teisių principų Europoje.
„Šeimos sujungimo principas Europos migracijos teisiniuose dokumentuose remiasi pagrindiniais principais pripažintais Europos Žmogaus Teisių Konvencijoje. Kurios 8 straipsnis pažymi, kad kiekvienas turi teisę į pagarbą savo šeimos gyvenimui“, – teigia ekspertė.
Pasak jos, tokios pataisos priėmimas turėtų labai rimtų pasekmių – Lietuva galėtų sulaukti teisinių ginčų, kuriuos migrantai, dirbantys ir gyvenantys Lietuvoje, dažnai laimėtų.
„Tad toks siūlymas teisiškai reikštų, jog kiekvienas Lietuvoje gyvenantis ir dirbantis migrantas galėtų Lietuvą kaip valstybę paduoti į Europos Žmogaus Teisių teismą bei greičiausiai tokias bylas laimėtų, nes Europos migracijos teisinė bazė būtų jų pusėje“, – pažymi U. Petrulytė.
Ramina, kad masinio šeimų antplūdžio nebus
Ekspertė taip pat pabrėžia, kad baimės dėl galimo dešimčių tūkstančių atvykstančių šeimų antplūdžio yra nepagrįstos, nes procesas yra lėtas, sudėtingas ir reikalaujantis griežtų kriterijų.
„Tam, kad migrantas galėtų atsivežti savo šeimą į tikslo šalį turi atitikti tam tikrus reikalavimus, pavyzdžiui reikalaujama, kad šeimos ryšys būtų prasidėjęs kilmės šalyje, šeimos narys esantis tikslo šalyje (šiuo atveju Lietuvoje) turi turėti leidimą gyventi, kuris galioja ilgiau nei vienerius metus, turi turėti pakankamus finansinius išteklius, tinkamą būstą, sveikatos draudimą ir pan.“ – vardija ekspertė.
Pasak jos, vien šių reikalavimų pakanka, kad procesas būtų ribotas ir kontroliuojamas.
„Tai šis procesas nėra teisiškai, finansiškai labai paprastas, lengvas ar net greitas. Tad scenarijus, kad mus per ateinančius metus pasieks kelios dešimtys tūkstančių migrantų šeimos susijungimo pagrindu nėra fiziškai įmanomas“, – sako U. Petrulytė.
Ekspertė primena, kad ES migracijos politika juda visiškai priešinga kryptimi, nei numatytų V. Sinicos siūlymai.
„Naujajame Migracijos ir Prieglobsčio pakte šeimos susijungimo teisė išlieka kaip svarbus veiksnys, pats paktas siekia kokybiškesnės ir efektyvesnės užsieniečių integracijos ES šalyse, į šį tikslą įeina ir šeimos susijungimo užtikrinimas“, – teigia tyrėja.
Ji pažymi, kad net jei Lietuva dabar pakeistų tvarką ir apribotų šeimų susijungimą, vėliau, įgyvendinant naują ES teisinį paketą, šie ribojimai tikriausiai būtų panaikinti.
Benkunskas pasisakė apie situacija dėl migrantų: kas gresia Vilniui?
Europą užplūdusiems migrantams užsienio šalyse pradėjus miestuose kurti savo getus, sostinės meras Valdas Benkunskas sako, jog Vilniui tai kol kas negresia. Vis dėlto, savivaldybės vadovo teigimu, siekiant užtikrinti miesto saugumą ir tvarką, į Lietuvą keliantis gyventi migrantams, būtina keisti šiuo metu galiojančią teisinę bazę.
„Matant, kad Lietuvoje migracijos skaičiai yra augantys ir (…) migrantų Lietuvoje, o ypač – Vilniuje, įsikuria vis daugiau, labai svarbu šiuos procesus kontroliuoti, turėti visą tą patirtį, kurią Vakarų valstybės, šalys ir miestai jau yra praėję prieš kelis dešimtmečius, ir nepakartoti tų klaidų, kurios iš esmės gali lemti tų dalykų, kurių dabar Vilniuje mums pavydi kiti miestai, praradimą.
Turiu mintyje ir saugumą, ir visą estetinę pusę, kaip miestas yra patogus gyventi“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė sostinės meras.
„Tos pamokos yra žinomos. Toje pradinėje stadijoje yra labai svarbu (…) procesus valdyti, nepaleisti, kontroliuoti, kad mes tų klaidų nepakartotume. Sakyčiau, kad (…) nėra procesai nuvažiavę taip, kad jie būtų nevaldomi.
Tai yra tik pradžia, bet labai svarbu ir toje pradžioje turėti teisingus įstatymus, kad jie tinkamai reguliuotų migraciją, kontroliuotų migraciją ir kad sprendimai iš valstybės pusės būtų priimami taip, kad paskui nereikėtų gailėtis ir turėti procesus, kurie gali būti negrįžtamai prasti“, – akcentavo V. Benkunskas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
