Karas Ukrainoje

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas penktadienį pareiškė, kad Ukraina greičiausiai netaps Europos Sąjungos (ES) nare iki kito ES biudžeto ciklo pabaigos 2034 m., praneša „Reuters“. Jis pridūrė, kad Vokietijos prioritetas yra užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą ir sutelkti dėmesį į ilgalaikę šalies rekonstrukciją. „Mums absoliučiai svarbiausias prioritetas yra visų pirma padaryti viską, kas įmanoma, kad šis karas baigtųsi, – sakė F. Merz. – Tada kalbėsime apie Ukrainos atstatymą.

Rugsėjo 3 d. Pekine vyksiančių Antrojo pasaulinio karo pabaigos minėjimo iškilmių metu Kinijos prezidentas Xi Jinpingas gali surengti trišalį susitikimą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir Vladimiru Putinu. Apie tai praneša „The Times“, pažymėdami, kad V. Putinas jau patvirtino dalyvausiąs iškilmėse. Pasirinkta data beveik sutampa su D. Trumpo ultimatumo, kurį jis pateikė Kremliui, pabaiga: anksčiau jis davė V. Putinui 50 dienų nutraukti karinius veiksmus Ukrainoje.

Rusai kiekvieną naktį ir dieną leidžia šimtus mirtį nešančių „Shahed“ dronų į Ukrainą, atakuoja tiek besiginančius karius, tiek ir niekuo dėtus civilius. Patys ukrainiečiai bando prisitaikyti ir prie šio pavojaus – „Shahed“ numušinėja ir nuo žemės, ir iš dangaus su savo turimais dronais. Bet dabar Ukrainos gynėjai prašo Lietuvos žmonių pagalbos, todėl prasideda speciali paramos akcija „Dronatonas“.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Ukrainos karinės žvalgybos agentūros (HUR) kibernetikos specialistai surengė plataus masto kibernetinę ataką prieš Rusijos energetikos milžinės „Gazprom“ tinklo infrastruktūrą, sukeldami sutrikimus, liepos 18 d. pranešė „Kyiv Independent“. Įtariama, kad operacija įvyko liepos 17 d. ir buvo nukreipta prieš „Gazprom“ bei jos dukterinių įmonių sistemas, kurios, Ukrainos žvalgybos teigimu, yra tiesiogiai susijusios su Rusijos karo veiksmais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad taikos deryboms su Rusija reikia „daugiau pagreičio“ ir kad jis paprašė naujojo Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus Rustemo Umerovo „intensyvinti derybų procesą“, rašoma „Reuters“. Du derybų tarp Ukrainos ir Rusijos raundai, vykę šių metų pradžioje Turkijoje, baigėsi tik susitarimu dėl kalinių ir žuvusių karių palaikų mainų. Naujos derybų raundo data kol kas nenustatyta.

Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas palygino Ukrainą su Trečiuoju Reichu, mat joje „nevyksta valdžios rotacija“, socialiniame tinkle X paskelbė „Nexta“. Pasak D. Medvedevo, Ukrainai neva būdingi nacistinės Vokietijos bruožai: ekonomikos nuosmukis ir nesikeičianti vadovybė. Rusija ne kartą pabrėžė, kad nelaiko Volodymyro Zelenskio teisėtu Ukrainos prezidentu, tyčia ignoruodama tai, jog pagal karo padėties įstatymą Ukraina negali surengti prezidento rinkimų.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasveikino naują Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai paketą kaip „būtiną ir savalaikį“, Maskvai intensyvinant smūgius per jau ketvirtus metus besitęsiantį plataus masto karą. „Šis sprendimas yra būtinas ir savalaikis, ypač dabar, kaip atsakas į tai, kad Rusija suintensyvino brutalius smūgius mūsų miestams ir kaimams“, – socialiniuose tinkluose pareiškė V. Zelenskis.

Pranešimai apie seksualinį smurtą, kurį Rusijos kariškiai panaudojo prieš civilius gyventojus ir karo belaisvius, turi būti pagrįsti ir įrodyti sistemingo išnaudojimo modelį, kad Rusija Jungtinių Tautų (JT) lygiu būtų pripažinta valstybe, atsakinga už seksualinį smurtą konfliktų metu (SSKM). Tai per spaudos konferenciją Kyjive pareiškė Ukrainos vyriausybės komisarė lyčių politikos klausimais Kateryna Levčenko. „Turime pateikti daugybės SSKM nusikaltimų įrodymus.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pasirašė dekretą, kad buvęs gynybos ministras Rustemas Umerovas skiriamas Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriumi. Kitu dekretu prezidentas iš Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretoriaus pareigų atleido Oleksandrą Lytvynenką, kuris į šias pareigas buvo paskirtas pernai kovą. Abu šie dokumentai paskelbti prezidentūros tinklalapyje.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu po pokalbio telefonu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu pareiškė apgailestavimą dėl to, kad žydų valstybės tankų ugnis ketvirtadienį Gazos Ruožo katalikų bažnyčioje pražudė tris žmones, ir ėmėsi kaltinti „paklydusį“ sviedinį.

Ukrainos kariuomenė iškėlė vėliavas dviejuose rytiniuose kaimuose, esančiuose netoli Donecko srities administracinės ribos su Dnipropetrovsko sritimi, liepos 17 d. pranešė Ukrainos 20-asis korpusas, paneigdamas Rusijos teiginius apie šių teritorijų užėmimą, rašo „Kyiv Independent“. „31-osios atskirosios mechanizuotosios brigados ir 505-ojo atskirojo jūrų pėstininkų bataliono kariai iškėlė savo vėliavas Voskresenkos ir Jaltos gyvenvietėse Donecko srityje“, – rašoma 20-ojo armijos korpuso praneši...

JAV prezidentas Donaldas Trumpas „agresyviai sieks įgyvendinti savo ketinimus nutraukti Rusijos karą prieš Ukrainą“. Tokį pareiškimą išsakė JAV Valstybės departamento spaudos sekretorė Tammy Bruce. Ji pabrėžė, kad D. Trumpas yra „žmogus, gebantis priimti ryžtingus sprendimus“, rašoma „Unian“. „Jis ir toliau atkakliai siekia, kad jo vizija dėl šio karo pabaigos būtų įgyvendinta“, – teigė ji ir pridūrė, kad šiuo metu D. Trumpas „pakankamai aiškiai“ vertina situaciją ir demonstruoja kantrybę.

Naktį Ukraina smogė Rusijai – sprogimai buvo girdimi Maskvoje ir Dzeržinske. Vietos gyventojai pranešė apie virš miestų skriejančius dronus, rašoma „Unian“. Dzeržinske, Žemutinio Naugarduko srityje, nugriaudėjo ne mažiau kaip 10 sprogimų. Vietos gyventojų teigimu, bepiločiai orlaiviai atakavo taikinius pramoninėje zonoje. Liudininkai pasakojo, kad apie 3:30 val.

Ukrainos gynybos inovacijų klasteris „Brave1“ pradėjo naują programą, leidžiančią užsienio įmonėms išbandyti karines technologijas tiesiogiai mūšio lauke, – liepos 17 d. pranešė Ukrainos pirmasis premjero pavaduotojas ir skaitmeninės transformacijos ministras Mychailas Fiodorovas. Iniciatyva „Test in Ukraine“ buvo paskelbta Vysbadene (Vokietija) vykusioje konferencijoje, kurią surengė Jungtinių Valstijų kariuomenės asociacija.

JAV imasi veiksmų, kad kuo greičiau pradėtų ginklų tiekimą Ukrainai pagal prezidento Donaldo Trumpo planą, kuriuo numatoma įsigyti ginklų iš Europos. Taip pat svarstoma galimybė parduoti „Patriot“ oro gynybos sistemas iš JAV atsargų. Apie tai pranešė Vašingtono specialusis atstovas NATO Matthew Whitakeris, rašo „The Guardian“. Tuo pat metu jis pažymėjo, kad negali nurodyti tikslios šio proceso pabaigos datos.

Leidinys „The Washington Post“ paskelbė apie pokalbį, kurio metu Donaldas Trumpas klausė Volodymyro Zelenskio apie Ukrainos galimybes smogti Maskvai ir Sankt Peterburgui.

Ketvirtadienį Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karoline Leavitt  paaiškino, kas laukia Rusijos, jei Kremlius nesutiks siekti taikos Ukrainoje. Rusijai ir šalims, perkančioms iš jos naftą, bus įvesti „labai griežti tarifai“ ir antrinės sankcijos, tai turės papildomą poveikį Rusijos ekonomikai, per spaudos konferenciją Vašingtone sakė K. Leavitt.

Ukraina gaus „Patriot“ sistemas per artimiausias savaites, ketvirtadienį Londone per spaudos konferenciją su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Keiru Starmeriu pareiškė Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas, rašo „Ukrinform“. „Šiuo metu gynybos ministerijos aptaria detales, kaip galime užtikrinti atitinkamą „Patriot“ tiekimą Ukrainai taip greitai, kaip įmanoma. Tačiau sistemas reikia ne tik perduoti, bet ir įdiegti. Tai gali užtrukti kelias savaites.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo kolega Ukrainoje Volodymyras Zelenskis dirba ties „mega sandoriu“, pagal kurį JAV įsigytų karo lauke išbandytus Ukrainos dronus, o Kyjivas įsipareigotų pirkti ginklus iš Amerikos, sakė Ukrainos prezidentas, rašo „New York Post“. Anot Ukrainos prezidento, paskutinių derybų su JAV prezidentu Donaldu Trumpu metu, šalių lyderiai susitelkė ties susitarimu, kuris numato abipusę JAV ir Ukrainos paramą oro technologijų srityje.

Europos šalys, kurios didina gynybos biudžetus dėl Rusijos grėsmės, karo su Rusija atveju patirs neišvengiamą pralaimėjimą, pareiškė Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos sekretorius Sergejus Šoigu, jau iš anksčiau žinomas dėl savo propagandinių pareiškimų, rašo „The Moscow Times“. „Norėčiau priminti didžiojo rusų karo vado [Viktoro] Suvorovo žodžius: „Rusas išsiskiria tikėjimu, ištikimybe ir protu.

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos pulkininkas Sergijus Grabskis įvertino išaiškėjusius Rusijos planus fronte. Jis pažymėjo, kad šiuo metu rusai sutelkė pagrindines pajėgas puolimui Pokrovsko ir Konstantynivkos kryptimis. Ten, pasak S. Grabskio, situacija yra ypač sudėtinga. Tai jis komentavo „Radio NV“ eteryje, rašo UNIAN. „Priešas išmoko pamokas po Bachmuto, Avdijivkos puolimų. Todėl dabar jis bando veikti kompleksiniu būdu. Priešas sulaiko mūsų pajėgas fronto linijoje.

Ukrainos ginkluotųjų sausumos pajėgų poligone Černihivo srityje kursantas atidengė ugnį į instruktorius – žuvo du seržantai. Policija sulaikė šaulį ir pradėjo tyrimą dėl tyčinio nužudymo, rašo UNN. Remiantis preliminaria informacija, incidentas įvyko poligone, priklausančiame Ukrainos ginkluotosioms sausumos pajėgoms. Liudininkų teigimu, seržantai buvo mirtinai sužeisti ir žuvo vietoje. Pasak jų, kursantas kiekvienam iš jų paleido kontrolinius šūvius į galvą.

Rusija, dronais atakavusi Ukrainoje esančią Lenkijos gamyklą, pažeidė tarptautinę teisę, Maskvai pareiškė Varšuva.  Rusijos dronai naktį iš antradienio į trečiadienį atakavo Lenkijos valdomą „Barlinek“ medinių grindų gamyklą Vinycios mieste, Ukrainos vidurio vakaruose, ir padarė didelę žalą, dėl kurios gamykla negalės veikti mažiausiai pusę metų.

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį pritarė Julijos Svyrydenko kandidatūrai į šalies premjero postą. Ekonomikos ministerijai iki šiol vadovavusi ir vicepremjerės pareigas ėjusi 39-erių J. Svyrydenko ministro pirmininko kėdėje keičia Denysą Šmyhalį, dirbusį nuo 2020-ųjų. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis apie artėjančius pokyčius vyriausybėje paskelbė pirmadienį. Jis sakė, kad D. Šmyhaliui paves vadovauti Gynybos ministerijai.

Šiuo metu NATO rengiasi skubiai perduoti Ukrainai papildomas „Patriot“ oro gynybos sistemas. Apie tai pranešė NATO vyriausiasis vadas, rašoma „Reuters“. „Pasirengimas vyksta visu pajėgumu, glaudžiai bendradarbiaujame su vokiečiais dėl „Patriot“ perdavimo. Gavau nurodymą veikti kuo greičiau“, – teigė jis konferencijoje Vokietijos mieste Vysbadene.

 Ketvirtadienį Rusija perdavė Ukrainai 1000 žuvusių kareivių kūnus, tai padaryta pagal susitarimą, pasiektą per praėjusį mėnesį vykusias abiejų šalių derybas, socialiniuose tinkluose pranešė vyriausiasis Maskvos derybininkas.  „Po Stambule pasiektų susitarimų šiandien Ukrainai buvo perduota dar 1000 Ukrainos kareivių kūnų“, – „Telegram“ žinutėje pranešė Rusijos derybininkas ir Kremliaus padėjėjas Vladimiras Medinskis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali užbaigti karą Ukrainoje „iki šių metų pabaigos“, jei įgyvendins grasinimą taikyti naujas sankcijas visiems, kurie perka rusišką naftą ir dujas. Tokią prognozę pateikė Andrijus Jermakas, teigiantis, kad JAV prezidentas ketina įgyvendinti savo naują planą, kuriuo siekiama priversti Vladimirą Putiną per 50 dienų sutikti su taikos pasiūlymu.

JAV specialusis pasiuntinys Keithas Kelloggas apsilankė Ukrainos gynybos įmonėse, kuriose kuriami bepiločiai orlaiviai. Savo „X“ paskyroje jis labai palankiai įvertino šalies potencialą naujo tipo kare, rašo „Unian“. „Savo akimis pamačiau, kaip gaminami ir kuriami ukrainiečių dronai. Neįtikėtinos inovacijos, ypač dronų srityje“, – rašė K. Kelloggas. Jis taip pat pabrėžė, kad Ukraina pirmauja šio naujo tipo kare, naudodama bepiločius orlaivius ir kad JAV turėtų į tai atkreipti dėmesį.

Prireikus NATO yra pajėgi užimti Kaliningrado sritį per itin trumpą laiką, pareiškė JAV sausumos pajėgų Europoje ir Afrikoje vadas generolas Christopheris Donahue, rašo „Defense News“. C. Donahue pažymėjo, kad Kaliningradas yra maždaug 74 kilometrų pločio ir iš visų pusių apsuptas NATO valstybių.

Per Rusijos antskrydį Dobropilios centrinėje aikštėje žuvo vienas žmogus ir daugiau kaip 20 buvo sužeista, baiminamasi, kad nuo nuolaužomis gali būti įstrigę daugiau žmonių, pranešė pareigūnai. Pasak srities pareigūnų, Rusija numetė 500 kg bombą ant Dobropilios, esančios vos už 20 km nuo fronto linijos. „Atnaujinta informacija apie Dobropilios apšaudymą (...) Vienas žmogus žuvo ir 21 buvo sužeistas“, – socialiniame tinkle sakė Donecko srities gubernatorius Vadymas Filaškinas.

Europos Sąjunga (ES) svarsto galimybę panaudoti iš įšaldyto Rusijos turto gautą pelną panaudoti naujam 10 mlrd. JAV dolerių karinės pagalbos Ukrainai paketui, kurį pasiūlė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, praneša „The Telegraph“. Pagal svarstomą planą pajamos iš beveik 200 mlrd. eurų ES užblokuoto Rusijos centrinio banko turto galėtų būti panaudotos kaip dalis Europos šalių įnašo į naująjį gynybos fondą.

Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas trečiadienį atvyko oficialaus vizito į Čeliabansko sritį. „Telegram“ kanalas „Agenstvo“ paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti V. Putino kortežas važiuojantis Magnitogorsku.

Dronų ir raketų atakos iš Rusijos tapo įprastu reiškiniu, o pastaruoju metu Maskva sustiprino tolimojo nuotolio atakas prieš Ukrainos miestus. Kaip būdą apsiginti, ukrainiečiai naudoja tinklus. „Mes audžiame tinklus it vorai! Tai skirta ypač pavojingiems paukščiams be plunksnų“, – balandį sakė vienas Ukrainos karių.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pagrasino įvesti „griežtus muitus“ Rusijai ir iš jos naftą perkančioms šalims, jei per 50 dienų nebus pasiektas taikos susitarimas Ukrainoje.

Centrinėje Ukrainoje esanti Lenkijos medinių grindų gamykla praėjusią naktį nukentėjo per Rusijos bepiločio orlaivio ataką, pranešė užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis. Trečiadienį platformoje „X“ R. Sikorskis paskelbė, kad per ataką prieš „Grupa Barlinek“ gamyklą Vinycioje buvo sužeisti keli žmonės, iš jų du patyrė sunkius nudegimus. „Putino nusikalstamas karas artėja prie mūsų sienų“, – rašė jis. Jis pridūrė, kad gavo gamyklos vadovo patvirtinimą, jog tai – tyčinis smūgis.

Analitikai skambina pavojaus varpais: Kinija, Rusija, Iranas ir Šiaurės Korėja pamažu sudaro pavojingą karinį aljansą, kurį Vakarų žiniasklaida jau vadina naująja „blogio ašimi“ – CRINK (Kinija, Rusija, Iranas, Šiaurės Korėja), rašoma vokiečių „Bild“. Šios šalys vis labiau koordinuoja savo veiksmus technologijų, žvalgybos ir ginkluotės srityse. Ryškus pavyzdys – Irano bepiločiai „Shahed“, kurie gaminami Rusijoje, juose montuojami kiniški komponentai, o juos surenka Šiaurės Korėjos darbininkai.

„Sky News“ saugumo ir gynybos analitikas Michaelas Clarke‘as teigia, kad po naktinių Rusijos smūgių Ukrainai buvo perduota svarbi žinia, kuri nepatiks JAV prezidentui Donaldui Trumpui – Maskva ir toliau tęs savo karinius veiksmus. „Žinia, kurią rusai siunčia likusiam pasauliui, yra tokia: „Mes tęsime veiksmus“, – paaiškino M. Clarke‘as.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atsakė į žurnalistų klausimus apie galimą žmonos Melanios Trump įtaką sprendimui dėl pagalbos Ukrainai. Jis pažymėjo, kad JAV pirmoji ponia yra „labai protinga ir neutrali“, o jos požiūris į konfliktą primena jo paties siekį kuo greičiau sustabdyti žmonių mirtis, rašo „Ukrinform“.  „Ji labai protinga. Ji labai neutrali. Ji panaši į mane – ji norėtų, kad žmonės nustotų mirti“, – sakė JAV prezidentas.

 Latvija pristatė Ukrainai naują karinę pagalbą, kad padėtų toliau gintis nuo Rusijos invazijos – Kyjivui suteikti Latvijoje pagaminti šarvuočiai „Patria“.  Baltijos valstybė, Europos Sąjungos ir NATO narė, perdavė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms 15 Latvijoje pagamintų šarvuočių „Patria 6x6“. Apie tai antradienio vakarą per Latvijos ministrės pirmininkės Evikos Silinios vizitą Kyjive pranešė Latvijos valstybės kanceliarija ir Gynybos ministerija.

Praėjusią naktį per apšaudymą Ukrainoje buvo sužeistas Latvijos Uogrės savivaldybės meras Egilis Helmanis, Nacionalinio susivienijimo partijos narys, naujienų agentūrai LETA patvirtino regiono tarybos komunikacijos skyriaus vadovas Patrikas Griva.  Šaltiniai Ukrainoje pranešė savivaldybei, kad mero būklė stabili.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis po Rusijos naktinio išpuolio savo „Telegram“ paskyroje pranešė apie smūgių sukeltus padarinius bei pasidalijo vaizdais iš įvykių vietos. „Tęsiasi naktinio Rusijos apšaudymo padarinių likvidavimas. Pagrindinis smūgis buvo suduotas Vinicos, Dnipro, Charkivo ir Odesos regionams“, – rašė jis „Telegram“. „Vienas iš taikinių buvo energetikos infrastruktūra.

„Jei Putinas ir kiti galvoja, kas nutiks 51-ąją dieną, patarčiau jiems paskambinti ajatolai“ – JAV senatorius pagrasino Rusijai pakartoti Irano likimą, jei Kremlius ignoruos D. Trumpo ultimatumą. JAV senatorius Lindsey Grahamas pakomentavo Donaldo Trumpo pareiškimą dėl 50 dienų termino paliauboms Ukrainoje. Pasak L. Grahamo, 100 proc. muitai šalims, perkančioms pigią rusišką naftą, suduotų rimtą smūgį Rusijos ekonomikai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad pirmosios „Patriot“ oro gynybos sistemos jau išsiųstos Ukrainai. Pasak jo, Jungtinės Amerikos Valstijos už šiuos ginklus gaus visą kainą iš Europos Sąjungos arba NATO šalių, praneša „Reuters“. Atsakydamas į žurnalistų klausimus apie ginklų tiekimą, D. Trumpas patvirtino, kad sistemos jau išsiųstos: „Jos jau išsiųstos.“ „JAV susigrąžins visą sumą“ „Jos atkeliauja iš Vokietijos, o vėliau Vokietija jas pakeis.

Nors jo pirmoji JAV prezidento Donaldo Trumpo kadencija pasižymėjo bandymais užmegzti šiltus santykius su Vladimiru Putinu, antrosios kadencijos metu jis pradėjo griežtinti savo politiką, grasindamas Rusijai sankcijomis ir padidintu ginklų tiekimu Ukrainai. Vis dėlto analitikai abejoja, ar jo grasinimai gali pakeisti V. Putino ilgalaikę strategiją.

Dėl masinės Rusijos dronų atakos viename iš Charkivo rajonų kilo gaisras civilinėje įmonėje, yra nukentėjusiųjų, „Telegram“ kanale pranešė Charkivo meras Ihoris Terechovas.  „Šahedų naktinė ataka prieš miestą truko 14 minučių. Per tą laiką priešas 16 kartų atakavo Charkivo Kyjivo rajoną“, – parašė jis.  Pirminiais duomenimis, Ukrainos gynybos pajėgos numušė kelis Rusijos dronus.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad jo nustatytas 50 dienų ultimatumas Maskvai dėl taikos sutarties su Ukraina sudarymo gali būti sutrumpintas. Taip pat jis pabrėžė, kad jei per šį laikotarpį susitarimas nebus pasiektas, tai „bus labai blogai“, rašo „The Moscow  Times“. „Nemanau, kad 50 dienų yra labai ilgas laikas. Šis terminas gali baigtis anksčiau“, – sakė D. Trumpas antradienį.

Ukrainos saugumo tarnyba ir Nacionalinė policija sulaikė šešis Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) agentus, kurie ruošėsi sprogdinti Ukrainos gynėjus naudodami savadarbius sprogstamuosius įtaisus. Apie tai pranešė Ukrainos saugumo tarnyba. Visus įtariamuosius Rusijos specialiosios tarnybos užverbavo per „Telegram“ kanalus, siūlydamos lengvą uždarbį. Du sabotažo grupės nariai buvo sulaikyti Kyjive, kai bandė padėti sprogmenis prie vieno iš regiono karinių dalinių.

Ukrainos karinė žvalgyba (HUR) „paralyžiavo“ vienos didžiausių Rusijos kariuomenei dronus tiekiančių įmonių „Gaskar Group“ veiklą, rašo „Kyiv Independent“, remdamasis šaltiniu žvalgyboje. Kibernetinė ataka buvo vykdyta bendradarbiaujant su Ukrainos kibernetiniais savanoriais ir nukreipta prieš „Gaskar“ vidinį tinklą ir serverių infrastruktūrą. Pasak šaltinio, HUR gavo prieigą prie daugiau nei 47 terabitų techninių duomenų, susijusių su Rusijos dronų gamyba.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį reaguodamas į pranešimą esą jis skatino ukrainiečių lyderį Volodymyrą Zelenskį smogti Rusijos sostinei, pareiškė, kad Ukraina neturėtų taikytis į Maskvą. Anksčiau antradienį „Financial Times“ (FT) rašė, kad Donaldas Trumpas privačiai paragino Ukrainą sustiprinti gilius smūgius Rusijos teritorijoje ir net paklausė Volodymyro Zelenskio, ar jis galėtų smogti Maskvai, jei JAV suteiktų tolimojo nuotolio ginklus.