Apie tai – TV3 Žinių „Dienos komentaro“ pokalbis su politikos apžvalgininku Vytautu Bruveriu.
Girdime, kad Remigijus Žemaitaitis užsimojo mažinti gynybai skirtus pinigus. Kas čia vyksta? Socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius sako, kad jeigu reikės rinktis tarp pinigų gynybai ir R. Žemaitaičio, tai pasirinks tikrai ne jį.
Tai, ką sako M. Sinkevičius, dar atidėkim į šoną. Bet atsakant į jūsų klausimą, kas čia dabar vyksta, tai nežinau, ką čia turėtų stebint. Čia vyksta seniai, seniai vykstantys ir prognozuoti dalykai, kad jie tik stiprės, kol įgaus visiškai agresyvias ir kraštutines formas. Ką dabar ir matome, nes vyksta R. Žemaitaičio, bet aš nelinkčiau visiškai į jį tik koncentruotis, pasakyčiau tokio kolektyvinio R. Žemaitaičio, nuosekli, labai intensyvi ataka prieš valstybės gynybos politikos prioritetus, pagrindinius ir užsienio politikos prioritetus, siekiant kuo labiau juos torpeduoti ir sugriauti, įvesti ten kuo daugiau destrukcijos, tai tas ir vyksta.
Sakydamas kolektyvinis R. Žemaitaitis, aš, aišku, turiu omeny pirmiausia Remigijų Žemaitaitį kaip fizinį asmenį, kaip šitos atakos lyderį, taip sakant, ir personifikaciją, ir vėliavnešį, už jo stovinčią jo visą taip vadinamą partiją „Nemuno aušrą“, dalį valstiečių frakcijos narių, lenkai, lenkų rinkimų akcija ir ten tie visi jau radikalūs, taip vadinami krikščionys plius Ignas Vėgėlė, ir dalis socialdemokratų partijos frakcijos narių ir vadovybės, kuri laikosi panašaus požiūrio į gynybos ir užsienio politikos prioritetus, tik laikosi pasyviau leisdami avanscenoje veikti R. Žemaitaičiui.
Pastaruoju metu daug girdime R. Žemaitaičio kritikos užsienio reikalų ministrui K. Budriui. Ar jis tikrai galvoja, kad jis K. Budrį pajudins ir „paims iš vietos“?
Tai jis (R. Žemaitaitis – tv3.lt) įkvėptas dalinės savo sėkmės, nes jis lygiai taip pat buvo nusistatęs ir prieš Dovilę Šakalienę, kiek čia jis gali sau laurų jos nuvertimo, jos atstatydinimo savintis, tai aš nežinau, bet ta politinė tendencija, tas kolektyvinis R. Žemaitaitis, aiškiai buvo tarp D. Šakalienės atstatydinimo priežasčių. Jis tą patį dabar grasina padaryti – reikalauja pono K. Budrio galvos. Tai manau, kad neabejotinai spaudžia šituo klausimu ir socialdemokratus, ragindamas dar tuo pagrindu pastumti Gitaną Nausėdą dar labiau nuo Vyriausybės.
O kiek tikėtina, kad K. Budrio galva „gali nusiristi“?
Šioje vietoje viskas priklausys nuo socialdemokratų, kokią strateginę nuostatą pasirinks socialdemokratų partijos vadovybė. Tarkim, darykim prielaidą, kad ponas M. Sinkevičius labiausiai kažką lemia ir aplink jį esantys žmonės. Kol kas dar neatrodo socialdemokratų aukščiausia vadovybė linkusi eiti į tokią konfrontaciją su prezidentu, bet aš neatmetu, kad netolimoje ateityje tokia situacija gali pribręsti.
Premjerė Inga Ruginienė pasakė, kad jeigu kažkam nepatinka koalicijoje, gali išeiti. Kaip vertinti jos žodžius? Gal ji kažkaip parodo R. Žemaitaičiui kryptį?
Premjerės I. Ruginienės kaip politinio faktoriaus ar kažkokią ypatingą svarbą turinčio politinio faktoriaus dar neskubėčiau vertinti. Neatmestina, kad ji ir dalis socialdemokratų gal taip ir žiūri. Gal ir yra toks planas po biudžeto kažkaip, jeigu pagaliau pavyks su ta pačia R. Žemaitaičio pagalba [biudžetą priimti]. Nors aš manau, kad R. Žemaitaitis bandys išnaudoti visus destrukcijos šansus, kad būtent maksimaliai pragriautų ar apardytų tas eilutes, kurios skirtos yra gynybai ir užsienio politikai. Pirmiausia gynybai, gynybos finansavimui.
Tai galbūt po biudžeto priėmimo bandys juo kažkaip atsikratyti. Bet šiaip kalbant apie socialdemokratus, aš dar nematau jokių aiškių tendencijų, kad socialdemokratai būtų priėję prie suvokimo, kad jiems vis tiek šitą klausimą reikės kažkada spręsti radikaliu būdu. Nes jeigu jie to nespręs, tai reikš jų politinę savižudybę.
Kas turėtų įvykti, kad iš tiesų R. Žemaitaičio neliktų koalicijoje?
Artimiausioje perspektyvoje, kad jis nebalsuotų, pavyzdžiui, už biudžetą. Jeigu jam nepavyks kažkaip socialdemokratų nulaužti, maksimaliai sujaukti gynybos finansavimo. Čia visi tie skaičiai, kuriuos jis šneka, ten 5% apie gynybos finansavimą, visa tai yra dūmų uždanga. Jis, manau, ten norėtų tiesiog kuo didesnės destrukcijos, kuo labiau sumažinti tas visas eilutes ar tiesiog destrukciją ten nešti. Tai jeigu jam nepavyks, kaip sakant, padaryti to kažkokiu švelnesniu būdu ir jis, pavyzdžiui, balsuotų prieš biudžetą, prieš apskritai biudžetą galutiniame balsavime, tai faktiškai reikštų, kad valdančiosios koalicijos nėra, nes tada socialdemokratams reikėtų su opozicijos balsais tvirtinti biudžetą, ir jie ruošiasi akivaizdžiai tam variantui, jeigu R. Žemaitaitis vis dėlto sudreifuotų.
Bet sakau, čia man klausimas yra atviras apie socialdemokratus. Aš visiškai neatmetu, kad net ir tokiu atveju socialdemokratai vis dėlto pabandytų nesureikšminti, apsimestų, kad čia gal nieko neįvyko, ir sakytų, kad koalicija vis tiek toliau funkcionuoja.
Visą pokalbį žiūrėkite straipsnio pradžioje.
