Timas atvyko į Ukrainą 2023 m. liepos mėnesį. Iki tol jis stebėjo karo eigą iš Kinijos, kartais aukodamas pinigų Ukrainos paramos organizacijoms, tačiau norėjo padaryti daugiau.
„Tuo metu buvau bedarbis Kinijoje. Tiesiog norėjau vykti į Ukrainą kaip savanoris – pamatyti šalį, išgyvenančią sunkius laikus, ir perduoti aukas, kurias man davė artimi draugai, kad galėčiau padėti žmonėms, kuriems to reikia“, – pasakojo vyras.
Jis pateikė prašymą verslo vizai gauti per agentą Kinijoje ir leidosi į ilgą kelionę. „The Guardian“ pažymi, kad vienintelė šalis, kurią Timas buvo aplankęs už Kinijos ribų prieš atvykdamas į Ukrainą, buvo Japonija, tačiau jis svarstė galimybę emigruoti.
„Prieš penkiolika metų buvo galima matyti problemas, laisvai apie jas kalbėti, visada atsirasdavo žmonių, pasiruošusių diskutuoti“, – prisiminė jis.
Tačiau dabar, jo nuomone, tie laikai praėjo. Apie karą Ukrainoje jis sužinojo peržiūrėjęs „YouTube“ vaizdo įrašą – šis tinklalapis Kinijoje yra užblokuotas.
„Aš apskritai neskaitau naujienų Kinijos tinklalapiuose... Nes visos ten esančios naujienos yra suklastotos“, – paaiškino karys.
Atvykęs į Ukrainą Timas suprato, kad šalis turi šviesią ateitį, o vietos žmonės jį priėmė draugiškai. Jis pradėjo planuoti žmonos ir vaikų persikėlimą, tačiau raketų ataka prieš vaikų ligoninę paskatino jį įstoti į Ukrainos kariuomenę.
Kinų požiūris į karą Ukrainoje
„Kinijos visuomenės požiūris į Rusiją yra sudėtingas. Kai kurie nacionalistai niekada neatleido carinei Rusijai už didelių Čingų dinastijos teritorijų aneksiją XIX a. pabaigoje. Tačiau karas Ukrainoje Kinijoje buvo lydimas agresyvios valstybinės žiniasklaidos propagandos, kuri dėl krizės kaltina JAV“, – rašo „The Guardian“.
Tuo pat metu Pekinas oficialiai deklaruoja neutralumą kare ir ragina siekti taikos, tačiau Kinijos prezidentas Xi Jinpingas viso karo metu rėmė Rusijos diktatorių Vladimirą Putiną.
Vakarų analitikai mano, kad be Kinijos ekonominės paramos Maskvai būtų labai sunku tęsti karo veiksmus.
„Dvišalė prekyba po 2022 m. invazijos pasiekė rekordinį lygį. Manoma, kad Kinija neteikia tiesioginės karinės pagalbos, tačiau smarkiai išaugo komponentų, naudojamų ginklų gamybai – pavyzdžiui, šviesolaidinių kabelių – eksportas. Šie komponentai tiekiami ir į Ukrainą, tačiau gerokai mažesniais kiekiais“, – nurodoma leidinio publikacijoje.
Tarp kitko, Mančesterio universiteto mokslininko Tao Wango tyrimas parodė, kad 80 proc. apklaustų kinų pirmaisiais plataus masto karo metais laikėsi prorusiškos pozicijos, o „vyriausybės kontroliuojama žiniasklaida sėkmingai pakreipė viešąją nuomonę Rusijos naudai“.
Vis dėlto, anot T. Wango, „didelė dalis Kinijos gyventojų simpatizuoja Ukrainai, tačiau jie dažniausiai yra ignoruojami“. Tokie žmonės dažnai bijo atvirai reikšti savo pažiūras.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
