Karas Ukrainoje

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė, kad Maskva nori suprasti, kas slypi už JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų apie 50 dienų, per kurias Ukraina ir Rusija turi sudaryti taikos sutartį, rašo UNIAN, remdamasi Rusijos žiniasklaida. „Dabar 50 dienų, anksčiau buvo 24 valandos, buvo ir 100 dienų, mes visa tai jau praėjome... Mums jau buvo įvesta beprecedentis sankcijų skaičius, mes susitvarkome. Neabejoju, kad susidorosime“, – sakė Kremliaus ruporas.

Anksčiau antradienį „Financial Times“ (FT) rašė, kad Donaldas Trumpas privačiai paragino Ukrainą sustiprinti gilius smūgius Rusijos teritorijoje ir net paklausė Volodymyro Zelenskio, ar jis galėtų smogti Maskvai, jei JAV suteiktų tolimojo nuotolio ginklus. Tačiau Baltieji Rūmai tai paneigė, rašo „Kyiv Post“. „Trumpas pokalbyje su Zelenskiu neragino smogti Maskvai ir Sankt Peterburgui, priešingai nei teigia „Financial Times“, – rašo „Kyiv Post“, remdamasis Baltųjų rūmų pranešimu.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pažadėjo stiprinti paramą Rusijai, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pagrasinus įvesti antrines sankcijas Maskvos prekybos partnerėms, rašoma „The Moscow Times“. Per susitikimą su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu Pekine Kinijos vadovas sakė, kad abiejų šalių užsienio reikalų ministerijos turėtų „veiksmingai įgyvendinti svarbius susitarimus“, kuriuos jis pasiekė su prezidentu Vladimiru Putinu, taip pat „stiprinti abipusę paramą ir bendradarbiavi...

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis antradienį pranešė, kad pateikė atsistatydinimo prašymą. Socialiniame tinkle „Telegram“ jis pasidalijo prašymo nuotrauka ir parašė: „Esu dėkingas mūsų gynėjams, kurie laiko frontą ir gina Ukrainą! Esu dėkingas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui už pasitikėjimą! Dėkoju visai komandai už nenuilstamą darbą dėl mūsų šalies!“ Išvakarėse V. Zelenskis pirmadienį pareiškė, kad į ministro pirmininko postą siūlo ekonomikos ministrę Juliją Svyrydenko, o į gyny...

 Danija ir Nyderlandai antradienį pareiškė norinčios jungtis prie JAV prezidento Donaldo Trumpo plano, pagal kurį Europa galės įsigyti amerikietiškų ginklų ir perduoti juos Ukrainai.  D. Trumpas pirmadienį pasisakė už griežtesnį požiūrį į Maskvą dėl jos karo Ukrainoje, pareikšdamas, kad Kremlius turi per 50 dienų išspręsti karą Ukrainoje arba sulauks naujų didelių ekonominių sankcijų.

 Rusija antradienį pareiškė, kad jai reikia laiko sureaguoti į JAV prezidento Donaldo Trumpo 50 dienų ultimatumą Maskvai, per kurias ji turi išspręsti karą Ukrainoje. Pirmadienį Baltųjų rūmų šeimininkas pagrasino Kremliui sankcijomis, jei šis per 50 dienų nesiims veiksmų dėl karo Ukrainoje.  „Prezidento Trumpo pareiškimas yra labai rimtas. Mums tikrai reikia laiko išanalizuoti, kas buvo pasakyta Vašingtone“, – žurnalistams pareiškė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Remiantis Ukrainos saugumo tarnybos surinktais įrodymais, trys Donecko srityje šnipinėję Rusijos agentai nuteisti 15 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu.  Per tyrimą nustatyta, kad nusikaltėliai perdavė Rusijos federalinei saugumo tarnybai (FST) Ukrainos gynybos pajėgų, kovojančių intensyviausioje fronto linijoje Pokrovske, koordinates.

Penktadienį Rusijos valstybės kontroliuojamas bankas VTB pranešė savo būstinės Maskvos mieste darbuotojams, kad dėl bepiločių orlaivių atakų grėsmės dauguma jų turės pereiti prie nuotolinio darbo, skelbiama „The Bell“. Jau dabar dauguma banko darbuotojų lieka namuose, „kaip kovido metu“. Kitos Maskvos verslo centre dirbančios įmonės ir valstybės įstaigos tokių priemonių dar neįvedė. VTB centrinis biuras yra įsikūręs komplekso „Federacyja“ vakariniame bokšte.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto galimybę perduoti Ukrainai sparnuotąsias raketas „Tomahawk“, siekdamas sustiprinti spaudimą Rusijai.  Pasak „The Washington Post“, D. Trumpas nagrinėjo galimybę pasiųsti „Tomahawk“ raketas – tokias pačias, kokias JAV praėjusį mėnesį paleido į taikinius Irane. Jei jos būtų paleistos iš Ukrainos, galėtų pasiekti Maskvą ir Sankt Peterburgą. Apie tai buvo kalbama per diskusijas dar penktadienį.

Ukraina netikėtai įgijo „sąjungininkę“ Baltuosiuose rūmuose – pirmąją JAV ponią Melanią Trump. Ji išlieka viena įtakingiausių asmenybių artimiausioje JAV prezidento Donaldo Trumpo aplinkoje, ypač kalbant apie karą Ukrainoje. M. Trump pasmerkė Rusijos invaziją į Ukrainą ir ragina remti Kyjivą, atsižvelgiant į taikių gyventojų žudynes. Kaip rašo „The Times“, būtent ji priminė D. Trumpui apie Rusijos smūgių Ukrainos miestams padarinius ir civilių aukas.

Antradienį Briuselyje Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai susitiks aptarti karo Ukrainoje ir padėties Artimuosiuose Rytuose, sprendimas dėl bloko 18-ojo sankcijų Rusijai paketo vis dar nepriimtas.  Europos Komisijos birželį pasiūlytas baudžiamųjų priemonių rinkinys yra skirtas Rusijos finansų ir energetikos sektoriams. ES nori įvesti naujas sankcijas Rusijai, reaguodama į prezidento Vladimiro Putino atsisakymą sutikti su besąlygiškomis paliaubomis Ukrainoje.

Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas palankiai įvertino JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą aprūpinti Ukrainą moderniais ginklais ir patikino, kad jo šalis sudarys sąlygas greitam ir pakankamam šios pagalbos tiekimui. Kaip praneša „Ukrinform“, Švedijos premjeras apie tai parašė savo oficialioje „X“ paskyroje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas praėjusią savaitę vykusiame pokalbyje su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, paklausė, kodėl šis nesmūgiavo Maskvai. Ukrainos lyderis užsiminė, kad tokia operacija yra įmanoma, tačiau tik tuo atveju, jei būtų gauta tolimojo nuotolio ginklų. Apie tai „The Washington Post“ rašo žurnalistas Davidas Ignatius, apžvelgiantis tarptautinę politiką ir remdamasis informuotais šaltiniais JAV politiniuose sluoksniuose.

Nepaisant sprendimo paremti naujų „Patriot“ oro gynybos sistemų tiekimus Ukrainai, JAV prezidentas Donaldas Trumpas vis dar įsitikinęs, kad šiame kare pranašumas yra Maskvos pusėje, rašo „Politico“, remdamasis šaltiniais Baltuosiuose rūmuose. „Prezidento nuomonė yra tokia, kad Rusija laimės, tik klausimas, kiek laiko tai užtruks“, – teigė aukštas Baltųjų rūmų pareigūnas, pageidavęs likti anonimu.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pirmadienį pareiškė, kad Berlynas atliks lemiamą vaidmenį naujame NATO ir Jungtinių Valstijų sudarytame susitarime dėl Ukrainos aprūpinimo ginklais. F. Merzo biuro išplatintame pareiškime teigiama, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas „žengė svarbų žingsnį“. „Per pastarąsias kelias dienas su prezidentu Trumpu tai aptarėme kelis kartus. Užtikrinau jį, kad Vokietija atliks lemiamą vaidmenį“, – sakė Vokietijos kancleris.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pirmadienį Vašingtone po susitikimo su JAV gynybos sekretoriumi Pete'u Hegsethu pareiškė, kad Ukrainai rengiamasi pristatyti dvi sistemas „Patriot“.  Pristatymą finansuos Vokietija. Tačiau galutinės techninės, logistinės ir finansinės detalės dar turi būti patikslintos, po derybų su JAV gynybos sekretoriumi sakė B. Pistoriusas.

NATO vadovas Markas Rutte įspėjo Indiją, Kiniją ir Braziliją, kad jos turi kreiptis į Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną, kad šis nutrauktų karą Ukrainoje, kitaip jos gali stipriai nukentėti nuo antrinių sankcijų, rašo „Sky News“. Jis tai pareiškė kitą dieną po to, kai Donaldas Trumpas pagrasino įvesti „griežtus“ 100 proc. antrinius muitų tarifus Rusijos eksporto pirkėjams, jei Maskva per 50 dienų nesudarys taikos Ukrainoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė esąs dėkingas savo kolegai iš JAV Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) už leidimą tiekti ginklus Kyjivui su NATO šalių pagalba. Jo teigimu, šis naujausias Baltųjų rūmų šeimininko sprendimas padės apsaugoti ukrainiečių gyvybes.  „Esu dėkingas prezidentui Trumpui už jo norą remti mūsų žmonių gyvybių apsaugą“, – sakė ukrainiečių prezidentas.

Jungtinės Amerikos Valstijos nutraukia nemokamą karinės pagalbos finansavimą Ukrainai, tačiau teiks prioritetą ginklų tiekimui Kyjivui. Juos apmokės, pagal susitarimą su NATO, Europos šalys ir Kanada. „Manau, pirmiausia svarbu suprasti: laikai, kai JAV be apribojimų leido mokesčių mokėtojų pinigus Ukrainos gynybai, baigėsi.

Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie staigų ginklų tiekimo Europos sąjungininkams padidinimą, kurie bus perduoti Ukrainai. Kaip praneša „Axios“, remdamasis šaltiniu, pirmojoje ginklų siuntoje JAV parduos NATO sąjungininkams ginklų už maždaug 10 milijardų dolerių. „Siuntos kurie galiausiai pasieks Ukrainą, apima raketas, priešlėktuvinės gynybos priemones ir artilerijos sviedinius.

„Patriot“ yra neveiksmingi prieš dronus. Šios sistemos yra skirtos balistinėms raketoms, skrendančioms 20–30 km aukštyje, teigė karo apžvalgininkas Aleksejus Getmanas, rašo UNIAN. „Jie apskritai negali kovoti su dronais. „Patriot“ neaptinka nieko, kas skrenda žemiau 50 metrų aukščio. Jos skirtos kovoti su balistinėmis raketomis. Jos turi jas numušti 20–30 km aukštyje.

Pirmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte susitiko Baltuosiuose rūmuose ir pristatė susitarimo dėl JAV ginklų tiekimo Ukrainai detales. D. Trumpas sakė, kad ketina siųsti „aukščiausios klasės ginklus“ NATO, kuri vėliau galės juos perduoti Ukrainai. Jo teigimu, ginklų išlaidas padengs NATO nariai, o ne JAV mokesčių mokėtojai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį įspėjo Rusiją, kad jis įves „labai griežtus“ muitus likusiems Maskvos prekybos partneriams, jei ji per 50 dienų neužbaigs karo Ukrainoje. „Esu labai nepatenkintas Putinu... Mes ketiname taikyti antrinius muitus. Jei per 50 dienų nesudarysime susitarimo, viskas bus labai paprasta. Jie bus 100 proc., ir taip jau yra“, – žurnalistams Baltuosiuose rūmuose sakė D. Trumpas.

Vokietijos kariuomenė bus pasirengusi „žudyti Rusijos karius“, jei Rusija užpuls NATO šalį, interviu „Financial Times“ sakė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. „Visada buvau įsitikinęs, kad jei nori kalbėti apie taiką ir atšilimą lygiomis teisėmis, tai gali daryti tik iš stiprios pozicijos, tik akis į akį“, – sakė jis.

Viena ryškiausių Rusijos propagandos atstovių, RT redaktorė Margarija Simonian, komentuodama naujienas apie galimą JAV tolimojo nuotolio raketų perdavimą Ukrainai, parašė, kad „visa tai baigsis branduoliniu ultimatumu“. Rusijos prokremliški „Z kanalai“, anot „Agentstvo“, tuo pat metu jau laidoja taikos derybas ir kalba apie galimus smūgius Vakarų šalims.

 Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Aukščiausiajai Radai pateikė įstatymų projektus dėl karo padėties ir visuotinės mobilizacijos pratęsimo Ukrainoje dar 90-čiai dienų, iki lapkričio 5-osios. Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, atitinkami teisės aktų projektai buvo paskelbti Aukščiausiosios Rados interneto svetainėje, jiems suteikti numeriai 13471 ir 13472. Abu dokumentus šiuo metu nagrinėja Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komitetas.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte  šią savaitę surengs derybas su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kuris paskelbė apie planus parduoti ginklų Aljanso sąjungininkėms, kad jie būtų perduoti Ukrainai.  M. Rutte Vašingtone lankysis pirmadienį ir antradienį.  Šio vizito metu jis planuoja surengti derybas su Baltųjų rūmų šeimininku, JAV valstybės sekretoriumi Marco Rubio, Pentagono vadovu Pete'u Hegsethu ir Kongreso nariais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, pasak „Axios“, liepos 14 d. pranešimo, pasakė JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kad per artimiausias 60 dienų ketina sustiprinti karines operacijas Rytų Ukrainoje. Pranešimas grindžiamas nenurodytais šaltiniais, susipažinusiais su šių lyderių pokalbiu, vykusiu anksčiau šį mėnesį.

Europos Sąjunga (ES) jau beveik pasiekė visišką susitarimą dėl 18-ojo sankcijų Maskvai paketo, į kurį bus įtraukta nauja Rusijos naftos kainų riba, pirmadienį pranešė naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais. Tikimasi, kad pirmadienį ES pasieks visišką susitarimą prieš bloko užsienio reikalų ministrų susitikimą, kuriame sankcijų paketas gali būti oficialiai patvirtintas, sakė šaltiniai.

Vokietija neplanuoja perduoti Ukrainai raketų „Taurus“ ir oro gynybos sistemų „Patriot“, pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas, rašoma „The Moscow Times“. Pasak jo, nepaisant rekordinio masto Rusijos oro atakų ir dar vieno Kyjivo prašymo, Berlynas vis dar nėra pasirengęs aprūpinti Ukrainos kariuomenės raketomis, galinčiomis smogti Maskvai.

Rusija ėmėsi aktyvių statybos darbų oro bazėse po Ukrainos surengtos operacijos „Voratinklis“. Statybos darbai vyksta Chalino kariniame aerodrome, esančiame Kursko srityje ir „Saki“ karinėje oro pajėgų bazėje, okupuotame Kryme, rašoma „Unian“. Karo tyrimo institutas (ISW) praneša, jog kai kuriose Rusijos oro bazėse po birželio 1 d. Ukrainos dronų atakų pradėtos statyti apsauginės konstrukcijos.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas liepos 14 d. ketina paskelbti naują planą dėl Ukrainos apginklavimo, kuris, kaip tikimasi, apims puolamąją ginkluotę, praneša „Axios“, remdamiesi savo šaltiniais. „Du šaltiniai „Axios“ teigė turintys pagrindo manyti, kad planas greičiausiai apims ilgojo nuotolio raketas, galinčias pasiekti taikinius giliai Rusijos teritorijoje, įskaitant Maskvą“, – rašoma leidinyje.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pirmadienį atvyks į Vašingtoną aptarti tolesnės paramos Ukrainai ir NATO karinio bendradarbiavimo su JAV gynybos sekretoriumi Pete'u Hegsethu.  Pirmasis B. Pistoriuso vizitas nuo JAV prezidento Donaldo Trumpo atėjimo į valdžią sausio mėnesį greičiausiai bus skirtas oro gynybos sistemų tiekimui Ukrainai.

Volodymyras Zelenskyis pranešė, kad kalbėjo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir padėkojo jam už „pasirengimą remti Ukrainą ir toliau dirbti kartu, siekiant sustabdyti žudynes ir užtikrinti ilgalaikę ir teisingą taiką“, rašo „Sky News“. Ukrainos prezidentas sakė, kad su JAV prezidentu turėjo „labai gerą pokalbį“....

Dniepropetrovsko srities Samaro mieste per priešo dronų smūgį sužeistas 25 metų vyras, pranešė „Ukrinform“. „Dėl dronų smūgių Samaros mieste yra viena aukų. Tai – 25 metų vyras. Ten buvo apgadinta infrastruktūra, mokykla, devyni daugiabučiai namai ir septyni automobiliai“, – sakė Dniepropetrovsko srities valstybinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas. Pasak jo, sekmadienį apšaudyta Nikopolio sritis, ypač rajono centras, Myrivsko, Marganeco ir Pokrovsko bendruomenės.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sekmadienį Pekine susitiko su savo kolega iš Kinijos, kad aptartų Ukrainos ir santykių su Jungtinėmis Valstijomis klausimus. Rusijos aukščiausiasis diplomatas atvyko į Kiniją po vizito Šiaurės Korėjoje, kur gavo užtikrinimus dėl paramos konflikte su Ukraina. „(S. Lavrovas ir Wang Yi – ELTA) aptarė santykius su Jungtinėmis Valstijomis ir Ukrainos krizės sprendimo perspektyvas“, – teigiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Rusijos dronas sekmadienį smogė į kritinę infrastruktūrą Sumų mieste, dėl to dalis miesto liko be elektros, praneša „Ukrinform“. „Visą dieną Sumuose ir miesto apylinkėse buvo pastebimi Rusijos dronai. Vienas iš dronų pataikė į kritinės infrastruktūros objektą“, – tinkle „Telegram“ rašė Sumų srities karinės administracijos vadovas Oleh Klymenko. Pasak jo, dalis miesto laikinai liko be elektros. Kelios svarbios institucijos perėjo prie atsarginio elektros tiekimo.

Karo medikė ir Donbase savanoriavusi, o vėliau į nelaisvę rusams patekusi Julija Pajevska dabar rašo eiles. Jos teigimu, į rusų raketas reikia atsakyti galingesnėmis raketomis, o į informacinį srautą – stipresnėmis idėjomis. Šiandien savanorė, karė, sportininkė, pasaulinė aktyvistė ir buvusi karo belaisvė vėl susilaukia dėmesio – šįkart kaip poetė. Jos debiutinis eilėraščių rinkinys „Nazhyvo“ (liet.

Rusijos pajėgos per pastarąją savaitę smogė Ukrainai pasitelkdamos daugiau kaip 1 800 bepiločių orlaivių, daugiau nei 1 200 valdomų aviacinių bombų ir 83 raketas, socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. „Septynios didelio masto Rusijos atakų prieš Ukrainą dienos: daugiau kaip 1 800 bepiločių orlaivių, daugiau nei 1 200 valdomų aviacinių bombų ir 83 įvairaus tipo raketos.

Ukrainos agentai „likvidavo“ vyrą ir moterį, kurie, kaip teigiama, yra atsakingi už šalies saugumo tarnybos (SBU) pareigūno nužudymą Kyjive, sekmadienį pranešė ši Ukrainos agentūra. Abu įtariamieji veikė Rusijos vardu, o jų slėptuvė buvo aptikta atliekant slaptą tyrimą, vaizdo įraše, kurį agentūra paskelbė tinkle „Telegram“, sakė SBU vadovas Vasylis Maliukas. „Jie priešinosi sulaikymui, įvyko susišaudymas ir nusikaltėliai buvo likviduoti“, – vaizdo įraše teigia V. Maliukas.

Rusija sekmadienį pareiškė, kad užėmė dar vieną kaimą Ukrainos Donecko srities vakaruose, jos kariams stumiantis link kaimyninio Dnipropetrovsko regiono. Maskvos puolimas Ukrainoje tęsiasi jau daugiau kaip trejus metus. Šią vasarą atakos suintensyvėjo, o JAV vadovaujamos derybos kol kas nedavė jokių rezultatų siekiant nutraukti kovas. Rusijos gynybos ministerija nurodė, kad rusų kariškiai užėmė Myrnės kaimą. Jis yra išsidėstęs netoli administracinės Donecko ir Dnipropetrovsko sričių sienos.

Pietų Korėjos žvalgybos duomenimis, Šiaurės Korėja atsiuntė Rusijai 12 mln. 152 mm kalibro šaudmenų, sekmadienį pranešė korėjiečių naujienų agentūra „Yonhap“. Remiantis Gynybos žvalgybos agentūros (DIA) ataskaita, manoma, kad Šiaurės Korėja iki šiol nusiuntė rusams apie 28 tūkst. konteinerių su ginklais ir artilerijos sviediniais. „Jei skaičiuotume su 152 mm pavieniais sviediniais, (tiekiamų sviedinių) skaičius, kaip spėjama, siekia daugiau kaip 12 milijonų“, – teigė DIA.

Praėjusią parą per Rusijos atakas prieš Ukrainą žuvo septyni civiliai, o dar bent 21 žmogus buvo sužeistas, sekmadienį pranešė regioninės valdžios institucijos, informuoja „The Kyiv Independent“. Pasak Ukrainos oro pajėgų, Rusijos pajėgos per pastarąją parą į Ukrainą paleido iki 40 „Shahed“ bepiločių orlaivių. Per atakas iš viso buvo panaudota 60 bepiločių, įskaitant imitacinius. Ukrainos oro gynyba 20 bepiločių orlaivių numušė, o dar 20 dingo iš radarų, nepridarę jokios žalos.

Ukrainos oro gynybos pajėgos sunaikino 40 iš 60 bepiločių orlaivių, kuriais Rusija puolė Ukrainą nuo liepos 12-osios vakaro, tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“. Nuo šeštadienio, liepos 12 d., 14 val.

Skelbiama, kad Rusija praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 240 karių. Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. liepos 13 d. Rusijos pajėgos per karą prieš Ukrainą neteko maždaug 1 033 930 karių, įskaitant dar 1 240 kariškių, kurie buvo likviduoti per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.

Pranešama, kad Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pirmą kartą nuo sausio mėnesio, kai pradėjo eiti pareigas, svarsto galimybę skirti naują finansavimą karinei pagalbai Ukrainai, kuris galėtų siekti kelis milijardus JAV dolerių. Kaip informuoja naujienų agentūra „Ukrinform“, apie tai paskelbė stotis „CBS News“, remdamasi šaltiniais Amerikos diplomatiniuose sluoksniuose.

Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas dar kartą patvirtino paramą Rusijai kare prieš Ukrainą, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Kim Jong Unas šeštadienį Vonsano uostamiestyje susitiko su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, informavo vyriausybės ruporu laikoma valstybinė naujienų agentūra KCNA.

Buvęs Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas įspėja, kad tik Kremliaus vadovybės pasikeitimas gali užbaigti karą, net jei Rusijos santykiai su JAV prezidentu Donaldu Trumpu atšaltų. Pasak ji, Rusijos karas prieš Ukrainą baigsis tik tuomet, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas mirs arba pasitrauks iš pareigų. O. Reznikovas apibūdino Rusijos vykdomą agresiją kaip V. Putino „asmeninę maniją“ ir teigė, kad konfliktas vienaip ar kitaip tęsis, kol jis išliks valdžioje Kremliuje.

Donaldo Trumpo kantrybė Vladimiro Putino atžvilgiu ėmė sekti. JAV prezidento nepasitenkinimą sukėlė paskutinis pokalbis telefonu su V. Putinu, po kurio jis pareiškė, kad žmogus, už kurį jis laidavo ir kurio kritikuoti keistai vengė daugelį metų, gali būti nepatikimas pašnekovas. „Politico“ žiniomis, D. Trumpas ketina pasirašyti įstatymo projektą dėl sankcijų Rusijai, kurį per kelis mėnesius turi priimti Respublikonų partijos atstovai.